Liepos pabaigoje Vilniuje įvyko tai, kas vadinama vienu svarbiausių įvykių Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) veikloje – PLB Seimas. Dėl priimtų rezoliucijų gausos jis vadinamas produktyviausiu. Ar ateinantiems trims metams nusibrėžtos strateginės gairės virs kūnu? Viskas – naujos PLB valdybos ir ją prižiūrinčio PLB Seimo rankose. Kaip ir atsakymas į klausimą quo vadis, kur einame, PLB?
Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) yra didžiausia ir įtakingiausia visuomeninė Lietuvos diasporos organizacija pasaulyje. Gimusi 1958 m. Niujorke, PLB šiuo metu ne tik vienija lietuvių bendruomenes 54 pasaulio šalyse, bet ir jas atstovauja bei jų vardu kalba prie Lietuvos institucijų – Seimo, Vyriausybės, Užsienio reikalų, Švietimo, Sporto, Krašto apsaugos ministerijų – stalų, turi balsą kitų valstybių, tarptautinėse, kitų diasporų organizacijose.
PLB Seimas – unikali valdymo struktūra
PLB yra vienintelė lietuviška organizacija turinti savo valdymo struktūrą – PLB Seimą. Tai yra aukščiausias PLB valdymo organas, šaukiamas kas trejus metus. Tiesa, šiemet Seimas vyko po ketverių metų pertraukos, pernai turėjusį vykti Seimą dėl pandemijos nuspręsta nukelti metams.
PLB šiuo metu ne tik vienija lietuvių bendruomenes 54 pasaulio šalyse, bet ir jas atstovauja bei jų vardu kalba prie Lietuvos institucijų stalų, turi balsą kitų valstybių, tarptautinėse, kitų diasporų organizacijose.
PLB Seimo nariai yra žmonės, kurie atstovauja savo gyvenamų šalių lietuvių bendruomenes, jų vardu kalba ir balsuoja PLB Seime, renka vykdomąją PLB valdžią.
Šiuo metu PLB Seimą sudaro 189 lietuvių bendruomenių delegatai iš 54 šalių. Kas jie yra? Viešos informacijos nėra.
Prieš prasidedant PLB Seimui, PLB pirmininkė Dalia Henke portalui Pilietybė.lt pasakojo, jog kiekvienos šalies lietuvių bendruomenė turi mažiausiai du atstovus Seime, tačiau priklausomai nuo bendruomenės dydžio, aktyvumo, toje šalyje gyvenančių lietuvių skaičiaus, solidarumo mokesčio delegatų skaičius gali būti didesnis. Kiekvienos šalies lietuvių bendruomenės ir jaunimo sąjungos pirmininkas į PLB Seimą patenka automatiškai, tuo tarpu kitus atstovus išrenka bendruomenės. Bendros delegatų į PLB Seimą rinkimų sistemos nėra, kiekviena krašto bendruomenė renka pagal savo nustatytas taisykles.
Pavyzdžiui, PLB Viešųjų ryšių komisijos pirmininke išrinkta Aurelija Orlova iš Italijos pokalbyje su Pilietybė.lt pasakojo, kad ji atstovauti Italijos lietuvius PLB Seime buvo išrinkta Italijos lietuvių bendruomenės apylinkių pirmininkų (delegatą išrinko apylinkių pirmininkai ir Romos bendruomenės valdyba, tai buvo pirmas kartas, kai Italijos lietuvių bendruomenės delegatas į PLB Seimą buvo apskritai renkamas, – red.).
Penkios PLB Seimo dienos Vilniuje
Į XVII PLB Seimą tema „Quo vadis, Pasaulio Lietuvių Bendruomene“, vykusį Vilniuje LR Seimo rūmuose, šiemet atvyko 105 atstovai iš 189-ių, tai yra 53 proc. visų lietuvių bendruomenių delegatų. Jie atstovavo 37 pasaulio šalių lietuvių bendruomenes. 84-iems neatvykusiems delegatams galimybės dalyvauti diskusijose, balsuoti valdybos bei pirmininko rinkimuose nebuvo.
