Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas nukeliamas metams

Po visą pasaulį pasklidusius lietuvius jau daugiau kaip 60 metų vienija Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB). Šios organizacijos Konstitucijoje nurodyta, kad kas 3 metus kraštų lietuvių bendruomenių paskirti atstovai suvažiuoja į PLB Seimo posėdžius LR Seimo rūmuose Vilniuje. Šiemet turintį vykti PLB Seimą dėl pandemijos nuspręsta atidėti metams.

Kovo pradžioje PLB XVI Seimo nariai, kraštų Lietuvių bendruomenių ir jaunimo sąjungų paskirti atstovauti lietuviams iš 51 pasaulio valstybės, susirinko į nepaprastąją virtualią Seimo sesiją. Iš 146-ių mandatą turinčių PLB Seimo atstovų dalyvavo 93, tai yra 63 proc. visų paskirtųjų pasaulio lietuvių atstovų.

Nepaprastosios sesijos prireikė iškilus siūlymui dėl pandeminės situacijos PLB Seimą, turintį vykti šių metų liepos mėnesį, nukelti metams.

„Jau nuo praėjusio pavasario valdyboje buvo svarstoma, ar būsimą Seimą nukelti, ar organizuoti nuotoliniu būdu, – atviroje PLB Seimo grupėje „Facebooke“ ir asmeniniame kanale „YouTube“ paskelbtame vaizdo kvietime dalyvauti PLB XVI Seimo nepaprastojoje sesijoje kalbėjo PLB pirmininkė Dalia Henkė. – Tuo pagrindu praėjusių metų pabaigoje vykdėme PLB Seimo narių apklausą, pagal kurią 51 proc. atsakiusiųjų pritarė Seimą nukelti į 2022 m. vasarą.

Tad, remdamiesi apklausos rezultatais, mes PLB valdyboje nuodugniai išdiskutavome ir išanalizavome šį klausimą, konsultavomės su PLB Seimo prezidiumu, teisininkais, buvusiomis pirmininkėmis, PLB konstitucijos specialistais.“

PLB pirmininkės D. Henkės kvietimas dalyvauti PLB XVI Seimo nepaprastojoje sesijoje dėl sprendimo nukelti PLB Seimą | Vaizdo įrašas iš viešo D. Henkės kanalo YouTube platformoje

Tačiau pagrindiniai svertai Seimą nukelti, PLB pirmininkės teigimu, yra tai, kad neįmanoma rasti visiems tinkamo laiko virtualiai susijungti, be to, koją gali pakišti ir techninės galimybės ar prastas interneto ryšys.

„Virtualiam susijungimui per visas lietuvių bendruomenes 51 valstybėje, penkiuose kontinentuose, esant skirtingoms laiko zonoms, geriausiu atveju turime tik dvi valandas per parą. Skiriasi prieiga, techninės galimybės, interneto kokybė skirtinguose pasaulio kraštuose.

…neįmanoma rasti visiems tinkamo laiko virtualiai susijungti, be to, koją gali pakišti ir techninės galimybės ar prastas interneto ryšys.

D. Henkė

Būtų tiesiog sunku garantuoti sklandų ir kokybišką Seimo darbą, negalėtume užtikrinti ir sklandaus proceso renkant visus PLB vadovaujančius vienetus“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo kvietime argumentavo D. Henkė.

Pirmininkė taip pat akcentavo, kad „PLB Seimas yra ir bendras lietuvių bendruomenių aktyvistų susitikimas, kur yra sprendžiamos ne tik problemos ir aptariami besikeičiančio lietuvybės pasaulyje iššūkiai. Vyksta ir daug asmeninių bei grupinių susitikimų su mūsų bendraminčiais, kurie ir motyvuoja mūsų visuomeninę ateities veiklą. Turime išlaikyti Seimų dvasią ir tikslus, ir rinktis Lietuvoje gyvai.“

Vis dėlto ji neatmetė galimybės, kad pagal poreikį ateityje kas nors jungsis nuotoliniu būdu.

