Kai 1991-aisiais jauna Lietuva galutinai ištrūko į beribės laisvės platumas, jai reikėjo visą valstybės sandarą sukurti iš pagrindų – sovietinė teisė ir ekonomika nustojo galioti per naktį. Svarbiausią akimirką mūsų šalį ėmėsi globoti per migracijos šimtmetį demokratinėse šalyse įsitvirtinusi ir subrendusi diaspora.
Šias dvi gaivališkas jėgas – valstybės ateitimi tikinčius jaunosios Lietuvos vadovus ir laisvės įkvėptus diasporos profesionalus – teisinės valstybės pagrindams kurti sujungė lietuviškai nekalbantis trečiosios kartos JAV lietuvis Ernestas Raskauskas Jr., kilęs iš garsios teisininkų dinastijos.
E.Raskauską vaikystėje tėtis vedėsi į Lietuvos švenčių minėjimus Pensilvanijos lietuvių bendruomenėje, o nuo jaunų dienų jį įtraukė užsienyje nepaliovusios veikti laisvos Lietuvos diplomatinės tarnybos ir rezistentų organizacijos. Kaip bręstančiam teisininkui, Ernestui buvo priskirta užduotis analizuoti tarptautinius dokumentus, įskaitant Helsinkio susitarimą, ir ieškoti teisinių argumentų Lietuvos okupacijai pagrįsti. Taip pat dažnai ir pro bono atstovavo teismuose nuolat įkliūvantiems bendraminčiams, tarp jų ir 1980 m. dėl Lietuvos laisvės bylos prie sovietų ambasados prisirakinusiai ambasadorei Gintei Damušytei.
Rytų Europos laisvėjimo vėjai paskatino JAV vyriausybę steigti gausybę profesinės pagalbos fondų ir platformų. Centrinės ir Rytų Europos teisės iniciatyva (CEELI) radosi kaip programa Lenkijos, Čekoslovakijos ir Vengrijos transformacijai įgalinti. Būtent E.Raskauskas parašė šios organizacijos valdybos nariams laišką, išdėstydamas ilgą priežasčių sąrašą įtraukti ir Lietuvą – juk ji pirmoji ėmėsi griauti Sovietų Sąjungą.
CEELI patvirtintas finansavimas ir įgaliojimas veikti atvedė pas pirmąjį nepriklausomos Lietuvos Teisingumo ministrą Vytautą Pakalniškį ir leido pateikti teisinės pagalbos pasiūlymą, kurio buvo neįmanoma atsisakyti.
Tik! Kaip lietuviškai nekalbantis, niekam Lietuvoje nežinomas ir nieko Lietuvoje nežinantis teisininkas ankstyvaisiais 1990-aisiais atsidarė duris į Ministro kabinetą?
Vos pralaisvėjus, E.Raskauskas su tėvais ėmė lankytis Lietuvoje, o tiksliau giminės ištakose Šateikiuose prie Plungės, kur nuo pirmo apsilankymo ėmėsi statyti vaikų dienos centrą ir finansuoti jo veiklą. Tose kelionėse po Lietuvą juos lydėjo JAV lietuvio Grigo įsteigtos kelionių agentūros angliškai kalbantis gidas, VU Filologijos fakulteto antrakursis Darius Gūžė. Būtent jo pagalba E.Raskauskas siekė audiencijos pas ministrą, ją suorganizavo tuo metu ministerijoje dirbusi Dariaus artima bičiulė Reda Bagušinskienė. Šiedu tapo visų E.Raskausko žygių Lietuvoje svarbiausi palydovai.
Tas susitikimas su ministru užsuko didžiulį ekspertinės pagalbos Lietuvos teisėkūrai mechanizmą. Lietuvos Seime buvo sudaryta ir patvirtinta Laikinoji komisija Konstitucijos projektui parengti, kurią sudarė šešiolika, po aštuonis iš Lietuvos ir JAV, teisės ekspertų, o komisijos darbui vadovavo Ernestas. Pasinaudodamas savo ryšiais Amerikos teisininkų asociacijoje (American Bar Association), E.Raskauskas į komisijos darbą nuo pat pradžių įtraukė tokias legendines teisėjas kaip Sandra Day O’Connor, Ruth Bader Ginsberg, Ruth McGregor, taip pat senatorius, teisės universitetų vadovus.
Teisininko pastangomis buvo suorganizuotos dvi intensyvios komisijos darbo sesijos Vilniuje ir Vašingtone.
