Šiomis dienomis, rusijos karo prieš Ukrainą ir Lukašenkos režimo nusikaltimų kontekste, ryškėja svarbi tema, daugeliui lig šiol žinota iš istorijos vadovėlių ir aštraus siužeto filmų – kolaboravimas. Kas ir kur gali jus verbuoti? Į kokius žmones taikosi priešiškos jėgos? Kaip vyksta verbavimas? Kaip jam atsispirti? Ir kodėl diasporos lyderiai yra patrauklus taikinys?
Apie rusijos ir Baltarusijos žvalgybų aktyvesnius veiksmus Pilietybė.lt bendrakūrėja iš Vokietijos Irma Petraitytė-Lukšienė kalbėjosi su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Laurynu Kasčiūnu.
Visų pirma, atsispirkime nuo konkrečių faktų. Ukrainoje nuo karo pradžios policija sulaikė 750 asmenų, dalyvaujančių sabotažinėje veikloje, iškėlė 484 baudžiamąsias bylas dėl kolaboravimo (2022 m. gegužės 12 d. duomenys, – red.).
LR Krašto apsaugos ministras Arydas Anušauskas yra perspėjęs, kad „karas vyksta ne tik fronte, bet ir užnugaryje. Rusijos pamėgtas žvalgybinių – diversinių grupių veikimas, sprendžiant pagal apimtis, buvo paremtas užverbuotais Ukrainos piliečiais. Tais, kuriuos su Kremliumi siejo bendrų vertybių paieška“.
Šios tarnybos „bando verbuoti bet ką, o vėliau bandys ieškoti galimybių naudingai aktyvuoti ar kaip nors išnaudoti“.
Neseniai Lietuvos piliečių „delegacija“ lankėsi pas Lukašenką ir viešai išpažino savo lojalumą.
Sovietų okupacijos metais Lietuvoje su KGB vienaip ar kitaip bendradarbiavo iki 100 000 asmenų.
Valstybės saugumo departamentas teigia, kad „priešiškų valstybių žvalgyba prieš Lietuvą išlieka intensyvi. Rusijos ir Baltarusijos tarnybos bando verbuoti į jas atvykstančius Lietuvos gyventojus. Rusijos ir Kinijos žvalgybos aktyviai šnipinėja kibernetinėje erdvėje“.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas prieš kelias savaites kalbėdamas LRT Radijui ragino Lietuvos piliečius išlikti budriems ir įspėjo: „nereikia galvoti, kad režimo specialiosioms tarnyboms esi neįdomus.“ Šios tarnybos „bando verbuoti bet ką, o vėliau bandys ieškoti galimybių naudingai aktyvuoti ar kaip nors išnaudoti“.
Visa tai rodo verbavimo ir kolaboravimo grėsmių aktualumą ir būtinumą didinti visuomenės budrumą bei pasiruošimą.
Kas ir kur gali jus verbuoti?
L.Kasčiūno teigimu, su rusijos atstovybių uždarymu Lietuvoje rizikos tarsi sumažėjo, tačiau jos niekur nedingo. Pastebima labai aktyvi Baltarusijos institucijų veikla, ypač renkant informaciją apie Lietuvos piliečius. Net ir tokiu paprastu atveju, kai Lietuvos piliečiai vyksta į Baltarusiją asmeniniais tikslais palengvintu vizų režimu ir kirsdami sieną privalo užpildyti klausimynus, kuriuose įterpti su kelione nesusiję klausimai. Ši informacija yra būdas atsirinkti potencialius viliojimo taikinius.
Iš pirmo žvilgsnio lengvos pažintys viešbučiuose, kavinėse, baruose, neįpareigojantis bendravimas socialiniais tinklais ar „atsitiktinai“ susitikus, einant laikui perauga į užklausas sužinoti ar surasti informaciją ir painius santykius.
Anot pašnekovo, iš pirmo žvilgsnio lengvos pažintys viešbučiuose, kavinėse, baruose, neįpareigojantis bendravimas socialiniais tinklais ar „atsitiktinai“ susitikus, einant laikui perauga į užklausas sužinoti ar surasti informaciją ir painius santykius. Toks įtraukimo procesas gali užtrukti metų metus, jų metu tarnybos renka informaciją, fiksuoja kompromituojančius faktus, kuriuos vėliau naudoja šantažuoti ir priversti dirbti tarnyboms.
Į kokius žmones labiausiai taikosi valstybei priešiškos jėgos?