Per penkias PLB Seimo dienas delegatai diskutavo apie PLB tikslus ir uždavinius ateinantiems trims metams, aptarė bendruomenių stiprinimo, lituanistinio švietimo, kultūros ir tradicijų, tautinės tapatybės puoselėjimo, pilietybės išsaugojimo klausimus. Buvo kalbėta ir apie pilietinio pasipriešinimo temas, diasporos vaidmenį, efektyvų veikimą konfliktinėse situacijose, bendradarbiavimą tarpusavyje ir su Lietuvos institucijomis bei įvairiomis organizacijomis.
PLB Seimas aptarė ir organizacijos administracinius reikalus bei valdymą, tokius kaip PLB finansavimas, komunikacijos kanalai ir priemonės, rinkimai, o PLB komisijų vadovai pateikė ataskaitas.
Diasporos portalo Pilietybė.lt bendrakūrėjas Rimvydas Baltaduonis pokalbyje su pirmą kartą į PLB valdybą išrinktomis narėmis pastebėjo, kad organizacijos puslapyje nerado nei komisijų veiklos, nei organizacijos finansinės ataskaitos. Finansų ir lėšų telkimo komisijai trejus metus vadovausianti Ernesta Kazlauskaitė-Tsakona iš Graikijos sakė, kad surinkti solidarumo mokestį iš bendruomenių yra iššūkių. O Viešųjų ryšių komisijai vadovaujanti A.Orlova pridūrė, kad jei organizacijos finansinės ataskaitos nebuvo paviešintos, tai reikia paviešinti (PLB buvo įkurta prieš 64-erius metus, – red.).
Svarbiausias uždavinys – išrinkti vykdomąją valdžią
Svarbiausias PLB Seimo uždavinys yra išrinkti vykdomąją PLB valdžią: pirmininką ir valdybą, Kontrolės komisiją ir Konfliktų sprendimo komitetą, kurie dirba savanoriškai, be atlygio. Šiam ypatingai svarbiam uždaviniui buvo skirta viena PLB Seimo diena. Tiesa, XVII PLB Seimo posėdžių transliacijas buvo galima tiesiogiai stebėti nuotoliu, visas, išskyrus rinkimų dienos, todėl viešai prieinamos informacijos apie kandidatus į PLB valdybą bei pirmininko postą taip pat viešos informacijos apie balsavimų rezultatus nėra.
Iš viešai facebooke PLB ir naujos valdybos atstovų pasidalintų įrašų žinoma, kad PLB pirmininke trečiai kadencijai išrinkta D.Henke. Rekordinį palaikymą pelnė Sporto reikalų komisijai antrai kadencijai perrinktas vadovauti Laurynas Misevičius iš JAV – už jį balsavo 104 atstovai iš 105, taip pat pirmame PLB Valdybos posėdyje jis buvo vienbalsiu išrinktas PLB pirmininkės pavaduotoju.
Trejus metus PLB Viešųjų ryšių komisijai, kurią D.Henke pokalbyje su Pilietybė.lt įvardijo kaip silpniausią PLB grandį, vadovausianti A.Orlova pasidalino įrašu, kuriame dėkojo „visiems Pasaulio lietuviams iš visų kraštų už pasitikėjimą“ ir nors turėjo „tik 3 minutes prisistatymo ir įdomių pokalbių per pertraukas (…) visgi mano pačios nuostabai to užteko, kad Seimas nubalsuotų už mano kandidatūrą 97 balsais iš 105“.
Trys minutės prisistatymo trejiems metams didžiausios ir įtakingiausios pasaulio lietuvių organizacijos valdyboje, prie vienos svarbiausių PLB komisijų vairo.
PLB Visuomeninių reikalų ir specialiųjų projektų komisijai vadovauti išrinkta Irma Petraitytė-Lukšienė iš Vokietijos pokalbyje su Pilietybė.lt pasakojo, kad kandidatams prisistatyti buvo galimybė rinkimų dienos išvakarėse labiau neformaliu formatu, taip pat prisistatymas vyko kelias minutes prieš pat rinkimus.
Trys minutės prisistatymo trejiems metams didžiausios ir įtakingiausios pasaulio lietuvių organizacijos valdyboje, prie vienos svarbiausių PLB komisijų vairo.
