Diaspora vasarą darbais dūzgė, susitikimų džiaugsmu aidėjo ir nesibaigiančiais planais tryško. Diasporos vasara akivaizdžiai tęsis ir žiemą, kai į Globalios Lietuvos apdovanojimus, Londono profesionalų klubo, jaunimo mentorystės projekto LT Big Brother, globalių ekonomikos mokslininkų, Vilniaus licėjaus alumnų susibūrimus vėl rinksis gausus globaliųjų Lietuvos žmonių būrys. Nes iššūkių netrūks, o idėjų beigi resursų Lietuvos diasporoje – nors vežimais vežk.
Pasaulio jaunimas: bėgimas per pasaulį ir keturios bemiegės naktys
Pasaulio lietuvių jaunimo vasara nusitęsė iki rugsėjo 25 d. Tada vyko tradicinis pasaulio lietuvių bėgimas „Penki už Lietuvą” kaip niekad smagus idėjomis, gausus rėmėjais ir dalyviais. Sprogstanti organizatorių komandos – iš Jungtinės Karalystės, Kanados, Nyderlandų ir Venesuelos – energija sukėlė ant kojų dar neregėtą dalyvių gausą ir išplėtė geografiją nuo Naujosios Zelandijos iki Radviliškio, Varėnos, Vilniaus ir San Diego JAV Vakarinėje pakrantėje.
Pasaulio lietuviai bėgo #5užLietuvą jau devintą kartą. 2013 metais jį pirmą sykį paskelbė ir įgyvendino tuometinis Suomijos lietuvių jaunimo sąjungos aktyvus dalyvis Arvydas Dapkūnas. Bėgimas ėmė ir įsitvirtino kaip kasmet auganti tradicija ir originali platforma bėgimu traukti dėmesį ir gvildenti Pasaulio lietuviams aktualias temas. Šiemet jis skirtas LR Seimo paskelbtiems Lietuvos jaunimo metams.
Jų spinduliuojama energija ir gebėjimas burti, jų stiprus tikėjimas globalaus tapatumo vertybėmis ir jėga jautėsi dar viename šios vasaros Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos renginyje – Pasaulio lietuvių jaunimo Kongreso kultūrinėje dalyje „Ateitį kuria tradicija”.
Gausus Lenkijos lietuvių jaunimo sąjungos būrys aktyvių jaunuolių degančiomis akimis sukvietė jaunimą iš įvairių šalių į trijų dienų pažintinę ir nuotykinę kelionę po lietuvių etnines žemes Lenkijoje, vadinamajame Suvalkų trikampyje prie pat garsiojo Suvalkų koridoriaus. Lankė krašto įdomybes, klausėsi paskaitų apie lietuvių istoriją ir kalbos ypatumus Suvalkų trikampyje, diskutavo apie atvirumo privalumus ir grėsmes globaliam lietuvių tapatumui, gardžiavosi šakočiais prie kavos, bulvių plokštainiu vakarais.
Ryškiausia ateitį sauganti tradicija, įstrigusi trečiojoje renginio dienoje sudalyvusioms viešnioms Alvijai Černiauskaitei ir Linai Dusevičienei – dainų vakaronė lietuvių stovyklavietėje prie ežero. Scenoje ryškiomis gėlėtomis sukniomis, marškiniais ir kaklaraiščiais pasipuošęs Lietuvos jaunimas Suvalkų krašte traukė iki skausmo, džiugesio, liūdesio pažįstamas estradines ir folklorines dainas. Akivaizdu: daina ten – kasdienė draugė ir guodėja.
Globaliųjų profesionalų ateities žemėlapis ir idėjų šturmas Osle
Globalieji profesionalai rugpjūčio pradžioje rinkosi į profesionalios diasporos tinklo „Global Lithuanian Leaders (toliau – GLL) tradicinį renginį GLL Summer Gathering. Jis kuria progas viešintiems pasaulio lietuviams susiburti networking’ui, žinių, kontaktų, projektų mainams, tampa platforma kurti prasmingas jungtis su Lietuva. Šiemet GLL pakvietė kartu su Vyriausybės kanceliarija ir Strateginės analizės agentūra STRATA kurti Lietuvos ateities žemėlapį „Mapping the Future”.
