Lietuvos diasporos vasara: ryškiausi įspūdžiai. 1 dalis

Diasporos portalo Pilietybė.lt pokalbis su Ray Rimvydu Bartkumi įkvėpė peržvelgti vasarą ir prasilėkti jos prisiminimų kalneliais. Pasaulinio lygio menininkas gyvena JAV nuo 1986-ųjų, kuria visame pasaulyje, o pastaraisiais metais vis dažniau ir vis ryškiau meno gaublyje žymi Lietuvą savo ir globalių kolegų kūriniais. Paklausus, ką rašytų rašinėlyje „Įsimintiniausia vasaros diena“, jis nudžiugo suvokęs, kad abi ryškiausios dienos atsitiko Lietuvoje.

Pirmoji – kasmetinio, jau 9-ojo, tarptautinio meno simpoziumo MALONNY atidarymas Marijampolėje. Jis sutraukė į šviesų ir muzikos tamsą tūkstančius žmonių. Ir organizatoriai, ir žiūrovai pripažįsta – kokybės kartelė užkelta į kosmines aukštumas, dešimtajam jubiliejiniam MALONNY simpoziumui jau dabar reikia rimtai ruoštis.

Antroji – šviesos kūrinių įžiebimas Plungės dvaro parke, visai šalia R.Bartkaus tėvo tėvonijos. Tarp banguojančių kalvų, virš telkšančių tvenkinių, po šimtamečių ąžuolų lapijomis buvo įžiebtos parodos „230kart4“ šviesos instaliacijos – moderniai sužibo lietuvio dūšiai artimi sodai, vainikai, tiltai ir saulės takas. 

Pilietybė.lt pokalbis su Niujorke gyvenančiu menininku Ray Bartkum

Grynos ir tyros etninei baltų saviraiškai būdingos formos R.Bartkaus kūryboje atsirado 2018 m., ieškant užsienio auditorijai suprantamų meno ženklų. Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui neono šviesa spindintys sodai keliavo po JAV miestų centrines stotis, kad pritrauktų modernumu ir supažindintų su unikalumu.

Apžvelgiant vasarą, akivaizdu – per pandemiją sukauptas renginių ir kūrybos alkis pramušė neregėta jėga ir diasporinių renginių gausa Lietuvoje ir visame pasaulyje.

Birželio 16 d., vos prieš pusmetį įsikūręs Lietuvių profesionalų klubas Barselonoje suvedė bendrystei Lietuvos ir Ispanijos startuolių ekosistemų dalyvius. Lietuvos Ambasados Ispanijoje vertinimu, Lietuvos ir Ispanijos startuolių bendradarbiavimui skirta konferencija – puikus Lietuvos ekonominės diplomatijos komandos „Team Lithuania“ Ispanijoje bendro darbo pavyzdys. Ji pritraukė Lietuvos ir Ispanijos startuolių ekosistemos – asociacijų, akseleratorių, fondų, valstybinių institucijų – atstovus, užmegzti kontaktai jau kuria ateities planus. Į konferenciją pavyko pritraukti Ispanijos telekomunikacijų gigantės „Telefónica“ startuolių padalinio Wayra vadovę. Konsulato Valensijoje kvietimu renginyje dalyvavo Valencia Digital Summit organizatoriai. Jie pabrėžė, kad palankiai žiūri į galimas partnerystes su Lietuva bei yra atviri bendroms iniciatyvoms ir pasiūlė apsvarstyti galimybę Lietuvos startuoliams ir asociacijoms dalyvauti šių metų renginyje spalio 24-26 dienomis.

Birželio 29 d. vainikavo nuo 2019 m. organizuojamas Šiaurės Amerikos ir Lietuvos verslo forumas – North American Lithuanian Business Forum. Jį šalia didžiausio lietuvių sambūrio pasaulyje Pasaulio lietuvių šokių šventės organizavo didelė Lietuvos diplomatinių ir verslo atstovybių JAV ir Kanadoje, JAV bendruomenių, profesionalų klubų ir diasporos profesionalų tinklo Global Lithuanian Leaders (GLL) atstovų komanda. Forumas subūrė 200 JAV, Kanados ir Lietuvos verslo ir valdžios žmones pažinčiai bei kontaktams, buvo diskutuojamos investicijų ir eksporto abiem kryptimis sąlygos ir galimybės, vyko atskiros sesijos, skirtos Lietuvos žemės ūkio ir startuolių inovacijoms. 

Diasporos profesionalų tinklas GLL su globaliais lietuviais iš Niujorko, Los Andželo, San Francisko, Čikagos, Toronto, kartu su iš Lietuvos atvykusiais dalyviais iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Lietuvos verslo angelų asociacijos LitBAN, įvairių sričių startuolių kūrėjais skyrė dvi Forumo valandas Lietuvos startuolių ekosistemos pristatymui. 

