Diasporai priskiriamos trys funkcijos: piniginės, neformalių Lietuvos ambasadorių ir politinių lobistų. Deja, į diasporą nežiūrima kaip į lygiavertį partnerį kuriant Lietuvos gerovę ir ateitį. Tačiau, kad suvoktume, kokią reikšmę diaspora turėjo ir turi mūsų istorijoje ir gyvenime, – pabadykime užmerkti akis ir įsivaizduoti, kad neturime ir niekad neturėjome savo diasporos… Kaip tada atrodytų mūsų valstybės ir visuomenės gyvenimas?
Kovo pabaigoje Vilniuje vyko pirmasis teisininkų forumas apie Lietuvos pilietybės išsaugojimo naudą Lietuvai. Jame humanitarinių mokslų dakatrė, Lietuvos nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro vadovė Ilona Strumickienė pabandė į 10 minučių sutalpinti 200 diasporos dalyvavimo Lietuvos gyvenime metų. Mokslininkė sutiko pranešimu apie Lietuvoje ne visiems žinomais akivaizdžiais faktais pasidalinti su portalu Pilietybė.lt.
Nors egzistuoja įvairūs diasporos apibrėžimai, siūlyčiau taikyti pačią plačiausią apibrėžtį, kuri diasporą apibūdina kaip gyvenančiuosius svetur, už savo ar protėvių gimtinės ribų. Ir tokią apibrėžtį grindžiu „Lietuvių chartos“ antruoju paragrafu, teigiančiu, kad: „Žmogus turi prigimtąją teisę laisvai išpažinti ir ugdyti savo tautybę. Lietuvis lieka lietuviu visur ir visada. Savo tėvų išlaikytą Lietuvių Tautos gyvybę lietuvis perduoda ateities kartoms, kad amžinai gyventume“. Tokiu būdu kiekvieną lietuvį ar lietuvių kilmės asmenį, nepaisant jo įsijungimo ar neįsijungimo į išeivių bendruomenę, nepaisant jo lietuvių kalbos mokėjimo ar nemokėjimo, jo gyvenamosios šalies suvoktume kaip turintį ar galintį turėti ryšį su Lietuva.
Istorijos bėgyje, o ir šiandieną, diaspora liudija, kad ji nuoširdžiai rūpinasi, įvairiomis formomis padeda Lietuvai, ją remia ir reprezentuoja. Ir Lietuva nebūtinai reiškia abstrakčią Lietuvą, ar jos valdžią. Lietuva – tai ir atokiame Lietuvos kaime gyvenanti močiutė, ar tinkamo gydymo Lietuvoje negalintis gauti vaikas.
Diasporos tyrėjai, apibūdindami už gimtojo krašto ribų gyvenančiųjų santykį su kilmės kraštu, pastebi diasporos poveikį, įtaką įvairioms kilmės krašto gyvenimo sritims.
Diasporos tyrėjai, apibūdindami už gimtojo krašto ribų gyvenančiųjų santykį su kilmės kraštu, pastebi diasporos poveikį, įtaką įvairioms kilmės krašto gyvenimo sritims.
Dažniausiai, minima ekonominė pagalba kilmės kraštui ir jame likusiems artimiesiems. Pati paprasčiausia ekonominės pagalbos forma – tai piniginės perlaidos, siuntiniai. Diasporos ekonominė pagalba Lietuvai ryški nuo pat masinės išeivystės pradžios. Dar anoje Lietuvoje už emigrantų pinigus buvo grąžinamos skolos, statomi trobesiai, perkama žemė, iškilo ne viena bažnyčia ar visuomeninės paskirties pastatas. Sovietų okupacijos metais iš laisvojo pasaulio į Lietuvą keliavo siuntiniai su sovietijoje deficitinėmis prekėmis, vaistais.