„Tūkstančiai organizacijų pasaulyje su nariais visose laiko juostose sugeba prisitaikyti prie besikeičiančių gyvenimo sąlygų, išsirinkti valdybas, suformuoti vidines institucijas ir atsiskaityti už savo veiklą. PLB tą irgi gali padaryti, tik tam reikia turėti noro. Kai to noro nėra, galima rasti tūkstančius priežasčių, kodėl geriau nieko nedaryti, atidėlioti ir tikėtis, kad gyvenimas grįš į seną vagą“, – viešoje PLB Seimo feisbuko grupėje teigė sprendimui nepritaręs PLB Valdybos narys, Ekonominio bendradarbiavimo komisijos pirmininkas Rimvydas Baltaduonis.

PLB Seimo nukėlimui nepritaręs PLB Seimo atstovas iš JAV lietuvių bendruomenės, atsistatydinęs iš PLB valdybos R. Baltaduonis | Asmeninio archyvo nuotr.

Jis pažymi, kad šios pandemijos sukrėstas pasaulis dar ilgai jaus krizės pasekmes ir reikia būti dideliais optimistais, kad tikėtume, jog 2022-ųjų vasarą PLB XVII Seimo nariai iš pusšimčio šalių galės suvažiuoti į Lietuvą bei gyvai posėdžiauti kelias dienas, kaip tai darydavome anksčiau:

„Nežinome, nei kaip vystysis įvairios viruso mutacijos, kiek veiksmingos bus turimos vakcinos, kiek prieinamos tos vakcinos bus įvairiose šalyse, galų gale, kiek laiko bus reikalaujama karantinuotis keliaujant į Lietuvą ir iš jos, net ir pasiskiepijus.“

Kai to noro nėra, galima rasti tūkstančius priežasčių, kodėl geriau nieko nedaryti, atidėlioti ir tikėtis, kad gyvenimas grįš į seną vagą.

R. baltaduonis

Getisburgo koledžo (JAV) asocijuoto ekonomikos profesoriaus R. Baltaduonio manymu, būtina ieškoti būdų jau dabar, kaip prisitaikyti prie besikeičiančios gyvenimo situacijos, ypač matant kitas lietuvių diasporą jungiančias organizacijas – Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungą, „Global Lithuanian Leaders“, LR užsienio reikalų ministeriją ir kitas – sugebančias toliau jungti pasaulio lietuvius visuose žemynuose ir priimti svarbius sprendimus net ir šių dienų sąlygomis.

„Nei vienas, nei kitas kelias nėra pats savaime blogas, ir dabartinėje PLB valdyboje yra norinčių eiti tiek vienu, tiek kitu keliu. Todėl sprendimas ir bus lemiamas, kokiu keliu pasuks PLB: kantraus laukimo, kada ir vėl galėsime gyvai susirinkę džiaugtis tradicine PLB Seimų programa Vilniuje, ar suvokimo, kad adaptuotis PLB privalo nedelsiant“, – tęsė R. Baltaduonis.

Sprendimui pritarė du trečdaliai dalyvavusių pasaulio lietuvių atstovų. Nuomonės neišsakė beveik 40 proc. atstovų, nes nepaprastojoje sesijoje jie nedalyvavo.

Abejonių dėl nesugebėjimo virtualiai susijungti ir įvykdyti turimus darbus kilo ir tarp PLB Seime nesančių, tačiau aktyvių ir pilietiškų pasaulio lietuvių. Kai kurie jų sakė apskritai nieko nežinoję apie svarstymus PLB Seimą nukelti, nors Lietuvių chartoje ir PLB Konstitucijoje įtvirtinta, kad būtent visi lietuviai, gyvenantys už Lietuvos Respublikos ribų, sudaro vieningą Pasaulio lietuvių bendruomenę. Kiti sako, kad sprendimas atidėti PLB Seimą ir metams pratęsti Valdybos kadenciją gali tapti pavojingu precedentu.

Sprendimą nukelti PLB XVII Seimą į 2022 m. vasarą ir posėdžiauti gyvai Lietuvoje palaikė 66 PLB Seimo atstovai iš 93, tai yra 71 proc. Beveik trečdalis, tai yra 27 dalyvavusių pasaulio lietuvių atstovų, sprendimui nepritarė. Nuomonės neišsakė 53 atstovai, tai yra beveik 40 proc., nes nepaprastojoje sesijoje jie nedalyvavo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.