Anot GLL Vadovės Marijos Šaraitės, didelį įspūdį paliko labai įvairi ir įdomi dalyvių auditorija: vienoje salėje, viename renginyje apie ekonominius ryšius tarp Lietuvos ir JAV diskutavo senoji JAV lietuvių inteligentų karta, jaunesnės kartos verslo profesionalai, lietuviškų ir amerikietiškų verslų savininkai, antros kartos JAV lietuviai, dar mažai pažįstantys Lietuvą. Ši dalyvių įvairovė ir bendrystė yra didelis potencialas, o renginio pagalba kuriasi naujos pažintys ir verslo partnerystės.

Global Lithuanian Leaders vadovė M.Šaraitė | E.Sidaravičiūtės nuotr.

Gausus turinio renginys įtikino, kad Forumai turėtų vykti kasmet, ta pati komanda jau ruošiasi renginiui Čikagoje 2023 metais. Kaip sako M.Šaraitė, visos temos vertos pratęsimo, o forumas yra patikima erdvė verslo ryšių kūrimui skirtingose industrijose. 

Lietuvių šokių šventė Filadelfijoje laukė net dvejus metus, kad galėtų atsitikti ir vėl sukviesti į vieną triukšmingą trijų bemiegių parų šeimos susibūrimą tūkstančius JAV, Kanados, Pietų Amerikos šokančių lietuvių nuo mažylio iki senolio. Šokių švenčių tradicija gyvuoja 65 metus. Šiemet rateliais, pynutėmis ir malūnėliais sukosi virš 1000 šokėjų, jiems plojo ir į ritmą lingavo 2500 žiūrovų. 

Šventėje dalyvavo pirmosios šokių šventės Čikagoje dalyviai ir nenutrūkstamos šokėjų kartos. Pirmoji šokių šventė vyko 1957 metais, vos keleri metai po to, kai ka­ro pabėgėliai iš Lietuvos, perplaukę per Atlantą, pradėjo kurtis Amerikoje ir Kanadoje. Rimas Česonis, Lietuvos garbės konsulas iš Ročesterio, Niujorko valstijoje, prisiminė: „Tuo metu buvau jaunas, man daugiau rūpėjo gražios merginos negu lietuvy­bė, bet per dalyvavimą tautinių šokių šventėse man ir prigijo lietuvybė. Šeimoje šokių šventės prasidėjo nuo to, kad norėjau ir savo sūnų išauklėti lietuviu. Išaugo žmogus, kuris užima aukštas pareigas JAV visuomenėje. Turime septynis anūkus ir visi jie turi Lietuvos ir Amerikos pi­lietybę. Mūsų šeima Amerikoje išsau­gojo lietuvybę.”

Tuo metu buvau jaunas, man daugiau rūpėjo gražios merginos negu lietuvy­bė, bet per dalyvavimą tautinių šokių šventėse man ir prigijo lietuvybė.

rimas česonis

Liepos 14–17 dienomis Druskininkuose vyko Pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Nuo 1972 m. gyvuojančiame, o nuo 1991 m. Lietuvoje vykstančiame renginyje šiemet varžėsi virš 2,3 tūkst. sportininkų mėgėjų iš 26 pasaulio šalių, o jiems įteikta net 323 medalių komplektai.

Tenerifės lietuvių telkėjas ir aktyvių pramogų organizatorius Saulius Liesis parsivežė tokius įspūdžius: „Kai tik sužinojau, kad žaidynės vyks ir kad užsienio lietuviai gali patekti be jokios atrankos, vien tik su savo šalies bendruomenės tarpininkavimu, iškart pasiūliau visiems pažįstamiems Tenerifės lietuviams pasinaudoti šia proga ir gerai praleisti laiką Druskininkuose.

Iš pradžių buvau užsiregistravęs į kelias sporto šakas: biliardą, petankę, pliažo tenisą ir keliautojų sportą. Kilo problemų suprasti, kokios būtent tai sporto šakos, nes, tarkime, biliardas gali būti įvairus: amerikietiškas pulas, rusiškas biliardas, snukeris ir t.t. O apie ką bus keliautojų sportas, išvis buvo mįslė. Vėliau paaiškėjo, kad tai bus baidarių varžybos. Galiausiai apsisprendžiau likti petankės ir pliažo teniso varžybose.

Pirmieji įspūdžiai atvykus į Druskininkus nuteikė pozityviai: registracijos centre pasitiko jaunuoliai, greitai viską paaiškino, padavė akreditacijos korteles, firminius marškinėlius, maišelius, Druskininkų planus, žaidynių programą. Viskas puikiai.

Tvyrojo fantastiška nuotaika, kurią galėčiau palyginti nebent su pirmaisiais Sąjūdžio renginiais 1988–1989 metais.

saulius liesis

Pirmąjį vakarą praleidome parkelyje prie Pramogų aikštės scenos: susitikome su kitais pažįstamais dalyviais, atvykusiais ne tik iš Tenerifės, bet ir iš žemyninės Ispanijos, kitų šalių. Kas netingėjo, sudalyvavo smagioje etnografinėje vakaronėje.

