Po visą pasaulį pasklidę lietuviai jau daugiau kaip 60 metų buriasi po Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) skėčiu. Šios organizacijos Konstitucijoje nurodyta, kad kas trejus metus kraštų lietuvių bendruomenių paskirti atstovai suvažiuoja į PLB Seimo posėdžius LR Seimo rūmuose Vilniuje. Šiemet turintį vykti PLB Seimą nuspręsta atidėti metams – koją pakišo pandemija. Beprecedenčiam sprendimui pritarė ne visi PLB Valdybos ir PLB Seimo atstovai.
Kovo pradžioje PLB XVI Seimo nariai, kraštų Lietuvių bendruomenių ir Jaunimo sąjungų paskirti atstovauti lietuviams iš 51 pasaulio valstybės, susirinko į nepaprastąją virtualią Seimo sesiją. Iš 146-ių mandatą turinčių PLB Seimo atstovų dalyvavo 93, tai yra 63 proc. visų paskirtųjų pasaulio lietuvių atstovų.
Nepaprastosios sesijos prireikė iškilus siūlymui dėl pandeminės situacijos PLB Seimą, turintį vykti 2021 metų liepos mėnesį, nukelti metams.
„Jau nuo praėjusio pavasario valdyboje buvo svarstoma, ar būsimą Seimą nukelti, ar organizuoti nuotoliniu būdu, – atviroje PLB Seimo grupėje „Facebooke“ ir asmeniniame kanale „YouTube“ paskelbtame vaizdo kvietime dalyvauti PLB XVI Seimo nepaprastojoje sesijoje kalbėjo PLB pirmininkė Dalia Henkė. – Tuo pagrindu praėjusių metų pabaigoje vykdėme PLB Seimo narių apklausą, pagal kurią 51 proc. atsakiusiųjų pritarė Seimą nukelti į 2022 m. vasarą.
Tad, remdamiesi apklausos rezultatais, PLB valdyboje nuodugniai išdiskutavome ir išanalizavome šį klausimą, konsultavomės su PLB Seimo prezidiumu, teisininkais, buvusiomis pirmininkėmis, PLB konstitucijos specialistais.“
Pagrindiniai svertai Seimą nukelti, PLB pirmininkės teigimu, yra tai, kad neįmanoma rasti visiems tinkamo laiko virtualiai susijungti, be to, koją gali pakišti ir techninės galimybės, prastas interneto ryšys.
„Virtualiam susijungimui per visas lietuvių bendruomenes 51 valstybėje, penkiuose kontinentuose, esant skirtingoms laiko zonoms, geriausiu atveju turime tik dvi valandas per parą. Skiriasi prieiga, techninės galimybės, interneto kokybė skirtinguose pasaulio kraštuose.
Būtų tiesiog sunku garantuoti sklandų ir kokybišką Seimo darbą, negalėtume užtikrinti ir sklandaus proceso renkant visus PLB vadovaujančius vienetus“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo kvietime argumentavo D.Henkė.
Pirmininkė taip pat akcentavo, kad „PLB Seimas yra ir bendras lietuvių bendruomenių aktyvistų susitikimas, kur yra sprendžiamos ne tik problemos ir aptariami besikeičiančio lietuvybės pasaulyje iššūkiai. Vyksta ir daug asmeninių bei grupinių susitikimų su mūsų bendraminčiais, kurie ir motyvuoja mūsų visuomeninę ateities veiklą. Turime išlaikyti Seimų dvasią ir tikslus, ir rinktis Lietuvoje gyvai.“
Vis dėlto ji neatmetė galimybės, kad pagal poreikį ateityje kas nors jungsis nuotoliniu būdu.
Tokiam sprendimui pritarė ne visi PLB Valdybos ir PLB Seimo atstovai. „Tūkstančiai organizacijų pasaulyje su nariais visose laiko juostose sugeba prisitaikyti prie besikeičiančių gyvenimo sąlygų, išsirinkti valdybas, suformuoti vidines institucijas ir atsiskaityti už savo veiklą. PLB tą irgi gali padaryti, tik tam reikia turėti noro. Kai to noro nėra, galima rasti tūkstančius priežasčių, kodėl geriau nieko nedaryti, atidėlioti ir tikėtis, kad gyvenimas grįš į seną vagą“, – viešoje PLB Seimo Facebook grupėje teigė sprendimui nepritaręs PLB Valdybos narys, Ekonominio bendradarbiavimo komisijos pirmininkas Rimvydas Baltaduonis.
Jis pažymi, kad šios pandemijos sukrėstas pasaulis dar ilgai jaus krizės pasekmes ir reikia būti dideliais optimistais, kad tikėtume, jog 2022-ųjų vasarą PLB XVII Seimo nariai iš pusšimčio šalių galės suvažiuoti į Lietuvą bei gyvai posėdžiauti kelias dienas, kaip tai vykdavo anksčiau:
„Nežinome, nei kaip vystisis įvairios viruso mutacijos, kiek veiksmingos bus turimos vakcinos, kiek prieinamos tos vakcinos bus įvairiose šalyse, galų gale, kiek laiko bus reikalaujama karantinuotis keliaujant į Lietuvą ir iš jos, net ir pasiskiepijus.“
Getisburgo koledžo (JAV) asocijuoto ekonomikos profesoriaus R.Baltaduonio manymu, būtina ieškoti būdų jau dabar, kaip prisitaikyti prie besikeičiančios gyvenimo situacijos, ypač matant kitas lietuvių diasporą jungiančias organizacijas – Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungą, „Global Lithuanian Leaders“, LR užsienio reikalų ministeriją ir kitas – sugebančias toliau jungti pasaulio lietuvius visuose žemynuose ir priimti svarbius sprendimus net ir šių dienų sąlygomis.
„Nei vienas, nei kitas kelias nėra pats savaime blogas, ir dabartinėje PLB valdyboje yra norinčių eiti tiek vienu, tiek kitu keliu. Todėl sprendimas ir bus lemiamas, kokiu keliu pasuks PLB: kantraus laukimo, kada ir vėl galėsime gyvai susirinkę džiaugtis tradicine PLB Seimų programa Vilniuje, ar suvokimo, kad adaptuotis PLB privalo nedelsiant“, – tęsė R. Baltaduonis.
Abejonių dėl nesugebėjimo virtualiai susijungti ir įvykdyti turimus darbus kilo ir tarp PLB Seime nesančių, tačiau aktyvių ir pilietiškų pasaulio lietuvių. Kai kurie jų sakė apskritai nieko nežinoję apie svarstymus PLB Seimą nukelti, nors Lietuvių chartoje ir PLB Konstitucijoje įtvirtinta, kad būtent visi lietuviai, gyvenantys už Lietuvos Respublikos ribų, sudaro vieningą Pasaulio lietuvių bendruomenę. O sprendimas atidėti PLB Seimą ir metams pratęsti Valdybos kadenciją gali tapti pavojingu precedentu.
Pagal oficialius duomenis, pasaulio lietuvius PLB Seime atstovauja 146 krašto bendruomenių atstovai. Neeiliniame posėdyje dalyvavo ir nuomonę išsakė 93 atstovai, tai yra 63 proc. Sprendimą nukelti PLB XVII Seimą į 2022 m. vasarą ir posėdžiauti gyvai Lietuvoje palaikė 66 PLB Seimo atstovai, tai yra 46 proc. visų atstovų. Nuomonės neišsakė 53 PLB Seimo atstovai, tai yra beveik 40 proc., nes nepaprastojoje sesijoje jie nedalyvavo.
Viršelio nuotraukoje 2018 m. vykusio PLB Seimo dalyviai | Facebook grupės PLB Seimas 2018 vieša nuotr.