Dar praėjusių metų liepą, kaip rekordinį aktyvumą diasporoje sukėlusios pilietinės iniciatyvos „Mūsų Metas DABAR“ koordinatorius ir Pilietybė.lt bendrakūrėjas, Seimo darbo grupės pasiruošimo referendumui posėdyje dalinausi sukaupta patirtimi bei įžvalgomis, ko reikia sėkmingam pilietybės referendumui. Pristačiau septynis esminius pokyčius, kurie turi būti įgyvendinti prieš skelbiant referendumą – jei iš tiesų norima jo sėkmės, o ne organizavimo vardan organizavimo.
Pilietybės referendumas, kuris atsitrenks į neįveikiamą reikalaujamų balsų „už“ kartelę, yra bergždžias reikalas, labai brangus visos Lietuvos ir jos diasporos laiko bei resursų švaistymas. Kad referendumo rezultatas butų kitoks nei 2019 m., reikia kardinalių pokyčių šio privalomojo referendumo sąlygose.
2019 m. daug vilčių teikęs, bet neįvykęs referendumas daugybę diasporos atstovų nuvylė ir ne vieną jų praradome negrįžtamai. Todėl 2024 m. planuojamas referendumas bus dar sunkesnis.
Reikia bent vilties, kad referendumas gali būti sėkmingas. O ta viltis gali tapti realybe, įgyvendinus septynis veiksnius, kurie turės lemiamos įtakos 2024 m. numatomo pilietybės referendumo rezultatams.
2019 m. daug vilčių teikęs, bet neįvykęs referendumas daugybę diasporos atstovų nuvylė ir ne vieną jų praradome negrįžtamai. Todėl 2024 m. planuojamas referendumas bus dar sunkesnis.
Neįveikiama kartelė. Balsuojant tokiomis sąlygomis, kokios buvo, reikia, kad 90 proc. balsuotų „už“, tuo tarpu nepritariantiems tereikia 15 proc. „už“. Tai yra visiškai nelygios sąlygos pozicijų apsigynimui referendumo būdu.
Jei kalbame apie poreikį pritraukti daugiau rinkėjų, vadinasi, prie urnų reikia pritraukti mažiausiai 20 proc. naujų rinkėjų.
Internetinis balsavimas. Užsienyje iki šiol veiksmingo ir greito balsavimo galimybės nėra. Balsavimas paštu jau kelis kartus matėme kaip veikia. Internetinio balsavimo nebuvimas bent jau Pasaulio lietuvių apygardoje (didžiausioje apygardoje Lietuvoje) situaciją palieka stagnacijoje. Daug užsiregistravusių rinkėjų užsienyje tiesiog negali balsuoti, o puikiai žinome, kad reikia balsuojančių, o ne užsiregistravusių.
Informacinė kampanija. Lietuvoje informacinis laukas dengiamas gana gerai, tuo tarpu užsienyje geriausiu atveju pasiekiame apie 20 proc. diasporos atstovų.
Adekvatus biudžetas. Ar galime pasiekti likusius 80 procentų? Taip, galime, bet tam reikia pinigų. Taip pat reikia laiko, nepakaks kelių vaizdo klipukų ar reklamų socialinėje erdvėje.
Kiek lėšų buvo skirta referendumui, kuriame reikėjo įveikti tokią pat kartelę kaip dabar – Lietuvos stojimo į ES referendumui? Beveik 600 tūkstančių eurų. Kiek ketinama skirti pilietybės referendumo viešinimo kampanijai? 200 tūkstančių eurų.
Jei darome referendumą antrą kartą, turime padaryti viską, kad jo sąlygos vestų į sėkmę, o ne į dar vieną tautos nuomonės atsiklausimą. Kitu atveju rezultatą turėsime tokį patį, o pasekmės bus nepaskaičiuojamai skaudžios.
Politinis sutarimas. Suskaldyti yra labai lengva, ypatingai kai reikia tokio didelio susitelkimo. Iš praėjusio referendumo pasimokė visi, ne tik pilietybės išsaugojimo šalininkai, bet ir nedraugai, netgi Lietuvos saugumo nedraugai.
Formuluotė. Praėjusi formuluotė suskaldė pačią diasporą, pusę laiko teko skirti savo bendraminčių išaiškinimui kodėl reikia balsuoti nors kai kurių šalių piliečiai paliekami už borto. Ar šįkart patekiama formuluotė yra skaidri, aiški ir visiems suprantama?
Atsakinga koordinavimo institucija. Kampaniją „už“ gali daryti tik referendumo iniciatyvinė grupė, tai yra Seimo nariai. Praeitą kartą nebuvo jokios aiškios institucijos, kuri galėtų aktyviai agituoti, Vyriausioji rinkimų komisija tik informuoja, pilietinės iniciatyvos, kaip pavyzdžiui, „Mūsų Metas DABAR“, taip pat galėjo tik informuoti, o ne telkti „už“. Kas dabar bus atsakingas už planuojamą referendumą?
Būtent gimimu įgytos pilietybės išsaugojimas įgijus gyvenamos šalies pilietybę ir yra ta galimybė, kad Lietuva globalių iššūkių iš grėsmių kontekste išliktų stipri ir saugi.
Pabaigai. Aktyviai balsuojančiai diasporai nesėkmingas referendumas 2019 m. turėjo bent paguodos prizą – Pasaulio lietuvių apygarda. Kokį paguodos prizą turėtume šį kartą?
Jei darome referendumą antrą kartą, turime padaryti viską, kad jo sąlygos vestų į sėkmę, o ne į dar vieną tautos nuomonės atsiklausimą. Kitu atveju rezultatą turėsime tokį patį, o pasekmės bus nepaskaičiuojamai skaudžios.
Lietuva per daugybę amžių buvo globali. Jei norime, kad Lietuva ir toliau būtų globali, kad būtų saugi, turime rasti rimtą būdą kaip įgalinti po pasaulį migruojančius mūsų piliečius. Būtent gimimu įgytos pilietybės išsaugojimas įgijus gyvenamos šalies pilietybę ir yra ta galimybė, kad Lietuva globalių iššūkių iš grėsmių kontekste išliktų stipri ir saugi.
Vaizdo įrašas iš R. Baltaduonio pasisakymo Seimo darbo grupės pasiruošimo referendumui posėdžio 2022 m. liepą:
About The Author
