Kasdien – minus trys piliečiai

3208. Tiek piliečių Lietuva neteko per nepilnus trejus metus. Kiekvieną dieną – po tris žmones. Per devynis šių metų mėnesius Lietuva neteko 823 žmonių, daugiau nei 200 jų – vaikai ir jaunimas. Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ąją – šiemet Lietuva šventė išvakarėse netekusi 62-jų piliečių. Tiek pat žmonių – 62-iejų – Lietuva neteko Nepriklausomybės atkūrimo – Kovo 11-osios – minėjimo išvakarėse.

Atnaujinta 2021 m. spalio 13 d.

2021 m. rugsėjo 7 d., Vilnius. Vidaus reikalų ministro pareigas einanti Agnė Bilotaitė pasirašo įsakymą, pavadinimu „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“:

„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 24 straipsnio 2 punktu, 26 straipsnio 1 dalimi ir 32 straipsnio 3 punktu bei atsižvelgdama į Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. rugpjūčio 23 d. teikimus (…) nusprendžiu, kad Lietuvos Respublikos pilietybės neteko šie asmenys:

D. A., gim. 1977 m. sausio 12 d. Lietuvoje;

R. B. (B.), gim. 1978 m. sausio 16 d. Lietuvoje;

N. D., gim. 1972 m. rugsėjo 15 d. Lietuvoje;

A. D., gim. 1995 m. sausio 10 d. Lietuvoje;

T. J., gim. 1999 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvoje;“ ir t.t. 

Viso – 52 eilutės. 52 vienu įsakymu iš Lietuvos piliečių sąrašo išbraukti žmonės. Per vieną dieną.

Tai – tik paskutinis Vidaus reikalų ministrės pasirašytas įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“. Tokių įsakymų per devynis šių metų mėnesius ministrė pasirašė 29.

Pilietybės netekusiųjų sąrašuose – ir vaikai

Iš LR Seimo dokumentų paieškos sistemoje e-seimas.lrs.lt viešai prieinamų teisės aktų galima matyti, kad nuo 2020 m. gruodžio 10 d. (anksčiau pasirašytų teisės aktų tekstas neskelbiamas vykdant Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos reikalavimus, – red.) absoliuti dauguma pilietybės netekusių žmonių yra gimę Lietuvoje, pilnamečiai. Tačiau sąrašuose yra ir bent devyni Lietuvoje bei kitose šalyse gimę vaikai, kurie Lietuvos pilietybės neteko, nes įgijo kitos šalies pilietybę.

Šių metų pradžioje buvo džiaugsmingai skelbiama, kad dabar visi Lietuvos vaikai galės išlaikyti Lietuvos pilietybę. Nes nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo pilietybės įstatymo pataisa, leidžianti vaikams, Lietuvos pilietybę įgijusiems gimimu, o kitos valstybės pilietybę – iki jam sukako 18 metų, neprarasti Lietuvos pilietybės (LR pilietybės įstatymo 7 straipsnio 11 punktas).

Tuo tarpu pilietybės įstatymo pataisa, leidžianti būti Lietuvos ir kartu kitos valstybės piliečiu, jei Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę asmuo įgijo gimdamas, galioja jau nuo 2015 m. lapkričio mėn. 28 d. (LR pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad visiems vaikams, gimusiems mišriose šeimose, kuriose nors vienas iš tėvų vaiko gimimo metu buvo Lietuvos pilietis, arba vaikams, gimusiems Lietuvos piliečių šeimose, bet valstybėje, kuri suteikia pilietybę pagal teritorinį principą (pavyzdžiui, JAV) pasirinkti, kurią pilietybę pasilieka sulaukę pilnametystės ar 21-erių nebereikia.

Kaip įmanoma, kad pagal dabar galiojantį LR pilietybės įstatymą ir visas jo pataisas 2021 m. sausio 4 d. devyni vaikai buvo išbraukti iš Lietuvos piliečių sąrašo?