Svarbi išeivijos materialinė parama nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvai. Tuo metu į Lietuvą plaukė konteineriai su rūbais, vaistais, medicinine ir kitokios paskirties technika. Į pagalbą Lietuvai buvo įtraukiami ir kitų šalių fondai, labdaros organizacijos.
Po 1990 m., vykstant didžiulėms ekonominio ir socialinio gyvenimo transformacijoms, migrantai jau pačiu savo išvykimu ne tik mažino ekonominę ir socialinę įtampą Lietuvoje, bet ir savo siunčiamais pinigais gerino ir gerina Lietuvoje likusiųjų gyvenimą, mažina skurdo lygį. Ir tai matyti net plika akimi.
Štai vienos Lietuvos savivaldybės seniūnas pasakoja: „Tie, kuriems pagelbėja, tikrai pajunta iš karto, matyti, kad šie žmonės ir aplinką susitvarko. Kasmet savivaldybė skelbia gražiausių sodybų konkursus. Kaip tik prieš savaitę lankėmės vienoje sodyboje, šeimininkės dukra dirba užsienyje, tai ir trinkelės išklotos, gražiausi žibintai sustatyti, kaltinės tvoros. Iš pensijos taip nepavyks pasidaryti. Ir daugiau tokių pavyzdžių yra.“
Po 1990 m., vykstant didžiulėms ekonominio ir socialinio gyvenimo transformacijoms, migrantai jau pačiu savo išvykimu ne tik mažino ekonominę ir socialinę įtampą Lietuvoje, bet ir savo siunčiamais pinigais gerino ir gerina Lietuvoje likusiųjų gyvenimą, mažina skurdo lygį.
Kita sritis, kuri ypač pabrėžiama, kai kalbame apie diasporos pagalbą Lietuvai, tai – politinis lobizmas. Po Vasario 16-osios užsienio lietuviai, pirmiausia tautiečiai JAV, dėjo didžiules pastangas, rinkosi į milžiniškas demonstracijas, siekdami, kad jų gyvenamoji šalis kuo greičiau pripažintų Lietuvos nepriklausomybę.
Kitas politinio lobizmo laikotarpis susijęs su sovietų okupacija. 1940–1990 m. išeivija buvo tas balsas, kuris pasaulio galingiesiems neleisdavo pamiršti savo pavergtos tėvynės. Bendradarbiaudama su kitų šalių diasporomis, išnaudodama ryšius su gyvenamųjų šalių politikos, visuomenės ir žiniasklaidos atstovais, lietuvių išeivija pasiekė tiesiog fenomenalių rezultatų. Galime paminėti tik keletą pavyzdžių.
1940–1990 m. išeivija buvo tas balsas, kuris pasaulio galingiesiems neleisdavo pamiršti savo pavergtos tėvynės. Bendradarbiaudama su kitų šalių diasporomis, išnaudodama ryšius su gyvenamųjų šalių politikos, visuomenės ir žiniasklaidos atstovais, lietuvių išeivija pasiekė tiesiog fenomenalių rezultatų.
1965 m. JAV Kongreso Atstovų Rūmai vienbalsiai priėmė Baltijos šalių laisvę palaikančią rezoliuciją Nr. 416, kuria JAV Prezidentas buvo paragintas atkreipti pasaulio opinijos dėmesį Jungtinių Tautų Organizacijoje ir kituose tarptautiniuose forumuose į Estijos, Latvijos ir Lietuvos tautų laisvo apsisprendimo teisės paneigimą ir, pasitelkiant pasaulio opinijos galią, padėti Baltijos tautoms atkurti savo teises.
1974 m. iš sovietų gniaužtų pavyko išvaduoti Simą Kudirką. 1975 m. Australijos vyriausybė buvo priversta atšaukti Lietuvos aneksijos pripažinimą de jure. 1982 m. JAV prezidentas birželio 14 d. paskelbė Baltijos šalių laisvės diena.
