Druskininkuose, prie pat Baltarusijos sienos, prasideda XI-osios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės – sėkmės istorija, jungianti 1938 metais Kaune surengtą Lietuvių tautinę olimpiadą, 1978 metais Toronte diasporos atkurtas ir 1991 metais į Lietuvos miestus perkeltas sporto šventes.
Ši vasara ypač turtinga pandemijos atidėtų Lietuvą ir jos diasporą jungiančių renginių. Liepos pradžioje Filadelfijoje tūkstantiniais rateliais, pynutėmis ir malūnėliais nubangavo 65 metus gyvuojanti Pasaulio lietuvių šokių šventė, kurioje dalyvavo virš 1000 šokėjų ir 2500 žiūrovų. Liepos 17-21 d. vyks Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas, kurio metu rekordiškai gausus bendruomenių delegatų būrys rinks naują valdybą ir jos pirmininką.
Liepos 14 d. Druskininkuose prasideda XI-osios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Portalas Pilietybė.lt kalbino nuo 1991 metų Žaidynių organizavime aktyviai dalyvaujantį, šias šventes organizuojantį JAV lietuvių bendruomenės atstovą Lauryną Misevičių.
Anot pašnekovo, sporto žaidynės – sunkumus ištvėrusi sėkmės istorija, siekianti 1938 metais Kaune surengtą Lietuvių tautinę olimpiadą ir jau tada subūrusią rungtynėms virš tūkstančio dalyvių iš Lietuvos ir kitų pasaulio kraštų – JAV, Kanados, Brazilijos, Didžiosios Britanijos.
Didžiąja dalimi, šis sporto judėjimas, ši tautinė bendrystė ir Kauno Žalgirio krepšinio pergalės prieš galingą Maskvos armijos sporto klubą 1985 ir 1986 metais nutiesė kelią Lietuvos nepriklausomybei.
Po Antrojo pasaulinio karo lietuvių pabėgėliai dipukų stovyklose bandė rengti varžybas, 1948 metais net įsteigė Tautinės olimpiados gaivinimo komitetą. Tačiau prireikė dar 30 metų, kad svetur įsitvirtinę ir sustiprėję ekonomiškai lietuviai įkurtų Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo sporto sąjungą (ŠAFASS), kantriai suplanuotų ir 1978 metais Toronte su trenksmu surengtų Lietuvos nepriklausomybės jubiliejui skirtas I-ąsias Pasaulio lietuvių sporto žaidynes, kuriose rungėsi virš 1000 sportininkų iš 11 šalių. Nuo tada jos nuosekliai vyksta kas 4-5 metus ir suburia 3-5 tūkst. įvairių sporto šakų dalyvių iš 20-25 valstybių.
Žaidynių orbitoje Laurynas sukasi nuo 1991 metų, kai jos pirmą kartą sugrįžo į Lietuvą. Pirmoji patirtis buvo žurnalistinė, Žaidynių spaudos centre. Baigta Kauno Jono Jablonskio mokykla ir stiprūs anglų kalbos įgūdžiai įgalino bendrauti su JAV ir Kanados lietuviais ir tapti žaidynių metraštininku. Jam teko garbė gyvai kalbinti tokias diasporos sporto legendas kaip Pranas Lubinas, kuris 1939 m. jauną Lietuvos krepšinio rinktinę atvedė iki Europos čempionato aukso, Rimantas Dirvonis, Algis Rugienius.
Žaidynės vyksta prie pat sienos su Baltarusija, kad aiškiai deklaruotų laisvų žmonių pasirinkimą gyventi ir priešintis brutaliai agresijai. (…) Sportas, kaip niekas kitas, įkvepia kovinės dvasios, stiprina kūnus ir sielas, augina ir auklėja patriotus.
2005 metais Laurynas vyko į Žaidynes su JAV lietuvių krepšinio komanda, kuri buvo sudaryta Čikagos „Lituanikos“ pagrindu, su ja laimėjo aukso medalį. Ši pergalė lėmė galutinį įsitraukimą į diasporos sporto judėjimą ir žaidynių organizavimą. 2007 metais Laurynas tapo Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo komiteto vadovu, nuo 2009 metų Lietuvos vardo 1000-mečio žaidynių vadovauja didžiausiai JAV lietuvių delegacijai. Ją lydėjo į pergales ir 2013 m. Klaipėdoje, ir 2017 m. Kaune, lydi ir šiemet Druskininkuose.
Žaidynių tęstinumą užtikrina didžiosios JAV, Kanados, Australijos, Didžiosios Britanijos, Airijos lietuvių sporto organizacijos. Atkūrus nepriklausomybę jas organizuojant pasikeisdamos dalyvauja ir Lietuvos institucijos – Sporto departamentas, Vidaus reikalų ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Tiesa, toks nepastovumas leidžia Žaidynėms paklysti koridoriuose ir paskęsti tarp kitų projektų. Prieš kiekvienas žaidynes reikia iš naujo priminti ir derinti vis kitus partnerius Lietuvoje. Todėl Pasaulio lietuvių bendruomenės Sporto komisijos vardu yra pateiktas pasiūlymas įtraukti Žaidynes į nuolatinių renginių sąrašą šalia Dainų švenčių ir Olimpinių žaidynių, kad pasiruošimas joms taptų nuoseklus ir užtikrintų nuolatines partnerystes.
Laurynas prisipažįsta, kad mažiausiai pusmetį prieš žaidynes tenka aukoti profesinę karjerą, asmeninį gyvenimą ir skirti visą laiką Žaidynių organizavimui. „Tačiau sukurtos emocijos, sutikti žmonės, vis naujai pritraukiamos diasporos žvaigždės įkvepia ir pakrauna pačia pozityviausia energija – tikrasis sporto burtas“, – teigia pašnekovas ir primena, kad šiemet žaidynėse užsiregistravo apie 2700 dalyvių iš 25 kraštų – karo ir kitų pastarųjų metų negandų kontekste tai dideli skaičiai.
Šis pavyzdys turėtų įkvėpti Lietuvos Seimą ir Vyriausybę imtis lyderystės išspręsti dvigubos pilietybės klausimą, nes visame pasaulyje išugdyti talentai tik stiprina Lietuvos gynybines pozicijas.
Laurynas pabrėžia, kad žaidynės grąžina Lietuvai ir jos sporto herojus – istorines diasporos asmenybes, tokias kaip garsi tinklininkė, JAV olimpinės komandos kandidatė ir Šokių šventės Toronte organizatorė Rita Čyvaitė Kliorienė, NBA klubo Chicago Bulls generalinis vadybininkas Artūras Karnišovas, vos 17-kos metų iškovojęs auksą su Lietuvos krepšinio komanda Žaidynėse Adelaidėje.
Be to žaidynės ugdo Lietuvai ir sporto talentus, tokius kaip Ignas Brazdeikis, šiemet debiutavęs Lietuvos krepšinio rinktinėje. „Jis užaugo Kanadoje ir nuolat svajojo žaisti už Lietuvą. Nuostabu, kad Lietuvos institucijoms užteko politinės valios jam atkurti Lietuvos pilietybę. Šis pavyzdys turėtų įkvėpti Lietuvos Seimą ir Vyriausybę imtis lyderystės išspręsti dvigubos pilietybės klausimą, nes visame pasaulyje išugdyti talentai tik stiprina Lietuvos gynybines pozicijas“, – neabejoja Laurynas.
Visas pokalbio su Laurynu Misevičium vaizdo įrašas:
Projektas iš dalies finansuojamas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšomis.
About The Author
