Portalo Pilietybė.lt kalbinti teisininkai sako, kad ketinamas skelbti referendumas yra politikams patogus pasirinkimas. O dabartinė referendumo kartelė palankesnė prie urnų neateinantiems, tuo tarpu pilietiškai aktyvios visuomenės balsus prilygina nuliui.
„Referendumo sprendimo priėmimo kartelė sudaro galimybę „balsuoti kojomis“, t.y. ne ateiti ir pasisakyti balsuojant, bet didesnę galią suteikiant balsams tų, kurie neateina ir nedalyvaudami nulemia referendumo eigą“, – pokalbyje su portalu Pilietybė.lt teigė konstitucinės teisės ekspertė, European Humanities University docentė Ingrida Danėlienė.
„Didžioji dalis ateinančių balsuoti pasisako „už“, bet jų balsai nueina perniek, niekaip į juos neatsižvelgiama. Kalbant apie pilietybės referendumą, virš 70 proc. pilietiškai aktyvių žmonių atėjo ir pasakė „už“ (referendume 2019 m. – red.) ir jų balsai yra prilyginami nuliui, niekam. Visiškai ne taip turėtų veikti demokratija, – kalbėjo docentė. – Kurios pilietinės visuomenės dalies nuomonė turėtų lemti svarbius klausimus? Ar tos, kuri aktyviai dalyvauja, ar tos, kuri pasirenka nedalyvauti?“
Kalbant apie pilietybės referendumą, virš 70 proc. pilietiškai aktyvių žmonių atėjo ir pasakė „už“ (2019 m. – red.) ir jų balsai yra prilyginami nuliui, niekam. Visiškai ne taip turėtų veikti demokratija.
Konstitucinės teisės ekspertė I. Danėlienė portalui Pilietybė.lt pabrėžė, kad reikėtų ne tik džiaugtis faktu, kad referendumas dar kartą vyks, bet ir vertinti situaciją realistiškai.
„Dėl aukštų referendumo kartelių Lietuvą kritikuoja Konstitucinės teisės ir referendumų bei rinkimų teisės specialistai, į referendumo karteles tarptautiniu mastu labai kritiškai žiūri Venecijos komisija. Nes referendumo kartelės riboja demokratiją ir pilietiškai aktyvių piliečių galimybę dalyvauti valdant valstybę, pasisakant svarbiais klausimais“, – kalbėjo I. Danėlienė.
…referendumo kartelės riboja demokratiją ir pilietiškai aktyvių piliečių galimybę dalyvauti valdant valstybę, pasisakant svarbiais klausimais.
Pokalbyje su Pilietybė.lt Niujorke dirbantis teisininkas iš Vilniaus Gediminas Ramanauskas pastebėjo, kad LR Konstitucijoje apie kartelę nekalbama, ji yra nustatyta Referendumo įstatyme. Todėl nubrėžti kartelę yra Seimo valia, kuriai pakaktų kvalifikuotos 3/5 Seimo narių balsų daugumos, t.y. 85 balsų.
Teisininko teigimu, 1992 m. priimta LR Konstitucija, konstatuojanti vienos pilietybės dogmą, nebeatliepia iš esmės pasikeitusios Lietuvos visuomenės ir valstybės saugumo poreikių. Todėl pašnekovas siūlo į pilietybės išsaugojimo Lietuvos piliečiams teisinį reguliavimą pažiūrėti ne tik vieningai, bet ir kūrybiškai.
G. Ramanauskas priminė, kad vienintelis pavykęs tokio lygio referendumas, koks numatomas 2024 m. dėl pilietybės išsaugojimo, įvyko 2003 metais dėl Lietuvos stojimo į ES. Jo informacinei kampanijai buvo skirta beveik tris kartus daugiau lėšų, nei planuojamam pilietybės referendumui, buvo įsitraukusios ir privačios kompanijos, o balsavimui buvo skirta ne viena, bet dvi dienos.
Žmonės, kurie šiek tiek išmano matematiką, turėtų pasiskaičiuoti ir suprasti, jog teigiamam rezultatui pasiekti reikia padaryti labai daug.
„Matematiškai žiūrint, referendumas nėra vertinamas realiai, – teigė G. Ramanauskas. – Jei pačiame sėkmingiausiame referendume (dėl Lietuvos stojimo į ES, – red.) atėjo balsuoti 64 proc. ir pritarė 91 proc., akivaizdu, kad buvo visai kiti skaičiai. Pagal dabar Vyriausybės kanceliarijos atliktą apklausą, pilietybės referendume balsuoti ateitų 56 proc., lygiai tiek pat kiek 2019 m. Tai reiškia, kad reikėtų, jog beveik šimtas procentų atėjusių pasisakytų „už“.
Politikams yra gana patogu sakyti, kad palikime klausimą spręsti tautai referendumu, nes nereikia parodyti savo politinės pozicijos.
Žmonės, kurie šiek tiek išmano matematiką, turėtų pasiskaičiuoti ir suprasti, jog teigiamam rezultatui pasiekti reikia padaryti labai daug: reikia daug daugiau pastangų, didesnės politinės vienybės ir pažvelgti ne tik vieningai, bet ir kūrybiškai.“
G. Ramanausko teigimu, referendumo kartelės vertinimas apnuogina ir politinę poziciją: „Politikams yra gana patogu sakyti, kad palikime klausimą spręsti tautai referendumu, nes nereikia parodyti savo politinės pozicijos. Tai toks ganėtinai lengvas kelias.“
Ir net jei referendumo atsakymas būtų neigiamas, turėtume tikslų atsakymą ar šiandien Lietuva yra pasiruošusi išspręsti šį klausimą, ar ne.
„Negalima tokį svarbų klausimą palikti nebalsuojančių piliečių rankose. Pririšti aukštą kartelę nuo balsuojančių skaičiaus būtų geras pamatavimas kaip tauta pasisako, būtent balsuojantys piliečiai, o ne abejingi. Ir net jei referendumo atsakymas būtų neigiamas, turėtume tikslų atsakymą ar šiandien Lietuva yra pasiruošusi išspręsti šį klausimą, ar ne“, – reziumavo G. Ramanauskas.
Visas Pilietybė.lt pokalbio su teisininkais I. Danėliene ir G. Ramanausku vaizdo įrašas:
Viršelio nuotraukoje akimirka iš Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventės Baltimorėje 2016 m. | Manto Kubilinsko nuotr. (www.mantasphoto.com)
Projektas iš dalies finansuojamas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos lėšomis.