Po šių didžiųjų Lietuvos geopolitinių pasiekimų, diasporą ištiko lyg ir vakuumas, o ką dabar daryti? Galima sakyti, kad šiuo metu išgyvenamas savotiškas budėjimo režimas, stebima situacija. Tai, kad diaspora suvokia Lietuvos geopolitinius interesus ir stengiasi pagelbėti, iliustruoja ir Ukrainai telkiama pagalba.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, užsienio Lietuviai visame pasaulyje reikalavo iš savo šalių Lietuvos valstybingumo pripažinimo, teroro nutraukimo, sovietų kariuomenės išvedimo. Diasporos palaikymas buvo svarbus ir Lietuvai siekiant narystės NATO bei ES.
Po šių didžiųjų Lietuvos geopolitinių pasiekimų, diasporą ištiko lyg ir vakuumas, o ką dabar daryti? Galima sakyti, kad šiuo metu išgyvenamas savotiškas budėjimo režimas, stebima situacija. Tai, kad diaspora suvokia Lietuvos geopolitinius interesus ir stengiasi pagelbėti, iliustruoja ir Ukrainai telkiama pagalba.
Lengva lietuviu būti Lietuvoje, o įsivaizduokime, kiek laiko, energijos ir atsidavimo reikia, siekiant lietuvybę išlaikyti diasporoje
Tam, kad galima būti padėti Lietuvai buvo svarbu diasporoje išlaikyti tautinį identitetą. Lengva lietuviu būti Lietuvoje, o įsivaizduokime, kiek laiko, energijos ir atsidavimo reikia, siekiant lietuvybę išlaikyti diasporoje. Kiek valandų tėvai praleidžia veždami vaikus į lituanistines mokyklėles, jų laukdami, parsiveždami? O ir atstumai, dažnai ne lietuviški.
Lietuvybės ugdymui buvo sukurta lituanistinio švietimo sistema. Lituanistines mokyklas sutiksime kone kiekvienoje kiek daugiau lietuvių apgyvendintoje šalyje. Pandemijos laikotarpiu jos savo gyvastingumą įrodė ne nutraukdamos veiklą, o perkeldamos ją į virtualybę.
Ką reiškia ši įvairiapusė diasporos veikla Lietuvos labui? Ką reiškia piniginės perlaidos ir siuntiniai? Ogi tai, kad kiekvienas migrantas, savo sunkiu darbu uždirbtus pinigus skiria ne savo ar artimųjų gerovei, o Lietuvai.
Lietuvių diaspora, ypač pokarinė, prisiėmė savanorišką ambasadoriavimo Lietuvai funkciją. Ir tai daroma ne tik manifestacijų metu, bet ir kasdienybėje savo elgesiu, darbu. Šiuo atveju svarbūs ne tik didieji protestai, Lietuvos pozicijų gynimas gyvenamųjų šalių medijos priemonėse, bet vyčio lipdukas ant mašinos, ar džemperis su lietuviška simbolika.
Diaspora svarbi ir Lietuvos kultūros, mokslo, meno vystymuisi. Kai kuriuos kūrėjus žinome, kai kuriais didžiuojamės, kai kurių nesuprantame, kai kuriuos dar tik atrandame.
Svarbu paminėti, kad ir kultūros paveldo sugrįžimą į Lietuvą. Po nepriklausomybės atkūrimo į Lietuvą plaukė konteineriai su knygomis, periodine spauda, meno kūriniais. Juos rasime daugelyje Lietuvos atminties institucijų.
Diasporai priskiriamos trys funkcijos: piniginės (laukiama piniginių perlaidų ir investicijų), neformalių Lietuvos ambasadorių ir politinių lobistų. Deja, į diasporą nežiūrima kaip lygiavertį partnerį kuriant Lietuvos gerovę ir ateitį. Tuo paaiškintinas ir vangus daugybinės pilietybės klausimo sprendimas.