LR Vidaus reikalų ministrės pareigas einanti Agnė Bilotaitė augina du sūnus | Vinco Alesiaus nuotr.

Taip pat per šių metų devynis mėnesius ministrė pasirašė 14 įsakymų „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo jos atsisakius“. Žmonių, kurie atsisakė Lietuvos pilietybės tarpe yra ne tik pilnamečiai. Yra ir gimusių 2005 m., 2006 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2016 m. net 2018 metais. 16-kos, 15-kos, 11-kos, devynerių, penkerių ir net vos trejų metų buvę Lietuvos piliečiai. Vaikai, kurie pilietybės neteko, nes jos atsisakė.

Įstatymo raidė yra kokia yra

Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas 3 straipsnyje labai aiškiai nurodo, kad „Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus šiame įstatyme numatytus atskirus atvejus“. 24 straipsnyje nurodoma, kad dvi iš Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo priežasčių yra jos atsisakius arba įgijus kitos valstybės pilietybę.

To paties įstatymo 32 straipsnis konstatuoja, kad sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo priima Vidaus reikalų ministras.  

Taip pat įstatymas numato, kad Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Migracijos departamentui, Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai. Laiku nepranešus gresia baudos nuo 300 iki 850 eurų.

Kiek Lietuva tikrai turi piliečių?

Šių metų gegužės 4 d. portalo Pilietybė.lt cikle „Pokalbiai su Pilietybe“ Migracijos departamento Pilietybės skyriaus vadovė Jurgita Pašin sakė, kad Lietuva apie savo piliečių kitos valstybės pilietybės įgijimą sužino tik jei žmogus pats praneša. 

Pilietybė.lt bendrakūrėjos Donatos Simonaitienės interviu cikle „Pokalbiai su Pilietybe“ su Migracijos departamento Pilietybės skyriaus vadove Jurga Pašin vaizdo įrašas | Pilietybė.lt

O jei žmogus pats nepraneša? Migracijos departamento Administravimo skyriaus vyresnioji specialistė Loreta Tumalavičienė naujienų portalui tv3.lt yra sakiusi, kad faktas apie kitos valstybės pilietybės priėmimą gali paaiškėti tvarkantis santuokos dokumentus, sprendžiant klausimus, susijusius su vaikais, ar kai žmogus pašaukiamas atlikti privalomą karo tarnybą. Jei tokie klausimai neiškyla ir žmogus pats nepraneša, Lietuva nežino, kad neteko piliečio.

„Žmonės, jūs, priimdami tokio lygio sprendimus, pagalvokite“

Reziumuojant. Pagal dabar galiojantį Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą rezultatas yra konkretus: per devynis 2021 metų mėnesius Lietuvos pilietybės neteko 823 žmonės, beveik 200 jų – vaikai ir jaunimas, 2020 m. – 1268 žmonės, 2019 m. – 1117 žmonių. Per nepilnus trejus metus Lietuva neteko 3208 piliečių. Minus trys Lietuvos piliečiai kiekvieną dieną.

Pabaigai, Lietuvos dviračių sporto legendos, iškovojusios Lietuvai 17 aukso, sidabro ir bronzos medalių Dianos Žiliūtės žodžiai iš ciklo „Pokalbiai su Pilietybe“, kuriame Italijoje gyvenanti dviratininkė pasakojo apie Lietuvos pilietybės netekimo skausmą ir pilietybės atgavimo kryžiaus kelius:

„Žmonės, jūs, priimdami tokio lygio sprendimus, pagalvokite, ką jūs galite neigiamo padaryti žmonėms, kuriuos šios problemos gali paliesti. Jūsų priimti sprendimai gali beprotiškai įskaudinti žmones.“

Viršelio nuotraukoje – skulptoriaus Tado Gutausko skulptūra „Laisvės kelias“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dvidešimtmečiui.

About The Author

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *