Diana Žiliūtė. Vardas, kurio pristatyti nereikia. Tačiau ne visi žino, kad iš dviratininkės, iškovojusios Lietuvai 17 aukso, sidabro ir bronzos medalių buvo pareikalauta atsisakyti Lietuvos pilietybės. Interviu portalui Pilietybė.lt Diana pasakojo kaip tai galėjo nutikti? Kaip pilietybės atėmimas paveikė jos sportinę karjerą ir ją, kaip žmogų? Kokius Kryžiaus kelius teko pereiti, kad Lietuvos pilietybę atgautų? Ir kokio – vienintelio dalyko – Lietuvos, Europos, pasaulio čempionė bei olimpinės bronzos laimėtoja gailisi?
17 medalių padėjo iškovoti ypatingas „dopingas“
Rietave gimusi D. Žiliūtė per dvidešimt sportinės karjeros metų Lietuvai iškovojo 17 medalių:
6 Lietuvos čempionato, 2 Europos čempionato, 2 Pasaulio čempionato, 1 „Tour de France“ lenktynių aukso medaliai,
sidabrų lentynoje puikuojasi 2 Europos čempionato ir 1 Pasaulio čempionato medaliai,
bronzinių gretose yra bent 1 pasaulio čempionato, 1 „Giro d’Italia“ lenktynių ir 1 olimpinių žaidynių bronzos medalis.
Taip pat D. Žiliūtės laurų sąraše yra du Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinai ir geriausios Lietuvos sportininkės titulas (1998 m.)
Diana ne viename interviu yra sakiusi, kad minant pedalus varžybose tuos sparnelius, kurie padėdavo skristi link finišo linijos, jai padėdavo išskleisti žinojimas, kad ji yra Lietuvos pilietė, ir ne tik biurokratiškai, tas jausmas, kad priklauso Lietuvai.
Kad užlipti ant aukščiausių apdovanojimų pakylų ją stūmė ne tik asmeninis siekis, bet ir pasididžiavimo savo šalimi – Lietuva – jausmas.
Diana ne kartą yra sakiusi, kad važiuojant dviračiu varžybose jos dopingas buvo… Lietuva. Ta pati Lietuva, kuri, nepaisant jai iškovotų medalių ir laurų gausybės, pareikalavo atiduoti tai, ką Diana įgijo gimimu.
Kaip įmanoma, kad iš čempionės buvo pareikalauta atsisakyti Lietuvos pilietybės?
„Buvau nubausta Lietuvos, matyt, negalėjau per daug to dopingo ragauti, – interviu portalui Pilietybė.lt juokavo Diana. – Tai buvo beprotiškai nerealu, negalėjau patikėti, kad taip gali atsitikti, buvau šoke, tačiau niekada nenuleidau rankų. Kasmet rašydavau laiškus Lietuvos prezidentūrai ir, laukdama atsakymo iš kanceliarijos, sau sakydavau, kad taip negali būti, kad dabar gausiu atsakymą, kur man bus pasakyta, kad tiesiog įvyko klaida.“
Klaida, kuri dviratininkei atėmė dešimt metų.
„Lietuva iš manęs nieko neatėmė, atėmė politiniai žaidimai, – sakė Diana. – Už veiksmų yra žmonės, ne valstybė, tai yra žmonės, su teisingais ir mažiau teisingais sprendimais. Kiekvieną kartą, kai kalbu šia tema, man norisi tiesiog šaukti: žmonės, jūs, priimdami tokio lygio sprendimus, pagalvokite ką jūs galite neigiamo padaryti žmonėms, kuriuos šios problemos gali paliesti. Jūsų priimti sprendimai gali beprotiškai įskaudinti žmones.“
Spąstai žmogui ir sportinei karjerai
Trumpą laiką Lietuvoje galiojusi galimybė turėti dvigubą pilietybę Dianai tapo skaudžiais spąstais. Skaudžiais ne tik žmogiškuoju, bet ir sportiniu aspektu.
„Aš negalėjau olimpinių žaidynių važiuoti, – Pilietybė.lt bendrakūrėjai Daivai Lapėnaitei pasakojo Diana. – Olimpinės žaidynės sportininkui yra keturių ilgų, juodų darbo metų išraiška. Treniruojiesi žiūrėdama vienintelio tikslo linkme. Man 2008 m. olimpiada buvo tas tikslas, kuriam aš ruošiausi ir norėjau atstovauti Lietuvą. Ir aš to negalėjau padaryti. Aš praradau kaip sportininkė, bet, manau, ir Lietuva prarado. Ir čia dar smarkiau tampa nesuvokiama, kaip gali taip įvykti. M. Mikutavičiaus daina „Trys milijonai“, kuri pagaugais kūną varė, mes lietuviai, mes kovojam, mirštam už Lietuvą ir jai bac, tampa tiesiog nesvarbu.“
Italijos pilietybę 2006 m. įgijusi ir todėl reikalavimo atsisakyti Lietuvos pilietybės sulaukusi Diana niekada nepasirašė atsisakymo dokumentų. Ji visur važinėjo su lietuvišku pasu ir niekada neišsiėmė itališko paso.
