Pilietybė diasporos vaikams: teisiniai niuansai

2021 m. sausio 1-ąją įsigaliojo pilietybės įstatymo pataisos, leidžiančios vaikams išlaikyti Lietuvos pilietybę, įgijus kitos šalies pilietybę. Tačiau daugeliui užsienyje gyvenimus kuriančių lietuvių taip ir neaišku ką šios pataisos keičia? Kas, kada ir kaip gali būti Lietuvos ir kartu kitos šalies piliečiu? Aktualia ir dažnai skaudžia pilietybės išsaugojimo, atstatymo, gavimo tema Pilietybė.lt bendrakūrėja Donata Simonaitienė kalbasi su šios temos eksperte – Jurgita Pašin, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pilietybės skyriaus vedėja.

Visas pokalbis su pilietybės reikalų eksperte J. Pašin ir atsakymai į visus klausimus – šiame pokalbyje.

Pilietybė diasporos vaikams: teisiniai niuansai | © Pilietybe.lt

Vaikams Lietuvos pilietybė – visam gyvenimui

„Visi vaikai, kurių nors vienas iš tėvų yra arba jo gimimo metu buvo Lietuvos pilietis, gali turėti daugybinę pilietybę“, – portalui Pilietybe.lt sakė J. Pašin. Visą gyvenimą. Nei 18-os, nei 21-erių pasirinkti nereikės. Yra vienas tačiau. Keliai, kuriuos teks pereiti, norint Lietuvos pilietybę išlaikyti, priklauso nuo gimimo datos.

Vaikams, gimusiems iki 2011 m. balandžio 1 d., apskaičius jų gimimą civilinės metrikacijos biure, pilietybė suteikiama automatiškai.

Gimusiems nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. balandžio 1 d. jau reikia užpildyti prašymą.

Gimusiems iki 2008 m. liepos 1 d. reikia užpildyti prašymą ir pateikti papildomus dokumentus.

Svarbu tai, kad prašymą įgyti pilietybei gimimu būtina pateikti iki vaiko 18-ojo gimtadienio, tuomet pilietybės suteikimas bus greitesnis ir paprastesnis. Ir dokumentų pildyti reikės mažiau.

Susigrąžinti. Akturti. Atsargiai – terminai

Kitas kelias vaikams išlaikyti Lietuvos pilietybę, įgijus kitos šalies pilietybę, yra pilietybės susigrąžinimas arba atkūrimas. Tačiau čia dėmesio į terminus.

Jei vaikas buvo LR pilietis, bet iki pilnametystės įgijo kitos šalies pilietybę, Lietuvos pilietybę prarado. Tačiau nuo 2021 m. sausio 1 d., įsigaliojus pilietybės įstatymo pataisoms, jau būdamas pilnametis, gali susigrąžinti Lietuvos pilietybę ir turėti daugybinę pilietybę.

Jei tėvai niekada nesikreipė dėl vaiko lietuviškos pilietybės ir jis užaugo turėdamas tik kitos šalies pilietybę, būdamas pilnametis jis gali kreiptis dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo. Tiesa, turimos kitos šalies pilietybės tektų atsisakyti.

Tad, mamos ir tėčiai, jei norite, kad jūsų vaikai turėtų daugybinę pilietybę, kreipkitės iki 18- to vaiko gimtadienio ir padovanokite tai, ką turime brangiausio – savo šaknis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.