Viltis pilietybei: referendumas ar dvylikta išimtis?

Pastaruoju metu viešoje erdvėje juntamas pagyvėjimas dėl 2024 m. planuojamo pilietybės referendumo. Kartojama, kad kito kelio nėra, iš praėjusio, 2019 m. referendumo klaidų pasimokyta, telieka vieningai suremti pečius ir pagaliau klausimas bus išspręstas kartą ir visiems laikams. Duokdie, nes kitu atveju bus veltui iššvaistyta šimtai tūkstančių Lietuvos mokėtojų eurų ir išmesta šimtų tūkstančių lietuvių viltis pilietybei.

Koks pateikiamas dabar jau sėkmingai turėsiančio pavykti referendumo receptas? Politinis sutarimas, aiški formuluotė, didžiulis balsuojančiųjų aktyvumas.

Žiūrim, ką turim.

Politinis sutarimas. (Atnaujinta 2023 m. gegužės 23 d.) Už pilietybės referendumo skelbimą balsavo 111 Seimo narių, prieš balsavusiųjų nebuvo, susilaikė penki politikai.

Aiški formuluotė. Pasirengimo referendumui darbo grupė pateikė tokią referendumo formuluotę: „12 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.“

Perskaitykite dar kartą ir duokite perskaityti draugams, artimiesiems. Viskas aišku, už ką konkrečiai bus balsuojama?

Referendume tikrai dalyvauti ketina 30 proc. apklaustųjų, 26 proc. ketina greičiausiai dalyvauti. Tai reiškia, kad prie urnų ateiti yra nusiteikę 56 proc. rinkėjų. Lygiai tiek pat balsavo referendume 2019 m. Ar tai yra pakankama? 2019 m. atsakymą turėjome ir jis buvo NE.

Didžiulis aktyvumas. Vyriausybės kanceliarijos užsakymu 2023 m. vasarį „Sprinter tyrimai“ atliko sociologinį nuostatų ir elgsenos tyrimą dėl daugybinės pilietybės referendumo. Rezultatas? Referendume tikrai dalyvauti ketina 30 proc. apklaustųjų, 26 proc. ketina greičiausiai dalyvauti. Tai reiškia, kad prie urnų ateiti yra nusiteikę 56 proc. rinkėjų. Lygiai tiek pat balsavo referendume 2019 m. Ar tai yra pakankama? 2019 m. atsakymą turėjome ir jis buvo NE.

Kodėl ketinama skelbti dar vieną referendumą tuo pačiu klausimu? Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT), analizuodamas bylą dėl iš posto pašalinto prezidento Rolando Pakso išimties tvarka suteiktos, vėliau atimtos LR pilietybės rusijos federacijos piliečiui Jurij Borisov, yra išaiškinęs, kad Konstitucijoje įrašytos pilietybės nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu. O tos nuostatos, juodu ant balto įrašytos Konstitucijos 12 straipsnyje, yra tokios: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Esminiai žodžiai čia yra „atskiri atvejai“, kuriuos KT aiškina kaip reiškiančius, kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač retos išimtys, o ne paplitęs reiškinys.

Ar beveik 14 tūkstančių per penkis metus yra ypač retos išimtys? Ar 150 tūkstančių yra reti, „atskiri atvejai“?

Dabar LR Pilietybės įstatyme yra 11 išimčių, leidžiančių „atskirais atvejais“ turėti Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę. Per pastaruosius penkis metus Lietuvos pilietybę pagal įvairias išimtis atkūrė ir dvigubą pilietybę įgijo 13992 žmonės, daugiausia turintys Brazilijos, Izraelio ir Pietų Afrikos Respublikos pilietybes. 

Paskutinioji išimtis įsigaliojo 2021-ųjų sausio 1 dieną. Ja buvo leista visiems lietuvių vaikams, nesvarbu kurioje pasaulio šalyje gimusiems, visiems laikams turėti Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę, jei ją įgijo iki pilnametystės. Kiek tokių žmonių yra? Skaičiuojama, apie 150 tūkstančių. 

Ar beveik 14 tūkstančių per penkis metus yra ypač retos išimtys? Ar 150 tūkstančių yra reti, „atskiri atvejai“?

Klausimas. Ar tikrai Pilietybės įstatyme, kurio pakeitimui nereikalingas referendumas, bet užtektų Seimo daugumos pritarimo, negali atsirasti dvylikta išimtis? Leidžiančioji gimimu įgytos Lietuvos pilietybės neprarasti vieninteliams iki šiol Pilietybės įstatymu baudžiamiems Lietuvos piliečiams – išvykusiems po 1990 m. kovo 11 d. ir įgijusiems kitos valstybės, Lietuvai draugiškos, pilietybę?

