Dviguba pilietybė Lietuvoje gimusiems, bet užsienyje užaugusiems vaikams

Dėl galimybės išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę, įgijus kitos šalies pilietybę, pasaulio lietuviai kovoja jau kelis dešimtmečius. Pilietybės įstatymo pataisos, leidžiančios dvigubą pilietybę turėti užsienyje gimusiems LR piliečių vaikams, tačiau Lietuvoje gimusiems ir su tėvais išvykusiems – ne, sukėlė skandalingą precedentą, kai net toje pačioje šeimoje broliai ir seserys turi skirtingas teises. Dabar Seimas žengė svarbų žingsnį, panaikinantį diskriminaciją tarp Lietuvoje ir už jos ribų gimusių piliečių vaikų. Tačiau kelias opaus klausimo išsprendimo finišo dar nepasiekė.

Nuo 2021 m. įsigaliojo įstatymo pataisos, kurios leidžian išlaikyti Lietuvos pilietybę asmenims, gimusiems Lietuvoje, bet užaugusiems kitoje šalyje ir įgijusiems gyvenamos šalies pilietybę iki pilnametystės.

Kelias iki šios pataisos trumpas nebuvo. Dar praėjusių metų rugsėjį LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija pasirašė rezoliuciją „Dėl gimimu įgytos Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo vaikams“, kurioje siūlė Seimui „nustatyti, kad vaikai, kurie yra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę gimimu, turėtų lygias galimybes išsaugoti LR pilietybę nepriklausomai nuo to, ar ją įgijo gimdami Lietuvos teritorijoje, ar gimdami LR piliečio šeimoje užsienyje, ir neišskirti Lietuvoje gimusių vaikų, nustatant jiems papildomą reikalavimą pasirinkti tik vieną iš turimų pilietybių, kai jiems sukanka 20 metų“.

Siekta eliminuoti šiuo metu galiojančias diskriminacines nuostatas Lietuvoje gimusiems vaikams, lyginant su užsienyje gimusiais vaikais.

Gruodį Seimas šioms pataisoms pritarė vienbalsiu. Dviguba pilietybė vaikams išplėsta Seimo narių Stasio Tumėno ir Antano Vinkaus, kuris ketverius metus buvo LR Seimo ir Pasaulio lietuvių komisijos pirmininkas, pasiūlymu.

Jie argumentavo norintys „eliminuoti šiuo metu galiojančias diskriminacines nuostatas išsaugoti Lietuvos pilietybę Lietuvoje gimusiems ir kartu su tėvais dar iki pilnametystės kitos šalies pilietybę įgijusiems vaikams, lyginant su užsienyje gimusiais vaikais“.

Anot jų, pataisomis bus suvienodintos sąlygos išsaugoti Lietuvos pilietybę Lietuvos piliečio šeimoje užsienyje gimusių ir gimimu įgijusių dvigubą pilietybę vaikų, kurie gali išlaikyti dvigubą pilietybę, ir Lietuvoje gimusių bei kartu su tėvais dar iki pilnametystės kitos šalies pilietybę įgijusių vaikų.

R. Baltaduonis: „Tampriausias ryšys su Lietuvos valstybe – pilietybės ryšys“ | Miranda Harple nuotr.

„Vienbalsis Tautos atstovų Seime palaikymas šiai idėjai rodo, kad mes pagaliau suprantame, jog kiekvienas Lietuvos vaikas yra svarbus mūsų valstybei, kad reikia ne tik kalbomis, bet ir konkrečiais žingsniais ieškoti būdų, kad kuo daugiau mūsų tautiečių, migruojančių po platų pasaulį, išlaikytų tampriausią ryšį su Lietuvos valstybe – pilietybės ryšį. Tai yra Lietuvos jėga ir nepamatuojamos galimybės atvirame pasaulyje“, – Seimo priimtas Pilietybės įstatymo pataisas komentavo buvęs LR Seimo ir Pasaulio lietuvių komisijos pirmininkas, beprecedentę pilietiškumo bangą šiuose Seimo rinkimuose sukėlusios pilietinės iniciatyvos „Mūsų Metas DABAR“ vadovas profesorius Rimvydas Baltaduonis.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo išvadoje pažymėjo, kad parlamentarų A. Vinkaus ir S. Tumėno siūlymas „vertintinas nevienareikšmiškai“. Seimo teisininkai pažymi, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Konstitucijoje yra įtvirtintas bendras draudimas turėti Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę, nors jis ir nėra absoliutus, leidžiamos tam tikros išimtys.

…pagaliau suprantame, jog kiekvienas Lietuvos vaikas yra svarbus mūsų valstybei.

R. Baltaduonis

Į užsienį išvykusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, įgiję gyvenamos šalies pilietybę, gimimu įgytos Lietuvos pilietybės privalo atsisakyti.

Seimo priimtas Pilietybės įstatymo pataisas dar turi pasirašyti LR prezidentas Gitanas Nausėda. Svarbu pažymėti, jog savo pirmojoje metinėje kalboje prezidentas sakė, kad „Lietuva gali ir turi suteikti galimybes po pasaulį išsibarsčiusiems savo vaikams būti tokiais pat mūsų šalies piliečiais, kokie esame mes visi“.

Būsimoji Lietuvos Vyriausybė savo programoje taip pat nurodė, kad ketina užtikrinti pasirengimą referendumui dėl daugybinės pilietybės įteisinimo, kuris galėtų įvykti kartu su 2024 metų prezidento rinkimais.

Premjerė Ingrida Šimonytė | Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos nuotr.

„Sieksime, kad šiame referendume būtų priimtos Konstitucijos pataisos, leidžiančios išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę būnant ir kitų valstybių piliečiais dėl šeiminių, migracijos ir kitų priežasčių, tačiau nepakenkiant nacionalinio saugumo interesams“, – pabrėžiama Vyriausybės programoje.

Pilietybės klausimą diaspora kelia jau kelis dešimtmečius. 2019 metų gegužės 12 dieną vykusiame referendume dėl pilietybės išsaugojimo dalyvavo 53 proc. rinkėjų, už pilietybės išsaugojimą pasisakė daugiau negu 73 proc. balsavusiųjų, tačiau pakeitimas nebuvo priimtas, nes „už“ pasisakė mažiau nei pusė visų balsavimo teisę turinčių piliečių. Referendumo iniciatorių teigimu, jam buvo pasiruošta skubotai, netgi atmestinai, o formuluotė buvo paini ir neaiški.

About The Author

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *