Roberta Kliknaitė: progresuojančiam jaunimui Lietuvoje sunku būti savimi

Pokalbių serijos „Pozityvios istorijos“ tikslas – pažindinti Lietuvą su jos įvairialype diaspora. R.Kliknaitės kelias iš Klaipėdos nuvingiavo po pasaulį, kaip pati sako, nestandartiniu kursu: nuo kirpėjos iki striptizo šokėjos, iki grožio salono vadovės ir baristos, o vėliau vėjai ir į jūrą atpūtė. Aštuonerius metus po pasaulį keliaujanti lietuvė šiuo metu dirba viešbutyje ant vandens, Instagrame kalba apie feminizmą, moterų ir LGBTQ+ žmonių teises, seksą, emocinę sveikatą, apie savęs priėmimą tokiu, koks esi. 

Kaip pristatytumėte save? 

Mano vardas Roberta, man 32 metai, esu iš Klaipėdos. Daug kas mane pažįsta iš Instagram puslapio @ta_lezbe_feministe, kuriame kalbu apie visuomenei svarbius dalykus, kaip feminizmą, moterų ir LGBTQ+ žmonių teises, seksą, emocinę sveikatą. 

Kokia veikla užsiimate? Koks buvo jūsų karjeros kelias?

Šiuo metu dirbu offshore laive (offshore wind farm vessel) prie Anglijos krantų, tai kaip viešbutis ant vandens darbininkams, kurie instaliuoja vėjo malūnus vandenyje. Dirbu registratūroje. 

Mano karjeros kelias buvo labai vingiuotas ir visiškai nestandartinis. Nuo kirpėjos iki striptizo šokėjos, nuo šokėjos iki grožio salono vadovės, nuo vadovės iki baristos, o vėliau vėjai ir į jūrą atpūtė. Niekada nieko per daug neplanuodavau, viskas gaudavosi tiesiog taip, kaip tuo metu susiklostydavo aplinkybės.

Kas jums svarbu asmeniniame gyvenime bei kas liečia karjerą? Kokias vertybes išskirtumėte?

Gyvenime svarbiausia laisvė, o karjeroje – įvairovė. Neįsivaizduoju savęs dirbančios tą patį darbą ilgą laiką.  Man patinka kaskart išmokti kažką naujo, patinka iššūkiai, įgauti naujos patirties, susipažinti su įvairiais žmonėmis iš skirtingų sričių. 

Gyvenime svarbiausia laisvė, o karjeroje – įvairovė.

Šiuo metu turiu dar vieną naują užsiėmimą – studijuoju TEFL (teaching english as a foreign language) akademijoje, gavusi sertifikatą galėsiu dirbti anglų kalbos mokytoja. 

Kokie keliai jus atvedė į Didžiąją Britaniją bei Italiją? Kur gyvenate ir galbūt gyvenote prieš tai?

Keliai į Italiją atvedė prieš kokius 10 metų, nes mano mama tuo metu taip pat važinėjo į Italiją. Vėliau, jai grįžus, ji man pasiūlė irgi išvažiuoti, nes tuo metu visiškai nežinojau ką noriu veikti, buvau neseniai baigusi kirpėjos studijas, bet kirpėja dirbti nenorėjau. Visuomet troškau keliauti, tad Italija man tuo metu buvo tai, ko reikėjo. 

Gyvenau ten trejus metus, išmokau kalbą. Italija buvo viskas, kaip ją visi ir įsivaizduoja – daug makaronų, vyno ir skaudžios meilės. 

Italijoje dirbau kaip ragazza imagine angliškai būtų image girl, Lietuvoje šitą darbą vadina konsumacija. Žodžiu, kalbėdavau ir gerdavau šampaną su vyrais, ir man už tai mokėdavo pinigus. Jokios seksualinės veiklos ten nebūdavo, kaip daug kam gali pasirodyti, tad man, jaunai ir nieko nepatyrusiai, tai buvo lengvi pinigai. O pinigus išleisdavau kelionėms. Keliaudavau viena į vietas, kurias visada troškau pamatyti: Tailandas, Indija, Marokas. 

R.Kliknaitė: „Kai grįžau i Lietuvą, tuo metu turėjau labai „pankovą“ šukuoseną, rengdavausi kitaip nei įprastos klaipėdietės, o kur dar mano tatuiruotos rankos. Gatvėje žmonės į mane spoksodavo.“ | Asmeninio albumo nuotr.

Vėliau Italija pradėjo nusibosti ir supratau, jog aš ten gyventi nenoriu. Tuo metu viena mano geriausių draugių šoko klube Londone ir pakvietė mane atvažiuoti. Aš šokti ant stulpo nemokėjau, tad įsidarbinau kitame, paprastame striptizo klube. Man ten dirbti nelabai sekėsi, nes visas naktis praleisdavau kalbėdama su žmonėmis ir neuždirbdama jokių pinigų. Vėliau ten susiradau draugą ir išėjau iš darbo. Nusprendžiau tęsti kirpėjos karjerą ir įsidarbinau labai prabangiame centrinio Londono grožio salone, kuriame lankydavosi įžymybės kaip Hugh Grant, Monica Lewinsky, Indonezijos princesė. 

Londonas man pasidarė per didelis, o aš jame pasijutau labai vieniša.