Turint užduotį gauti tikslinės informacijos, nusitaikoma į konkretų reikiamą žmogų. Tokiais atvejais labiausiai patrauklūs aukštas pareigas užimantys žmonės, partijų nariai, valstybės tarnautojai įvairiuose lygiuose, turintys prieigą prie saugomos informacijos. Taip pat domina asmenys, pažįstantys tuos, kurie priima sprendimus. Bandoma prieiti ir prie politikų giminių, gyvenančių netgi kitose šalyse, per gimines norima daryti įtaką sprendimams, norui bendradarbiauti.
Slaptąsias tarnybas gali dominti ir mūsų diasporos lyderiai visame pasaulyje, užimantys valstybines pareigas, aktyviai dalyvaujantys politinėje veikloje, turintys ryšių su Lietuvos valstybinėmis institucijomis.
Žinomas atvejis, kuomet buvo verbuotas studentas, tame gyvenimo etape neturėjęs nei pažinčių, nei galimybių prieiti prie įslaptintos informacijos. Tačiau jeigu jo studijuojama sritis gali būti „tramplynu“ į valstybės ar diplomatinę tarnybą, į politiką, jis taip pat gali dominti priešiškos valstybės tarnybas.
Kaip verbavimo grėsmės liečia lietuvių diasporą? Šaltojo karo metais KGB domėjosi lietuviais pasaulyje, Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos kongresų temomis, bendruomenių pirmininkais.
Pašnekovas pabrėžia, kad slaptąsias tarnybas gali dominti ir mūsų diasporos lyderiai visame pasaulyje, užimantys valstybines pareigas, aktyviai dalyvaujantys politinėje veikloje, turintys ryšių su Lietuvos valstybinėmis institucijomis. Jie gali būti verbuojami per asmeninius kontaktus, viešus renginius, kuomet apsimetama tyrėjais, žurnalistais ar menininkais.
Pastaruoju metu ypatingai aktyvi rusijos tarnybų veikla užsienyje – per rusijai palankias politines partijas, rusų bendruomenes įvairiose šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijoje gausi rusakalbių žmonių bendruomenė, susikūrusi dar sovietmečiu ir ypač išaugusi posovietiniais metais, ten neabejotinai veikia tinklas, stabdantis pro-ukrainietiškas veiklas.
Kaip vyksta verbavimas?
Anot l.Kasčiūno, būdai įtraukti – ypatingai gausūs ir išradingi. Tarnybos įgudę pastebėti ir išnaudoti žmonių silpnybes. Vienas dažnesnių – suviliojimas bare, kur atsipalaidavę žmonės tampa mažiau įtarūs: sukuriant progas kompromituojančioms nuotraukoms, kurias vėliau būtų galima panaudoti, bandant išgauti kontaktų naudojantis nusitaikyto asmens telefonu.
Pašnekovas pabrėžia, jog svarbu nepamiršti ir ideologinio aspekto, kuomet žmonės iš tikėjimo aktyviai dalinasi prorusiškais įsitikinimais ir taip padeda priešiškoms jėgoms.
Priešas turi žinoti, jog ši tauta priešinsis. Patriotiškumas, pilietiškumas ir suvokimas, kad mes esame valstybingumo verta tauta, didina atsparumą.
Šiais laikais atskiras būdas – socialiniai tinklai, kuriuose tarnybos aktyviai seka pasirinktus politiškai aktyvius žmones, siekia patekti į draugų ir sekėjų ratą, įgudusiai provokuoja diskusijas po įrašais.
Kaip netapti verbavimo taikiniu ir atsispirti verbavimui?
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas akcentuoja, kad priešas turi žinoti, jog ši tauta priešinsis. Patriotiškumas, pilietiškumas ir suvokimas, kad mes esame valstybingumo verta tauta, didina atsparumą. Netgi socialiniai nepritekliai neturėtų tapti priežastimi būti užverbuotam priešiškos šalies tarnybų.
Venkime atsitiktinių pažinčių, budriai vertinkime užduodamus klausimus, tausokime savo asmeninius duomenis.
Sekime Valstybės saugumo departamento informaciją ir taikykime jų nuolat pildomas atsparumo grėsmėms rekomendacijas.
Aktyvios diasporos portalo Pilietybė.lt bendrakūrėjos I.Petraitytės-Lukšienės pokalbio su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku L.Kasčiūnu vaizdo įrašas:
Viršelio nuotraukoje LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas | Nuotr. iš asmeninio albumo
Projektas iš dalies finansuojamas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos.
