Birželio pabaigoje Madride įvykęs NATO viršūnių susitikimas vadinamas istoriniu, svarbiausiu nuo Sovietų sąjungos griūties ir itin reikšmingu Lietuvai bei jos saugumui. Tačiau buvusi krašto apsaugos ministrė, europarlamentarė Rasa Juknevičienė portalui Pilietybė.lt pabrėžė, kad NATO skydas nereiškia, jog galime naiviai miegoti, o Lietuvos saugumo radarais galime ir turime būti kiekvienas.
Atėjo teisybės valanda
„Šis NATO susitikimas iš tikrųjų yra istorinis, nes atėjo kažkokia teisybės valanda“, – interviu „Pokalbiai su Pilietybe“ teigė R.Juknevičienė ir pabrėžė, kad tam prireikė eilės metų.
Europarlamentarė pasakojo, kad pati, būdama Krašto apsaugos ministre (2008 – 2012 m., – red.), dalyvavo 2010 m. vykusiame NATO viršūnių susitikime Lisabonoje. Jame buvo priimta iki šiol galiojusi NATO strateginė koncepcija, kurioje rusija buvo įvardinta kaip strateginis partneris.
„Aišku, mes matėme, kad tai yra pritemptas reikalas, bet matėme ir tada vyravusias nuotaikas, beje, ne tik Vakaruose. Ir Lietuvoje daug žmonių nuoširdžiai galvojo, kad mes įstojome į NATO ir kitą dieną tapome visiškai saugūs, kad užtenka pasirašyti gynybinį susitarimą ir viskas – galime būti ramūs. Tai buvo labai didelė klaida ir labai sunku buvo pramušti kitokią nuomonę“, – pasakojo R.Juknevičienė.
…daug žmonių nuoširdžiai galvojo, kad mes įstojome į NATO ir kitą dieną tapome visiškai saugūs, kad užtenka pasirašyti gynybinį susitarimą ir viskas – galime būti ramūs. Tai buvo labai didelė klaida…
Pašnekovė pasakojo, kad naivus tikėjimas jai pačiai dingo tapus Krašto apsaugos ministre 2008 m., „kai pamačiau realią padėtį, ir kai 2009 – 2010 m. rusija pradėjo ypatingai didelį militarizacijos procesą aplink mūsų sienas, kai mūsų karinė žvalgyba atnešdavo man duomenis apie tai, kas vyksta aplink mūsų sienas, o mes pliki nuogi, ir patys neturim gynybos, ir NATO miega, o kalbėti apie rusijos grėsmes buvo beveik nepadoru“.
NATO pažadino Ukraina, politikus – visuomenė
Anot politikės, NATO nubudo 2014 m., kai rusija užpuolė Ukrainą ir aneksavo Krymą: „Tada prasidėjo realistinis požiūris ir šiandien atėjome į tą dieną kai tas realistinis požiūris gula į konkrečią strategiją, su konkrečiom formuluotėm, su konkrečia sutarta visų valstybių nuomone, kad rusija yra išskirtinė grėsmė Europos kontinentui.“
Europarlamentarė Pilietybė.lt teigė, kad dabar pasikeitė ne tik NATO, bet ir Europos politikų požiūris bei žodynas: „To paties Josepo Borrellio, kuris yra labai svarbi figūra ES, vyriausias įgaliotinis, atsakingas už užsienio ir saugumo politiką, anksčiau linkęs į draugystę su rusija, jo laikysena šiandien radikaliai pasikeitė. Girdime J.Borrellį kalbant mūsų sakiniais, sakant tą, ką mes kalbėjome prieš metus, pusantrų.“
Jeigu visuomenė pavargs, pradės nebesidomėti šituo karu, jeigu visuomenė pripras prie karo, bijau, kad tie patys politikai, kurie dabar demonstruoja didelę paramą, pamažu pradės domėtis kitais dalykais ir nepabaigsim šito darbo iki galo.
Tačiau pokyčiai politikų požiūryje, žodžiuose ir sprendimuose atsirado ir visuomenės dėka. „Prasidėjus rusijos invazijai Ukrainoje daug kas galvojo, kad tai yra konfliktas, kurių būna daug, kuris kažkaip pasikeis ir vėl grįšime prie bussiness as usual. Prireikė Bučos, kad daugybei žmonių atsivertų akys, kad pokyčiai įvyktų ir ypatingai visuomenėje, – pasakojo R.Juknevičienė. – Kai tie pokyčiai visuomenėje įvyko, kai politikai pamatė kaip visuomenė remia Ukrainą, tada ir jie eina iš paskos, deja, iš paskos.“
Pašnekovė Pilietybė.lt teigė nematanti Europoje tokio lyderio, kuris vestų visuomenę paskui save, o politikai žiūri į būsimus rinkimus ir kaip visuomenė reaguoja: „Jeigu visuomenė pavargs, pradės nebesidomėti šituo karu, jeigu visuomenė pripras prie karo, bijau, kad tie patys politikai, kurie dabar demonstruoja didelę paramą, pamažu pradės domėtis kitais dalykais ir nepabaigsim šito darbo iki galo. Čia blogas scenarijus, kuris, tikiuosi, nenutiks.“
Netyčia sugriovė putino naratyvą
Tiek įvairių Lietuvos institucijų, tiek ES ir NATO veikimo užkulisius pažįstanti R.Juknevičienė pasakojo, kad pasiekti tokį saugumo lygį, kokį Lietuva turi šiandien, reikėjo įdėti be galo daug pastangų. Tačiau jos duoda ne tik vaisių, bet ir kartais netikėtai svarbių rezultatų.
