Mykolas iš Airijos: privalomoji karinė tarnyba. Bijai? Aš išbandžiau.

Pirmą kartą Airijos lietuvį Mykolą Simonaitį Pilietybė.lt bendrakūrėjas Vaidas Matulaitis kalbino beveik lygiai prieš dvejus metus. Seimo rinkimų dieną Mykolui suėjo 18 metų ir jaunuolis suskubo pirmą kartą balsuoti, tad pokalbis buvo apie patriotizmą ir jo ištakas augant diasporinėje šeimoje. Šį kartą kalbamės apie privalomąją karinę tarnybą, nes Mykolas ką tik baigė devynių mėnesių tarnybą Oro gynybos batalione ir šiuo metu yra Lietuvos kariuomenės rezervo karys. 

Mykolas gimė Lietuvoje, yra Lietuvos pilietis, tad kartu su kitais jaunuoliais Lietuvoje buvo įtrauktas į šauktinių sąrašus. Pilietybės įstatymo rėmuose Mykolas patenka į kategoriją, draudžiančią turėti dvi pilietybes, tad gavęs Airijos pilietybę jis prarastų Lietuvos. Antai Mykolo brolis Jonas gali turėti dvi pilietybes, nors ir gimė ne Lietuvoje. 

Mykolas, užaugęs Airijoje nuo vienerių metukų, apsisprendė pasilikti Lietuvos pilietybę ir priimti visas su ja susijusias pareigas – tame tarpe ir tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Tas pats laukia ir Jono, nes Airijoje privalomosios karo tarnybos nėra, o Lietuvos pilietybės turėjimas jį irgi įtrauks į šauktinių sąrašus. 

Mykolas neturėjo daug laiko apsispręsti ar grįžti į Lietuvą ir tarnauti, nes spalį jam suėjo 18 metų, o gruodį jis jau buvo šauktinių sąraše.

Mykolas pirmąją karinės tarnybos dieną | Asmeninio albumo nuotr.

Jaunuolis portalui Pilietybė.lt pasakoja, kad pradėjus tarnybą sunku buvo visiems – ir šeimai, ir jam pačiam. Tačiau tas, kuriam reikėjo palikti įprastą aplinką, pradėti naują gyvenimo etapą ir priprasti prie pasikeitimų buvo jis ir lengva tikrai nebuvo, o ir iššūkių nestigo.

Vienas jų – kalbinis. Anglakalbėje aplinkoje užaugusiam Mykolui iš pradžių net įvairių formų pildymas lietuvių kalba, instrukcijos ar kolegos pasakytas sakinys skambėjo komplikuotai. Tačiau sklandžiai integracijai padėjo ir tarnybos draugai, ir vadai, kurie asmeniškai kelis kartus domėjosi, ar niekas su juo nesielgia kitaip dėl kalbos barjero, ar viskas gerai. Tad, anot Mykolo, nuolat jaučiamas palaikymas ir aplinkinių pagalba kalbinius iššūkius eliminuoja ir kalba tikrai netampa barjeru tarnauti. 

Kitas – nauja diasporos jaunuoliui aplinka, nauji draugai. Bet ir čia Mykolas sako jautęs palaikymą ir supratimą: niekas jo neišskyrė kaip kitokio, prasčiau lietuviškai kalbančio, nesišaipė ir tiesiog priėmė kaip savą. Mykolas džiaugiasi, kad jis nebuvo vienintelis jaunuolis iš diasporos tarnaujantis Lietuvoje: būta ir iš Kanados, ir net iš Meksikos. Jaunuoliams, kalbantiems angliškai, tikrai nėra sunku integruotis, gal kiek sunkiau kitomis kalbomis kalbančiam jaunimui, bet Mykolo patirtis rodo, kad į tai irgi būtų atsižvelgta. 

Lietuvos karinių oro pajėgų dalinyje privalomąją tarnybą atliekantys šauktiniai | Oro gynybos bataliono nuotr.

Dar vienas iššūkis – nauja tvarka ir tolerancijos naujai rutinai auginimas. Anot Mykolo, nori nenori keičiasi mąstymas, pradedi ieškoti mažiau logikos veiksmuose, o koncentruojiesi į rezultatą, nesvarbu, kiek laiko užtruks ar kokių resursų prireiks – jis turi būti pasiektas. 

Negali nepaminėti ir fizinių iššūkių. Tačiau Mykolas pabrėžia, kad karinė tarnyba buvo puiki galimybė pakeisti gyvenimo stilių bei būdą: sutvirtėti, užsigrūdinti ir sveiką gyvenimo būdą pradėti. 

Ne viskas buvo taip rimta ir sunku. Mykolas sako, kad tarnauti buvo ir labai linksma: netrūko ir vadų pasakojamų anekdotų, ūpą pakeliančių ir dienos rutinas praskaidrinančių juokų. 

Vienos įsimintiniausių akimirkų Mykolui buvo pratybos, kurių metu labai daug judesio, veiksmo, jos vyksta kelias paras, ir dieną ir naktį, ir nuovargis tikrai paima viršų. Kartą gavęs numigti tik 40 minučių Mykolas turėjo eiti į mišką budėti ir, kaip pats sako, nesmagu pripažinti, bet net nepajuto kaip užsnūdo kai, staiga, jį pažadino garsai miške. Tos baimės Mykolas sako nepamirš niekada, nes suprato, kad judesys miške pratybų metu tikrai nieko gero nežada. O, pasirodo, garsus skleidė miške šmirinėjanti barsukų šeimyna. 

Apibendrindamas, Mykolas karinėje tarnyboje mato daugiau privalumų nei iššūkių ir drąsina jaunimą pagalvoti apie pasirinkimą tarnauti. Pavyzdžiui, jei diasporos jaunimas galvoja apie grįžimą į Lietuvą, karinė tarnyba yra puiki tranzicija ir integracija į Lietuvos gyvenimą bei kalbos įgūdžių įtvirtinimui, o ir naujų draugų susiradimui. Jei kyla noras pasiimti pertrauką tarp mokslo, tarnyba irgi puikiai užpildo tuos pertraukos metus. Jeigu patinka tarnauti, gali rinktis karininko profesiją ir tęsti tarnybą bei mokytis, taigi tai – ir studijų galimybė.

Apie karininko studijas galvoja ir pats Mykolas, tad jei viskas, kas priklauso nuo jo, susiklostys palankiai, kitą kartą jau kalbėsime ne su Lietuvos kariuomenės eiliniu (pašaukti tarnauti jaunuoliai gauna jaunesniojo eilinio laipsnį, tačiau tarnybos gale,  kai kurie kariai už įdėtas pastangas ir labai gerai atliktą tarnybą gali būti paaukštinti ir jiems suteikiamas eilinio laipsnis. Mykolui suteiktas toks paaukštinimas, – red.), bet su karo akademijos studentu Mykolu Simonaičiu. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.