Seimas nubalsavo 2024 m. gegužės 12 d. skelbti pilietybės referendumą. Juo politikai įsipareigojo išspręsti bent trečdaliui lietuvių tautos opų, o, kaip parodė Ukrainos situacija, ir Lietuvos valstybės saugumui svarbų klausimą. Aktyvios diasporos portalas Pilietybė.lt šia aktualia tema pasikalbėjo su Pasaulio lietuvių apygardos atstove Seime Aušrine Armonaite.
Kaip vertinate situaciją LR Seimui patvirtinus nutarimą dėl pilietybės referendumo skelbimo?
Seimo sprendimą vertinu labai teigiamai. Pati inicijavau Seimo darbo grupės, kuri inicijavo referendumą, sudarymą. Kuo anksčiau žinome referendumo datą, tuo daugiau turime laiko jam pasiruošti. Dabar reikia sutelkti visų valstybės institucijų, politikų, bendruomenių pastangas, kad referendumas įvyktų.
Seimas, kartu su referendumo paskelbimu, priėmė ir rezoliuciją, kurioje įsipareigoja „dėti pastangas, kad referendumas dėl gimimu įgytos Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo būtų įgyvendintas sėkmingai“. Kokias pastangas konkrečiai dėsite Jūs, išrinkta Pasaulio lietuvių apygardos atstovė Seime, ir kokias pastangas dės Laisvės partija?
Su kolegomis esame sutarę, kad Laisvės partija šiame darbe nebus tik stebėtoja. Svarstėme galimybę registruoti partiją kaip referendumo kampanijos dalyvę, kad galėtume vykdyti aktyvią agitaciją, deja, referendumo įstatymas mums, kaip ir lietuvių bendruomenėms užsienyje, riboja tokias galimybes. Nepaisant to, aš pati ir mano kolegos esame pasiruošę aktyviai dalyvauti pasiruošimo darbuose, reginiuose, kviesti žmones ateiti ir balsuoti taip, kad Lietuva po šio referendumo taptų stipresnė valstybė. Darysime viską, ką galime, kad prisidėtume prie šio tikslo, nes jis turi labai didelę prasmę.
Darysime viską, ką galime, kad prisidėtume prie šio tikslo, nes jis turi labai didelę prasmę.
Vyriausybės užsakymu atliktoje gyventojų nuomonės apklausoje balsuoti referendume ketina ateiti 56 proc. (tiek pat, kiek atėjo 2019 m.), per tuos metus nuomonės dėl daugybinės pilietybės nepakeitė 95 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu 55 proc. gyventojų mano, kad tokiai iniciatyvai nepritarta, todėl klausimas nebeturėtų būtų keliamas iš naujo arba, kad klausimas nėra labai svarbus, todėl reikėtų atidėti jo sprendimą tolimesnei ateičiai. Kokių idėjų turite, kaip šiuos statistikos skaičius pakeisti, kad šį kartą referendumas pilietybės išsaugojimo klausimą išspręstų kartą ir visiems laikams?
Matome ir vertiname apklausų rezultatus, tačiau, kol nepadarėme darbo, jie kol kas nieko nereiškia. Istorija rodo, kad apklausų ir rinkimų rezultatai Lietuvoje labai retai sutampa. Natūralu, kad vykdant šią apklausą didelė dalis žmonių rimtai nesvarstė kaip balsuos, negalvojo apie dalyvavimą referendume, nes jis vyks tik po metų. Tema ir problema šiuo metu nėra aktualizuota, o daugybė žmonių apsisprendžia paskutinėmis savaitėmis. Referendumas vyks kartu su Prezidento rinkimais – tai garantuoja didesnį rinkėjų aktyvumą nei per kitus rinkimus. Labai svarbu, kaip tuo metu jausis rinkėjai, kokia jų bus motyvacija, nes labai daug žmonių tokiais klausimais balsuoja remdamiesi emocijomis. Per praėjusį referendumą ir jo agitacinę kampaniją buvo stipriai koncentruojamasi į užsienio lietuvius. Buvo tarsi pamiršta, kad kritinė viską lemianti rinkėjų masė gyvena Lietuvoje.
Per praėjusį referendumą ir jo agitacinę kampaniją buvo stipriai koncentruojamasi į užsienio lietuvius. Buvo tarsi pamiršta, kad kritinė viską lemianti rinkėjų masė gyvena Lietuvoje.
Praėjus metams po Jūsų kadencijos, pakvietėtė pasaulio lietuvius į virtualų susitikimą, kuriame sakėte „kaip žiema kartais užklumpa kelininkus netikėtai, reikia, kad referendumas mūsų neužkluptų netikėtai“. Referendumas paskelbtas. Kokie faktai rodo, kad situacija yra kitokia, palyginus su kas žiemą nustembančiais kelininkais?
Referendumo organizavimo darbai jau prasidėjo. Tikiu, kad per metus spėsime jam gerai pasiruošti. Na, o kaip balsuoti spręs žmonės.
Dar viena tema – rinkėjų sąrašai, apie kurių netikslumus daug sužinojome diskusijų LRS ir PLB komisijoje metu. Referendumo rezultatams tikslūs sąrašai tiesiog mirtinai svarbūs. Kaip bus užtikrintas jų tikslumas? Ar pakanka laiko juos deramai sutvarkyti?
Šiuo metu kaip tik vyksta diskusijos dėl būdų, kurie padėtų patikslinti rinkėjų sąrašus. Vienas iš pasiūlymų, kuris padėtų tai padaryti – sudaryti galimybę išbraukti iš rinkėjų sąrašų asmenis, kurie daugybę metų neturi galiojančių asmens dokumentų. Spėjama, kad dauguma tokių žmonių yra mirę, palikę Lietuvą, atsisakę Lietuvos pilietybės, tačiau apie tai mūsų valstybės institucijos neturi informacijos.
Kokių politinių tikslų siekiama tokiomis nepalankiomis sąlygomis paskelbtu referendumu? Ir, labai įdomu, kokie motyvai taip drastiškai keitė nuomones prieš paskutinį balsavimą Seime dėl referendumo paskelbimo?
Dabartinė politinė krizė neramina Laisvės partiją. Esame rimta ir patikima Vyriausybės narė, pasisakome už tai, kad išeities ieškotume vedami šalto proto, nesikarščiuodami. Sutinku, kad dabartinės aplinkybės nėra palankios, tačiau jos neturėtų trikdyti referendumo organizavimui, nes pagrindinį darbą daro savo sričių specialistai. Tikiu, kad greitu metu viskas išsispręs ir kitą pavasarį referendumas vyks ramesnėje politinėje aplinkoje.
Projektas iš dalies finansuojamas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos lėšomis.
About The Author
