Tokiu klausimu paskutinę birželio dieną diskutavo lituanistinių mokyklų bei užsienio lietuvių bendruomenių aktyvistai ir Lietuvos institucijų atstovai, moderuojami žurnalisto Aurimo Perednio. Klausimas, jei nesukėlė šiurpo, perksaitykite iš naujo. Lėtai.
Prie diskusijos stalo susėdo Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas, Seimo narė Dalia Asanavičiūtė Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo komisijos vadovė Alvija Černiauskienė ir Lituanistinių mokyklų asociacijos koordinatorė Donata Simonaitienė.
„Žinoma, kalbės!“ – sakote, juk ir taip aišku!
Ką čia niekus tauškiate?
Lietuvių kalba juk tokia graži, sena ir ypatinga, tai – mūsų pasididžiavimas!
Jokios istorinės likimo negandos mūsų kalbos nenumarino.
Bet ar tikrai? Ar tikrai lietuvių kalba tebėra savaiminė vertybė? Šiuo metu išeivijoje lituanistines mokyklas lanko tik šeši proc. užsienyje gyvenančių mokyklinio amžiaus vaikų. Vyrauja nuostata, kad užteks tos kalbos tiek, kiek išmoks namie. Su seneliais vasarą susikalbėti užteks. Minimum programą įvykdom ir užteks. Užteks vaikus kankinti, jiems ir taip sunku, ir taip daug mokosi.
Paviršutiniškai išmoktos, buitinės kalbos žinios, žodžiai bei jausena išsibarstys keliaujant iš kartos į kartą žaibo greičiu ir nebeliks ką perduoti.
Gal ir užteks. Šiandienai.
Bet perduoti kalbą savo vaikams, ateities kartoms neužteks. Paviršutiniškai išmoktos, buitinės kalbos žinios, žodžiai bei jausena išsibarstys keliaujant iš kartos į kartą žaibo greičiu ir nebeliks ką perduoti. Nes tiesiog sukaupto bagažo bus per mažai ir jo neužteks.
Tad laikas aiškiam ir drąsiam naratyvui – NEUŽTEKS!
Neužteks to, kas iki šiol buvo daroma.
Neužteks tik mūsų gražaus noro ir idėjos.
Neužteks, jei manysime, kad lietuvių kalbos prireiks tik atostogoms pas senelius Lietuvoje.
Neužteks, jei nekeisime suvokimo, kad kalba – tai ne tik žodžiai ir linksniai, bet ir tautos siela.
Neužteks…
Tam ir diskusijos, tam ir suremti kartu pečiai, tam ir Lietuvos institucijų įsitraukimas, tam ir lituanistinio įstatymo pataisos sėkmingas pirmas žingsnis Seime, tam ir tėvų švietimo strategija ir aktyvios darbo grupės. Nes tie kas paskutinę birželio dieną diskutavo supranta, kad neužteks.
Ar keliam baltą vėliavą ir pasiduodam?
Jungiamos jėgos su lituanistinio švietimo judėjimo aktyvūs palaikytojai: Užsienio reikalų ministerija, diskusijoje atstovauta viceministro E. Meilūno, Seimo narė D. Asanavičiūtė diskusijos dalyvėms bei visai lituanistinio švietimo bendruomenei suteikia vilties ir optimizmo dėl lietuvių kalbos ateities diasporoje.
Pokyčiai jau pakeliui, nes visi pilietiškai prisiimame atsakomybę nueiti dar ekstra mylią.
Projektas iš dalies finansuojamas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos lėšomis
