Artėja didžiausias pasaulio lietuvių susibūrimas – Šiaurės Amerikos Lietuvių Tautinių Šokių šventė Filadelfijoje. Pirmą kartą prieš 65-erius metus Čikagoje surengta lietuvių šokių šventė šiemet vyks šešioliktą kartą. Renginiai prasidės birželio 29 d. Šiaurės Amerikos ir Lietuvos verslo forumu, o baigsis liepos 2 d. Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos apsilankymu.
Nuo 1957-ųjų kas 4 – 5 metus skirtinguose JAV ar Kanados miestuose rengiamos ir tris dienas besitęsiančios Šiaurės Amerikos lietuvių šokių šventės sutraukia apie 2000 šokėjų nuo 7 iki 77 metų amžiaus ir apie 5000 žiūrovų.
Gimusios, kad išlaikytų gyvą lietuvių tautos paveldą, šokių šventės tapo didžiuliu kultūriniu reiškiniu, skleidžiančiu žinią, kad galima rasti būdų visiems susikalbėti ir sutarti, kad esama labai įvairių pilietiškumo ir ryšio su savo valstybe formų.
Apie šokio magiją ir šių švenčių vienijančią galią portalas Pilietybė.lt pakvietė pasikalbėti šių metų šventės vieną organizatorių Virgų Volertą.
Virgus, gimęs per karą į JAV atvykusių lietuvių šeimoje, lankė lietuvių mokyklą ir renginius, o juose šoko nuo vaikystės. Kaip daugelis JAV ir Kanados diasporos vaikų, kiekvieną vasarą šokių mokėsi garsiosiose stovyklose „Dainava“ ir „Neringa“, prieš šventes repetuodavo kiekvieną savaitę. Anot Virgaus, tai suteikė jėgų ir priežasčių neištirpti Amerikos „tautų katile“. Abu su žmona šoktų ir šiemet, tačiau „įsivėlė“ į šventės organizavimo rūpesčius.
Mačiusieji su sprogstamąja energija šokančius pasaulio lietuvius pabrėžia, kaip ir maži, ir jauni, ir seni pastebimai nušvinta apsirengę tautiniais kostiumais, susipynę plaukus į kasas ir susikibę rankomis šokiui. Kas tai per burtai?
Virgaus teigimu, vargu ar jaunimas šoktų ir susirinktų, jei visų jų nejungtų artimos draugystės: „Kad šventės būtų gražios, šokių būreliai privalo daug repetuoti. Repeticijose žmonės susibendrauja, pajunta neišmatuojamą artumą, o tos šventės suburia draugėn tokius pačius entuziastus, leidžia pasijusti didelės šeimos svarbia dalimi. Tai neleidžia nuslysti į „tautų katilą“, tampa įdomu, svarbu ir malonu išlaikyti savo unikalų tautinį identitetą.“
Labai tikslus Šokių šventės palyginimas su lietuviškos šeimos susibūrimu (Family Gathering), kuris tiesia tiltus per visą žemyną – nuo Kalifornijos iki Pensilvanijos.
Mes vienas kitą pažįstame, užaugome stovyklose, ėjome drauge per tautines organizacijas. Taip kūrėsi mūsų draugystės, o jos stiprėja per šventes. Ir amerikonams sakome, kad tai mūsų „family gathering“, kai visi susirenka, bendrauja, kaip per šeimos Kalėdas ar Velykas.
Šokių šventės svetainėje pažymima, kad jų organizavimu rūpinasi Lietuvių tautinių šokių institutas kartu su JAV ir Kanados lietuvių bendruomenėmis. Užtikrinti Šokių švenčių tęstinumą ir nenutrūkstamą organizavimą – didelis iššūkis: žmonės pasiaukoja savanoriškai ir neatlygintinai organizuoti šventę, jaučia tikrą norą ir džiaugsmą suburti bei jungti.
Tęstinumą užtikrina Šokių institute dirbantys šokių mokytojai, kurie nuolat augina lietuvių šokėjus, rengia stovyklas, moko naujų šokių ir labai artimai šeimyniškai bendrauja. Reikia pripažinti, kad naujai atvykstantieji tapo įkvėpimu ir nauja energija šokti, nes ir jiems ima rūpėti išsaugoti tautinį identitetą.
Šių metų komandoje – Filadelfijos apylinkių lietuviai, kuriems ideologiškai svarbu sukurti šventę čia, kur buvo paskelbta JAV nepriklausomybė. Į organizacinę grupę „įsivėlė“ pažįstamos šeimos ir draugai, Šokių instituto žmonės, aktyviausi bendruomenių nariai.
Šios šventės – tai variklis mūsų bendrystei, energija mums visiems nenurimti kitose veiklose (…). Tai dar vienas būdas kurti unikalų santykį su Lietuva.
Ši grupė ruošia didžiulę trijų dienų programą, joje šokių koncertai ir pasirodymai, smagūs vakarėliai, visa atskira erdvė „Karalių kaimas“ skirta lietuviškos kultūros ir amatų parodoms bei pristatymams: apie lino kelią nuo žiedo iki drobės, apie Šokių šventės marškinėlių istoriją, apie geneologinių medžių rengimą. Paskaitas skaitys Beata Nicholson, Vytas Aukštuolis. Ambasada suruoš Lietuvos meno parodą, skirtą Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių 100-mečiui. Garbingiausias renginio svečias – LR Prezidentas Gitanas Nausėda.
Kartu šokių programoje dalyvaus keturi kolektyvai iš Lietuvos. Reikia pripažinti, kad šokėjai iš Lietuvos šoka ypač gerai, tampa visiems dalyviams puikus įkvepiantis pavyzdys.
„Mane patį šventėse labiausiai džiugina mokyklų vaikai. Tie jaunikliai, tie mažiukai, pasipuošę kostiumais ir kaklaraištukais, šoka ir stumdosi su tokiu entuziazmu ir energija, nuostabu žiūrėti. Dar labai patinka atvažiuojantys svečiai iš Lietuvos – žmonės, kurie tikrai moka šokti. Juos stebėti, ir juos sutikti – tikras įkvėpimas. Taip dar labiau auga pasaulinė lietuviška šeima“, – dalinasi Virgus Volertas.
„Šios šventės – tai variklis mūsų bendrystei, energija mums visiems nenurimti kitose veiklose mokyklose ir organizacijose, o ir šeimose išlaikyti lietuviškumą, kalbą, santykį su vaikais, sukurti ir išjudinti lietuvybės veiklai naujas kartas, – pabrėžia Virgus Volertas. – Šie šeimos susibūrimai labai padeda ateities darbams, stiprina ryšius tarp diasporos ir Lietuvos. Šokių ir dainų šventės – tai dar vienas būdas kurti unikalų santykį su Lietuva.“
Projektas iš dalies finansuojamas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšomis.
Viršelio nuotraukoje akimirka iš Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventės Baltimorėje 2016 m. | Nerijaus Liutkaus nuotr. leidiniui „Pasaulio Lietuvis“