Ar tikrai Pilietybės įstatyme, kurio pakeitimui nereikalingas referendumas, bet užtektų Seimo daugumos pritarimo, negali atsirasti 12–ta išimtis?

Ar tikrai nieko neprašančių duoti, tik neatimti to, ką gimimu įgijo, piliečių klausimui išspręsti Lietuvai reikia dar vieno referendumo? Vėl išleisti kelis šimtus tūkstančių eurų, kad paklausti to paties tik kitais žodžiais, tokiomis pačiomis sąlygomis, bet dramatiškai pasikeitusiame geopolitiniame kontekste? 

Albertas Einšteinas yra pasakęs: „Beprotystė yra daryti tą patį, tikintis skirtingų rezultatų“. Galbūt nukreipti pastangas 12–tai išimčiai turi daugiau prasmės nei kvietimas į referendumą?

2 komentarai apie “Viltis pilietybei: referendumas ar dvylikta išimtis?”

  1. Ligija Tautkuviene says:

    Politinis neraštingumas! Jokio referendumo NEREIKIA! ORGANIZATORIAI BET KURIA KAINA KIŠA NAGUS PRIE LR KONSTITUCIJOS 12 STR. …
    “Išskyrus ĮSTATYMO NUMATYTUS ATSKIRUS A
    ATVEJUS, NIEKAS NEGALI BŪTI KARTU…”
    Taigi, visiems, kuriems buvo suteikta galimybė išlaikyti LR PILIETYBĘ, ĮGIJUS KT. VALSTYBĖS PILIETYBĘ, ji buvo suteikta pagal PILIETYBĖS ĮSTATYMO kurį nors ATSKIRĄ ATVEJĮ.
    NEREIKIA JOKIOS 12 IŠIMTIES, O TIK “PATOBULINIMO”, kaip buvo pasielgta 2016 m., kai vietoje “PASITRAUKUSIEJI” buvo įrašyta “IŠVYKUSIEJI”. Tik ir vėl: IKI 1990 KOVO 11 d..
    Taigi, belieka padėti kalbelį: ir “…po Kovo 11 d., jei asmuo pats, jo tėvai, seneliai buvo NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS PILIEČIAIS IKI RUSŲ OKUPACIJOS, t.y., iki 1990 m.birželio 15 d.”

    Jiems niežti nagai ir būtinai reikia keisti NORMALŲ LR KONSTITUCIJOS 12 STR., NES NORISI KEISTI IR KITĄ STR. Iš III skirsnio:
    38 str…..”VALSTYBĖ SAUGO IR GLOBOJA ŠEIMĄ, MOTINYSTĘ, TĖVYSTĘ IR VAIKYSTĘ.
    SANTUOKA SUDAROMA LAISVU VYRO IR MOTERS SUTARIMU…”
    Visa esmė, kad LR Konstitucijoje nėra palankaus įstatymo tos pačios lyties asmenims, pripažįstant jų santuoką šeima. Ne veltui referendumo, naujo įstatymo kūrime dėl dviejų pilietybių (lietuviui daugiau nereikia), taip aktyviai reiškiasi spalviams atstovaujantieji – tikri tautos gelbėtojai.
    LR Seimas balsų dauguma priima įstatymus, jų pataisas, patobulinimus etc. Be jokios pompastikos, didelių išlaidų ir pseudo profesorių įtikinėjimo apie Konstitucijos dvasias ar lingvistinių žinių demonstravimą, kad ATSKIRAS tai tas pats, kaip RETAS ar IŠIMTINIS ir pan.
    Skaitykite Konstituciją, kuri parašyta ŽMONĖMS ir priimta ŽMONIŲ REFERENDUMO KELIU.

  2. Yosef says:

    Manau kad siam referendumui Lietuva pakele per auksta kartele. Bet aiskiai matosi visuomenes pritarimas pilietybes issaugojimui. Manau kad kad pasaulis pakito ir Lietuva turi atsizvelgti i tai. Gal atsizvelgiant i tai ir vietoj pinigu svaistimo referendumui verta priimti nuostata kad pavyzdziui jeigu 80 parlamentaru “uz” ir Lietuvos Prezidentas “uz” – uztektu to straipsnio pakeitimui. Nes labai abejoju kad pakankamai pilieciu dalyvaus referendume.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.