Buvęs Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas dr. Vladas Oleinikovas iš Jungtinės Karalystės, PLB Seime kalbėjęs apie didesnę jaunimo įtrauktį, akcentavo, kad būtent PLB valdybos rinkimų procesas aktyviam ir PLB veikloje norinčiam dalyvauti jaunimui kelia abejonių.
„Jau kelintą PLB Seimą sutinkame su absurdišku darbotvarkės sprendimu: visas rinkimų procesas vyksta vienu ypu, kandidatai iškeliami prieš pat balsavimą, visiems kartu suteikiant vos valandą prisistatyti. Pajuokausiu, bet, regis, net grožio konkursuose yra skiriama daugiau laiko. Įsivaizduokite kitą pavyzdį, jūs ateinate balsuoti prezidento rinkimuose, bet kandidatai jums atskleidžiami tik jau atvykus į balsavimo vietą. Argi tai nėra absurdiška? Bet tai vyksta jau ne pirmą Seimą“, – kalbėjo V.Oleinikovas.
Pamatai ateičiai pakloti
Atsižvelgdamas į įvairius siūlymus, PLB Seimas priėmė net 22 rezoliucijas.
Jų tarpe ir rezoliuciją „Dėl rinkimų į PLB valdybą ir veiklos komisijas“, kurioje konstatuojama, kad PLB Seimas, „siekdamas sudaryti galimybes PLB Seimo nariams geriau susipažinti su būsimais kandidatais į PLB valdybą, su jų prioritetais, idėjomis ir planuojamais darbais, siūlo: suteikti galimybę kandidatams iškelti savo kandidatūrą ir prisistatyti dar prieš PLB Seimą, nurodant tikslų terminą (bent dviejų savaičių iki PLB Seimo pradžios); PLB Seimo programoje numatyti laiką kandidatų į PLB Valdybą debatams; išrinkus PLB valdybos komisijų pirmininkus, kraštų bendruomenėms pranešti apie komisijų komandos sudarymą, kad bendruomenės galėtų pasidalinti informacija savo kraštuose, tokiu būdu užtikrinant didesnį aktyvių pasaulio lietuvių įsitraukimą į lietuvišką veiklą“.
Pajuokausiu, bet, regis, net grožio konkursuose yra skiriama daugiau laiko.
V.Oleinikovas.
Taip pat, atsižvelgiant į dr. V.Oleinikovo siūlymus, buvo priimta rezoliucija „Dėl Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narių kadencijų“, kuria PLB Seimas „siūlo Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybai paruošti PLB Konstitucijos pakeitimo projektą, numatant PLB valdybos narių dviejų kadencijų iš eilės limitą einant tas pačias pareigas“.
PLB Seime priimta ir rezoliucija „Dėl informacijos sklaidos“, kurioje nurodoma, kad „Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimas, siekdamas gerinti užsienio lietuviams aktualios informacijos prieinamumą, savalaikiškumą ir didinti jos sklaidą tarp bendruomenių narių, įpareigoja Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybą paruošti aktualią užsienio lietuviams informaciją apie pasaulio lietuvių bendruomenių veiklą ir ją pateikti per vieną informacinę sistemą (wiki pagrindu) užtikrinant, kad pateikiama informacija būtų teisinga, tikslinga ir aktuali“.
Viskas – naujos PLB valdybos ir ją prižiūrinčio PLB Seimo rankose. Kaip ir atsakymas į klausimą quo vadis, kur einame, PLB?
„Šis Seimas padėjo stiprų pamatą, kad Seimo nariai labiau eitų į viešumą, labiau komunikuotų apie savo idėjas, tikslus ir prioritetus“, – pokalbyje su Pilietybė.lt teigė I.Petraitytė-Lukšienė.
XVII PLB Seimas dėl priimtų rezoliucijų gausos vadinamas produktyviausiu. Ar nusibrėžtos strateginės gairės ir priimtos rezoliucijos virs kūnu? Viskas – naujos PLB valdybos ir ją prižiūrinčio PLB Seimo rankose. Kaip ir atsakymas į klausimą quo vadis, kur einame, PLB?
Pilietybė.lt pokalbis su naujais PLB valdybos veidais:
Naujos PLB valdybos pristatymo spaudos konferencija:
Viršelio nuotraukoje – akimirka iš PLB XVII Seimo iškilmingo atidarymo Valdovų rūmuose Vilniuje | PLB nuotr.