Kaip pavyzdį pašnekovė pateikė 2019 m. rugsėjį Europos Parlamento priimtą rezoliuciją „dėl Europos atminimo svarbos Europos ateičiai“.
Toks, kartais atrodytų net neplanuotas, nesuvokiant iki galo reikšmės, iš įsitikinimo padarytas žingsnis, ir jis turi reikšmę.
„Tai buvo Molotovo–Ribentropo pakto 80-metis, jau mačiau, kad rusija naudoja istoriją kaip įrankį, todėl į tą rezoliuciją įdėjome vieną svarbiausią klausimą – kad Antrą pasaulinį karą pradėjo abu: naciai ir sovietai, ir būtent Molotovo–Ribentropo paktas buvo tai, kas pradėjo karą, – pasakojo R.Juknevičienė. – Ir šia rezoliucija mes sugriovėme putino naratyvą, kuriam jis labai ruošėsi 75-erių metų pergalės prieš Vokietiją minėjimams: kad jie vieninteliai nugalėjo fašizmą ir dabar vieninteliai su juo kovoja. Dabar, kai pradėjo karą, supratau kodėl putinui to labai reikėjo 2019 – 2020 m., ruošiantis užpulti Ukrainą. Tas naratyvas jiems buvo labai svarbu. Ir mes, pasirodo, su šita rezoliucija sugriovėme ar pabandėme sugriauti, net patys to nežinodami, pagrindinį jo naratyvą ruošiantis karui prieš Ukrainą. Toks, kartais atrodytų net neplanuotas, nesuvokiant iki galo reikšmės, iš įsitikinimo padarytas žingsnis, ir jis turi reikšmę.“
Diasporos vaidmuo – dviem frontais
Būtent darydama vertybinių įsitikinimų padiktuotus žingsnius, diaspora, anot pašnekovės, gali būti itin svarbi Lietuvos gynėja dviem frontais. Visų pirma – aktyviu dalyvavimu rinkimuose.
„Dabar diasporai nebereikia kovoti už laisvę kaip reikėjo iki Lietuvos nepriklausomybės, bet dabar yra rinkimai ir kiekvieni rinkimai yra svarbūs, kiekvieni rinkimai yra Kovo 11-osios krypties išlaikymas. Nes gali vėl ateiti politikai, kurių požiūris bus kitoks, todėl diasporos žmonių indėlį matau aktyviu dalyvavimu rinkimuose, vidaus reikaluose, kad atstovai politikoje nenukryptų nuo tos Kovo 11-osios krypties“, – portalui Pilietybė.lt teigė R.Juknevičienė.
Jei galvosime, kad viskas, istorija baigėsi ir mes jau amžiams esame valstybė, tai būtų pati didžiausia klaida. Turime būti aktyvūs, budrūs, mūsų radarai turi būti įjungti nuolat.
Kitas dalykas, anot pašnekovės, – nuolatos įjungti radarai: „Štai Italijos lietuvių paviešintas atvejis dėl geografijos vadovėlių (keliuose Italijos mokyklose naudojamuose geografijos vadovėliuose Lietuva ir kitos Baltijos valstybės, taip pat Ukraina, Baltarusija ir Moldova yra priskirtos Rusijos regionui, – red.). Tai yra labai svarbus dalykas – laiku pranešti, informuoti, susisiekti, daryti spaudimą.“
Buvusi krašto apsaugos ministrė, dabar atstovaujanti Lietuvos interesus Europos parlamente neabejoja, kad įvairiose šalyse gyvenantys aktyvūs lietuviai yra itin vertingas Lietuvos saugumo skydas: „Jei galvosime, kad viskas, istorija baigėsi ir mes jau amžiams esame valstybė, tai būtų pati didžiausia klaida. Turime būti aktyvūs, budrūs, mūsų radarai turi būti įjungti nuolat. Turime sudaryti vieną didelę masę, kad Vakarų politikai neužmigtų, kad žmonės žinotų. Jeigu nebus palaikymo iš žmonių, bus labai sunku ir politikams priimti sprendimus. Todėl jūsų domėjimasis, dalyvavimas, tų radarų turėjimas, net radaro vadovėlio atžvilgiu, turėjimas jausmo, kad kažkas negerai, ir reagavimas – čia jau ir yra gynyba.“
Visas pokalbio su Rasa Juknevičiene vaizdo įrašas:
Projektas iš dalies finansuojamas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos.