Pradėjau nuo plaukų šlavimo nuo grindų ir galvų plovimo, vėliau įsidarbinau registratūroje. Iš salono išėjau, nes jis neatitiko mano vertybių darbe, visi buvo labai „pasikėlę“, reikėjo slėpti tatuiruotes ir išsiimti auskarus iš veido. Perėjau į kitą saloną, kuriame po poros mėnesių mane pakėlė iki salono vadovės pareigų, taip pat buvau atsakinga už jų socialines medijas. Tačiau po poros metų kilo nesutarimai su salono šeimininku, išėjau į dar kitą saloną, kuriame padirbau tik apie 5 mėnesius, nes nusprendžiau grįžti į Lietuvą. Londonas man pasidarė per didelis, o aš jame pasijutau labai vieniša. Viso Londone praleidau penkis metus. 

Grįžusi į Lietuvą įsidarbinau barista, vėliau baigiau jūrinius kursus ir pradėjau dirbti keltuose. Darbas ten buvo fiziškai labai sunkus, nepatiko atmosfera, tad nusprendžiau ieškoti geresnio. Taip ir atsidūriau offshore laive, kur man labiau patinka, o darbas nėra toks sunkus. 

Kaip palygintumėte savo gyvenimo kokybę Lietuvoje su gyvenimu užsienyje?

Užsienyje daugiau galimybių, gali uždirbti daugiau pinigų ir gali sau daugiau leisti. Žmonės visai kitokie: labiau bendraujantys, atviri. Kartais labai pasiilgstu emocijų iš Italijos ir mandagumo iš Anglijos. Reikėjo nemažai laiko priprasti prie gyvenimo Lietuvoje po aštuonerių metų užsienyje. 

Lietuviai, lyginant su užsieniu, yra labai uždari, siauro mąstymo. Atrodo, vis dar „užsiuodžia“ sovietmetis.  Manau, dėl to čia taip sunku gyventi jaunam ir progresuojančiam jaunimui, nes čia sunkiau save išreikšti ir realizuoti, sunkiau būti savimi.

Ko pasiilgstate būdama užsienyje?

Tiesa sakant, ne daug ko. Gal tik šeimos, šuns, gal šiek tiek paprastumo ir lėtumo. Lietuvoje viskas vyksta gana lėtai ir ramiai, ten galiu pailsėti. 

Kaip pasikeitė požiūris į Lietuvą bei lietuvius, pradėjus gyventi užsienyje?

Lietuviai, lyginant su užsieniu, yra labai uždari, siauro mąstymo. Atrodo, vis dar „užsiuodžia“ sovietmetis. Manau, dėl to čia taip sunku gyventi jaunam ir progresuojančiam jaunimui, nes čia sunkiau save išreikšti ir realizuoti, sunkiau būti savimi. Lietuviai, ypač vyresnioji karta, labai laikosi senovinių tradicijų, bijo pokyčių. 

Kaip viskas atrodė grįžus į Lietuvą? 

R.Kliknaitė | E.Kvartūnaitės nuotr.

Kai grįžau i Lietuvą, tuo metu turėjau labai „pankovą“ šukuoseną, rengdavausi neįprastai klaipėdiečiams, o kur dar mano tatuiruotos rankos. Gatvėje žmonės į mane spoksodavo, būdavo labai keista, nes, tarkim, Londone niekas į tai nekreipdavo dėmesio, ten daug išskirtinio stiliaus žmonių, kas man labai patiko. 

Dar reikėjo priprasti, jog niekas nesišypso, retai sako komplimentus, nesako „atsiprašau“, net „laba diena“ niekas nesako. Viskas atrodė gan liūdna ir niūru. 

Kokios svajonės verčia judėti į priekį?

Kelionės yra mano gyvenimo variklis, labai jų pasiilgau, ypač sunku buvo kovido laikotarpiu. Ketinau išvažiuoti mėnesiui į Tailandą, bet dėl pandemijos teko kelionę atidėti. Mano svajonės daugiausiai siejasi su kelionėmis ir pasaulio pažinimu, tad dabar apie jas labiausiai ir svajoju. 

Iš kur semiatės įkvėpimo?

Nežinau, iš viso pasaulio, iš žmonių, knygų. 

Kokia veikla, be darbo, jus domina? Gal turite kokių nors hobių, laisvalaikio užsiėmimų?

Kaip minėjau, kelionės, dar kartais tapyti mėgstu – tai puikus atsipalaidavimo būdas. Dar esu didelė vintažinių ir dėvėtų rūbų parduotuvių fanė, mėgstu po jas vaikščioti. 

…reikėjo priprasti, jog niekas nesišypso, retai sako komplimentus, nesako „atsiprašau“, net „laba diena“ niekas nesako.

Ką patartumėte žmonėms, kurie dvejoja dėl apsisprendimų, gyvenimo kelio pasirinkimų?

Go with the flow.  Neskubėti. Nenorėti visko suprasti ir žinoti čia ir dabar. Išbandyti viską, kas įdomu. Tik išbandę naujus dalykus atrasite tai, kas jums iš tikrųjų patinka. O jei jums patinka dešimt skirtingų dalykų, kaip man, tai visus juos ir darykite! Don’t settle

Kokį geriausią patarimą esate gavusi? 

Nepriimk kritikos iš to, kurio neprašytum patarimo ir būk tokia, kokia esi. 

Kokią Robertą norėtumėte matyti ateityje? Kaip dėliojasi jūsų kelionė?

Norėčiau pamatyti tokią pat laisvą Robertą, galbūt su daugiau patirties, labiau atsakingą ir mažiau išsiblaškiusią. Norėčiau būti įkvėpimas kitiems. O kaip susiklostys mano kelionė nežino niekas, nežinau ir aš. Tik tikiuosi, kad ji bus įdomi ir pilna nuotykių. 

Tekstas ir viršelio nuotraukos  Amsterdame gyvenančios Evelinos Kvartūnaitės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.