Ką reiškia ši įvairiapusė diasporos veikla Lietuvos labui? Ką reiškia piniginės perlaidos ir siuntiniai? Ogi tai, kad kiekvienas migrantas, savo, sunkiu darbu uždirbtus pinigus skiria ne savo ar savo artimųjų gerovei, o Lietuvai. Kad jis ar ji aukoja daugybę savo laiko ir energijos su Lietuva ir lietuvybe susijusiomis veikloms. O galėtų tiesiog ilsėtis arba užsiimti kažkokia kita jam įdomia ar naudinga veikla.
Akivaizdu, kad diaspora dovanoja, aukoja savo laiką, energiją ir materialinius resursus Lietuvai, lietuvybei. Jau pirmykščiai žmonės suvokė, kad į dovaną atsakoma dovana. O kaip atsako Lietuvos visuomenė ir valdžia (turiu omenyje po 1990 m.)?
Akivaizdu, kad diaspora dovanoja, aukoja savo laiką, energiją ir materialinius resursus Lietuvai, lietuvybei. Jau pirmykščiai žmonės suvokė, kad į dovaną atsakoma dovana. O kaip atsako Lietuvos visuomenė ir valdžia?
Akivaizdu, kad diasporai priskiriamos trys funkcijos: piniginės (laukiama piniginių perlaidų ir investicijų), neformalių Lietuvos ambasadorių ir politinių lobistų. Deja, į diasporą nežiūrima kaip lygiavertį partnerį kuriant Lietuvos gerovę ir ateitį. Tuo paaiškintinas ir vangus daugybinės pilietybės klausimo sprendimas.
Juk Lietuvos gyventojų skaičius sparčiai mažėja, senstame. O už Lietuvos ribų gyvena įvairias skaičiavimais nuo vieno iki keturių milijonų lietuvių ir lietuvių kilmės asmenų. Ar protinga jų atsisakyti?
Tiek lietuvių išeivija, tiek kitų tautų diasporos ne kartą paliudijo, kad jos gali būti pozityvių pokyčių kilmės šalyje katalizatoriumi. Tikiu, kad ir šiuo klausimu diasporai pavyks išjudinti Lietuvos visuomenę galvoti apie vieną svarbiausių valstybės segmentų – gyventojus. Juk Lietuvos gyventojų skaičius sparčiai mažėja, senstame. O už Lietuvos ribų gyvena įvairias skaičiavimais nuo vieno iki keturių milijonų lietuvių ir lietuvių kilmės asmenų. Ar protinga jų atsisakyti?
Be abejo, kad ne! Tik reikia atrasti tinkamą komunikavimo būdą, kad referendumo metu Lietuvos visuomenė ištartų lemtingąjį „Taip“.
Galėčiau pajuokauti, kad vien dėl diasporos indėlio į antrosios Lietuvos religijos – krepšinio raidą, turėtų garantuoti kiekvienam išeiviui teisę į Lietuvos pilietybę.
Ir šiandienis forumo klausimas „Kokia nauda Lietuvai?“ teisingai formuluojamas. O kad suvoktume, kokia reikšminga diaspora buvo ir yra mūsų istorijoje ir gyvenime, – pabadytume užmerkti akis ir įsivaizduoti, kad neturime ir niekad neturėjome savo diasporos… Kaip tada atrodytų mūsų valstybės, ir visuomenės gyvenimas?
Galėčiau pajuokauti, kad vien dėl diasporos indėlio į antrosios Lietuvos religijos – krepšinio raidą, turėtų garantuoti kiekvienam išeiviui teisę į Lietuvos pilietybę.
O pabaigai pasakysiu, kad tikiu, kad mūsų politikai ir teisininkai turi pakankamai proto, kad sugalvotų formuluotę, kuri užtikrintų ir Lietuvos nacionalinius interesus, ir lietuvių diasporos teisę į Lietuvos pilietybę.
About The Author