„Visada laikiau save lietuve ir kaip Lietuvos atstovė galėjau važiuoti čempionatuose, tačiau olimpiadose – ne“, – stebėjosi Diana.
Pirmoji pilietė už ypatingus nuopelnus
Lietuvai 17 medalių iškovojusiai dviratininkei Lietuvos pilietybė buvo sugrąžinta 2016 m., prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirašytu dekretu. Ji buvo pirmoji lietuvė, kuriai gimimu įgyta Lietuvos pilietybė buvo sugrąžinta, įsigaliojus pilietybės įstatymo pataisoms. Tos pataisos įteisino galimybę turėti dvigubą pilietybę ypatingų nuopelnų Lietuvai turintiems lietuviams. Pagal šią pataisą Lietuvos pilietybę norintys išsaugoti, gimimu ją įgiję lietuviai, privalo rašyti prašymą, pateikti įrodymus, kad tikrai nusipelnė.
„Man tai buvo šokinė situacija, kuri išliko visus tuos metus. Kiekvieną kartą, rašydama laišką į Prezidentūrą, aš negalvodavau, kad žeminuosi, bet, kad reikalauju to, kas yra mano, – pasakojo Diana. – Siųsdavau laišką ir gaudavau atsakymą, kur manęs būdavo prašoma palaukti, nes dabar Lietuvos Konstitucija neteikia tokios teisės.
Toks vaizdas, kad pasakojau savo gyvenimo istoriją metai iš metų, tikėdamasi, kad laišką skaitantis prezidentas ar prezidentė įvertins tą vidinį žmogaus pašaukimą, kodėl tas prašymas gimsta, kodėl žmogus nori Lietuvos pilietybės? Niekada savęs nepristačiau kažkokia neeiline, nes įstatymai turėtų būti vienodi visiems. Įstatymai turi būti sukurti taip, kad nepažemintų nieko, kad neatimtų iš nė vieno Lietuvos piliečio to, kas negali būti atimama. Nes mes Lietuvos pilietybę atsinešėm į šį pasaulį gimdami. Tai yra mūsų, niekas neturi teisės atimti tai, kas yra mūsų.“
Gailisi tik vieno dalyko
Dvidešimties metų sportinę karjerą užnugaryje palikusi Diana sako, kad gailisi tik vieno dalyko: „Gailiuosi, kad 2006 m., kai man buvo pasakyta „pasirašyk, kad atsisakai Lietuvos pilietybės“, nesurinkau savo daiktų iš Italijos, negrįžau į Lietuva ir neiškėliau bado streiko prie prezidentūros. Galbūt tuo momentu atitinkami sprendimai, kurie buvo priimti 2016 m., būtų buvę priimti 2007 m. ir galbūt tiek daug žmonių, kurie kenčia dėl šios problemos, nebekentėtų.“
Kryžiaus kelius dėl gimimu įgytos pilietybės neatėmimo nuėjusi čempionė ragina visus lietuvius, kurie iki šiol negali išlaikyti to, kas jiems priklauso – Lietuvos pilietybės – nenuleisti niekada rankų.
„Tuo labiau jei tas sprendimas nepriklauso nuo mūsų, jis priklauso nuo Lietuvos politikų, mes turime kovoti su dviguba jėga. Mes turime kalbėti apie mus, turime reikalauti, prašyti ir gražiai, ir negražiai, ir diplomatiškai, ir išraiškingu kalbos tonu bei žodžiais. Mes neprašom to, kas mums nepriklauso, mes reikalaujam to, kas yra mūsų“, – sakė Diana.
„Lietuvoje žmonės dažnai žalio supratimo neturi, kiek užsienyje gyvenantys lietuviai nori turėti bendro su Lietuva. Mes, lietuviai, turime suvienyti jėgas, turime papasakoti kodėl mes to norime. Lietuva neturėtų niekada užverti durų žmonėms, kurie ją myli, ją gerbia. Lietuva, mūsų tėvynė, mūsų gimtinė, mus turėtų mylėti, nesvarbu, kur mes gyvename. Lietuva neturėtų mūsų bausti, kad tam tikru gyvenimo etapu, dėl įvairiausių priežasčių pasirinkome išvažiuoti, juk mes, kur bebūtume, darome vardan tos.“
Pilietybė.lt bendrakūrėjos Daivos Lapėnaitės interviu su Lietuvos dviračių legenda Diana Žiliūte vaizdo įrašas:
Projektas iš dalies finansuojamas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos.
2 komentarai apie “Kiek aukso verta Lietuvos pilietybė?”