R.Bagušinskienė dalinasi vizito JAV prisiminimais: „Atsakomajam vizitui į JAV dėl Konstitucijos projekto važiavo Juozas Žilys, Kęstutis Lapinskas, Jonas Prapiestis, juos kaip vertėja ir padėjėja lydėjau aš. Buvo suorganizuota aukščiausio lygio programa: apsilankymai JAV Senate, Atstovų rūmuose, JAV Aukščiausiame teisme, Valstybės iždo departamente. Nuvykome į Filadelfiją, kur buvo pasirašyta pirmoji JAV Konstitucija. Konstitucijos dirbtuvėse, kurios truko po 12 valandų per dieną, dalyvavo Sandra Day O‘Conor, pirmoji moteris Aukščiausiame teisme.“
Vos per keturis mėnesius Laikinoji komisija pateikė Seimo svarstymams aukščiausio lygio profesionalų demokratiniais ir teisės viršenybės pagrindais sukurtą Konstitucijos projektą.
Ernesto užsukta lietuvius teisininkus visame pasaulyje telkianti veikla tęsiasi.
1992 m. gegužę jo ir vis augančios Lietuvos ir JAV teisininkų komandos pastangomis, Vilnių ir visą Lietuvą sudrebino Pirmasis pasaulio lietuvių teisininkų kongresas. Jo atidaryme, oficialiai steigiant Lietuvos teisininkų draugiją, Operos ir baleto teatre susirinko beveik 800 dalyvių, virš šimto jų – lietuvių kilmės teisininkai iš JAV, Jungtinės Karalystės, Australijos, kitų šalių. Darbinės kongreso sesijos vyko keturias intensyvias dienas – po dvi Vidaus reikalų ministerijos kultūros rūmuose Vilniuje ir Palangos „Pušyne“. Tarp plenarinių posėdžių dalyviams iš užsienio šalių vyko išsami pažintinė programa – nuo Trakų, Kauno, Panemunės pilių, Kryžių kalno iki Neringos, Klaipėdos ir Palangos. Ir visa tai su girgždančia, dar sovietine kelionių infrastruktūra: nuo kelių ir autobusų iki apgyvendinimo ir maitinimo. Tuometinių savanorių įspūdžiai, užtikrinant garbingos delegacijos patogų keliavimą, verti atskiro straipsnio.
Tais pačiais 1992-aisiais jau minėta CEELI programa įsteigė biurą Vilniuje, jo vadovu pirmuosius metus dirbo dar vienas aktyvus lietuvių kilmės teisininkas iš JAV John Zerr. Jau 1993 m. įspūdingų rezultatų pasiekusiam biurui teko garbė priimti svečiuose visų kitų CEELI biurų atstovus ir dalintis sėkmės paslaptimis.
Per dešimt veiklos Lietuvoje metų, biuro sutelkti atitinkamų sričių teisininkai aktyviai konsultavo Seimą dėl priimamų įstatymų, teikė teisinę pagalbą deryboms su tarptautinėmis organizacijomis, prisidėjo kuriant teisės fakultetų mokymo programas Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetuose, inicijavo ir įgyvendino komercinės teisės projektus, įkūrė specializuotą biblioteką ir aprūpino ją knygomis anglų kalba, prisidėjo kuriant lietuvių – anglų kalbų teisės terminų žodyną.
Vertinant teisinius Valstybės pagrindus ir Konstituciją, būtina savęs paklausti, ar jie užtikrina ateitį visiems Lietuvos žmonėms. O jei neužtikrina, kaip juos patobulinti visų labui. Nes būtent žmonės yra svarbiausias Lietuvos turtas.
Už teisinius globalios Lietuvos pagrindus, mūsų jaunos valstybės teisinių pamatų klojimą teisininkui E. Raskauskaui 2021 m. skirtas ypatingasis „Globalios Lietuvos“ apdovanojimas.
„Tai buvo istorinis momentas, kai jaučiausi įsitraukęs dėl mano šaknų ir dėl didelio mano tikėjimo demokratinėmis vertybėmis bei teisės viršenybe, – atsiimdamas apdovanojimą vaizdo kalboje sakė E.Raskauskas. – Žinojau, kad Lietuvoje yra talentingų žmonių Konstitucijos kūrimui. Tačiau man buvo svarbu užtikrinti, kad vietos profesionalai turėtų tinkamą pagalbą ir gautų būtiną informaciją. Stengiausi būti tarsi piršlys tarp geriausiųjų Lietuvoje ir geriausiųjų JAV.
Demokratija tai procesas, nesibaigiantis procesas. Vertinant teisinius Valstybės pagrindus ir Konstituciją, būtina savęs paklausti, ar jie užtikrina ateitį visiems Lietuvos žmonėms. O jei neužtikrina, kaip juos patobulinti visų labui. Nes būtent žmonės yra svarbiausias Lietuvos turtas.“