Antrąjį vakarą dalyvavome turbūt įspūdingiausiame žaidynių renginyje – 250 metrų ilgio Lietuvos vėliavos nešime per visus Druskininkus. Tvyrojo fantastiška nuotaika, kurią galėčiau palyginti nebent su pirmaisiais Sąjūdžio renginiais 1988–1989 metais. Žmonės mojavo nešantiems vėliavą nuo šaligatvių, iš balkonų, minia skandavo, dainavo, nuotaika buvo tikrai šventiška.

Pasaulio lietuvių sporto žaidynių Druskininkuose atidarymo ceremonijoje dalyviai nešė 250 m ilgio Lietuvos vėliavą | Organizatorių nuotr.

Atnešus vėliavą, visi susibūrė Pramogų aikštėje, kur prasidėjo žaidynių atidarymo ceremonija. Man paliko gerą įspūdį tai, kaip į ceremoniją atvyko Prezidentas Gitanas Nausėda: ne sraigtasparniu, ne šarvuotu limuzinu, ne atžygiavo raudonu kilimu, o nepastebimai įsimaišęs į minią priešais sceną. Patiko, kad sveikinimo kalbos apsiėjo be nuobodžių trafaretinių frazių, visi kalbėjo savais žodžiais, ne iš lapelių, tad nenuostabu, kad ir publika reagavo plojimais į visus kalbėjusius ir sveikinusius.

Be abejo, ypatingas jausmas buvo išgirsti savo pavardę ir užlipus ant scenos atsiimti apdovanojimą – aukso medalį, laimėtą petankės rungtyje. Manau, būtinai dalyvausiu kitose Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse ir būtinai kalbinsiu dalyvauti visus pažįstamus.“

Liepos 17–21 dienomis daugiau nei šimtas Pasaulio lietuvių bendruomenių atstovų susirinko į metus atidėtą XVII PLB Seimą. PLB Seimas – aukščiausias PLB valdymo organas – yra šaukiamas kas treji metai. Tai vienas svarbiausių įvykių Pasaulio lietuvių bendruomenės veikloje. Jis formuoja PLB rezoliucijas aktualiais pasaulio lietuviams ir jų santykiui su Lietuva klausimais, renka PLB valdybą, Kontrolės komisiją ir PLB Konfliktų sprendimo komitetą. 

Seime išrinktoje naujoje valdyboje dera dviejų paskutinių kadencijų tradicijos ir karo Ukrainoje aktualijų padiktuotos naujovės. 

Aktyvi, kritiškai mąstanti, gintis gebanti ir pasiruošusi visuomenė gali suveikti kaip atgrasymo priemonė. Miegokime ir dirbkime ramiai – kartu būkime budrūs, sąmoningi ir pasiruošę.

Irma petraitytė-lukšienė

Kaip vieną reikšmingiausių PLB XVII Seimo momentų naujoji PLB Valdybos narė Irma Petraitytė-Lukšienė įvardija visų dalyvavusių Seimo delegatų šimtaprocentinį apsisprendimą veikti pilietinio susitelkimo kryptimi ir pasiruošiant pilietiniam pasipriešinimui.

I.Petraitytė-Lukšienė PLB XVII Seime su Lietuvių bendruomenės Ukrainoje pirmininke Dalia Makarova | Asmeninio albumo nuotr.

„Tam tikslui buvo vienbalsiai priimta rezoliucija dėl PLB Visuomeninių reikalų komisijos keičiamo tikslo. Šia rezoliucija PLB Seimas įgaliojo Visuomeninių reikalų komisiją aktyviai veikti, stiprinant Lietuvos nacionalinį saugumą ir mažinant karinės invazijos į Lietuvą grėsmę, telkti lietuvių diasporą, kad ji būtų budri, atspari hibridinėms agresijoms ir pasiruošusi pilietiniam pasipriešinimui (rezistencijai). Esu išrinkta šios komisijos pirmininke. Taip pat priimta svarbi rezoliucija dėl pilietinio susitelkimo.

Taigi, vienas pagrindinių PLB tikslų ateinantiems 3 metams bus pilietinis susitelkimas, veiksmingas lietuvių diasporos įsitraukimas į šalies gynybą ir efektyvus potencialių agresorių atgrasymas. Aktyvi, kritiškai mąstanti, gintis gebanti ir pasiruošusi visuomenė gali suveikti kaip atgrasymo priemonė. Miegokime ir dirbkime ramiai – kartu būkime budrūs, sąmoningi ir pasiruošę.”

Viršelio nuotraukoje akimirka iš Lietuvių šokių šventės Filadelfijoje | Manto Kubilinsko nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.