Drąsiai ir netradiciškai kloti kelią į ateitį nuteikė globalios lietuvės futurologės Monikos Bielskytės svarstymai. Apsikeisti mintimis pakvietė teminės diskusijos mažose grupelėse su kibernetinio saugumo, šiuolaikinio švietimo ir talentų pritraukimo ekspertais.
Kasmet GLL Summer Gathering metu Lietuvoje viešintis Rimvydas Baltaduonis, kaip ir dauguma profesionalios diasporos, vasarai atostogoms atvažiuoja į tėvynę ir jau kelintus metus mielai skiria laiką gilintis į Lietuvos iššūkius ir galimybes. Tai nėra savaime įvykstantis dalykas, šitą vertę trunka užauginti. Su kiekviena vasara GLL kruopščiai mezgamas ir palaikomas tinklas padovanoja vis gausesnį pažinčių ir idėjų laimikį.
Vat šiose skaitmeninės demokratijos sprendimų paieškose Lietuva tikrai galėtų lyderiauti ar bent jau konkuruoti su pasaulį savo skaitmenizacijos sprendimais žavinčia Estija.
rimvydas baltaduonis
Net ir praėjus laikui Rimvydui labai įdomu ir rūpi prisiminti ten vykusią diskusiją, kaip vystyti kibernetinį valstybės saugumą ir raštingumo lygį globaliame skaitmenizacijos amžiuje: „Pandemija, hibridiniai karai, nauji jaunos kartos įpročiai verčia susimąstyti kaip kursime demokratiją toliau. Kai reikia sverti COVID keliamas rizikas balsuojant ir pilietinę atsakomybę rinkti valdžios atstovus, nejaugi skaitmeniniame pasaulyje negalime išsirinkti demokratinės valdžios atstovų saugiai? Kai Europoje įsiplieskus karui milijonams Ukrainos pabėgėlių prireikė ieškoti priedangos nuo bombardavimo, nejaugi prarasime šių rinkėjų balsą toliau ugdant herojišką Ukrainos demokratiją? Laisva ar priverstinė migracija, globali pandemija ar jaunos kartos pasinėrimas į TikTok ir Metaverse realybes neturi apriboti laisvos demokratijos teikiamos naudos. Vat šiose skaitmeninės demokratijos sprendimų paieškose Lietuva tikrai galėtų lyderiauti ar bent jau konkuruoti su pasaulį savo skaitmenizacijos sprendimais žavinčia Estija. GLL vasaros susitikimas bent jau pažvelgė į šiuos galimybių vandenis.”
Globaliųjų profesionalų vasara tęsėsi iki pat spalio – Osle penktąjį kartą į kasmetinį Profesionalų klubų suvažiavimą (#ProClubSummit) žinių ir patirčių mainams rinkosi lietuvių profesionalų klubų lyderiai ir aktyvistai. Global Lithuanian Leaders ir Oslo profesionalų klubo kvietimu, trims rimtų diskusijų, įkvepiančių susitikimų ir neeilinių pramogų dienoms susirinko 72 veiklūs žmonės iš 15 Europos ir JAV miestų. Programa prasidėjo centriniame Norvegijos banke susitikimu su valstybės investicinio fondo atstovu ir begalinio susidomėjimo sulaukusiu išsamiu fondo pristatymu. Ji tęsėsi susitikimais su Lietuvos atstovais Norvegijoje Lietuvos Ambasadoje, įtemptu darbu siekiant Klubų tvarumo ir tampresnės bendrystės visą šeštadienį, gausybe individualių ir grupinių pokalbių iki ryto, pelnytu atsipalaidavimu tradicinėje viešojoje pirtyje sekmadienį. Programa vis tęsiasi planuojant tolesnius žingsnius, renginius, susitikimus.
Lituanistinis švietimas ošė stovyklomis Lietuvoje ir tiltu Graikijoje
Lituanistinio švietimo entuziastai – mokyklų steigėjai, mokytojai, šeimos, vaikai – turėjo savo – įspūdžių, susibūrimų, įkvėpimo kupiną vasarą – keitėsi patirtimi rimtuose seminaruose, rimtai ir linksmai mėgavosi bendryste ir Lietuva stovyklose.
Lituanistinės mokyklos Airijoje vadovė, Lietuvos Kariuomenėje tarnyba besididžiuojančio Mykolo ir paauglio Jono mama Donata Simonaitienė su Pilietybė.lt nuoširdžiai dalinasi: „Daugelis šeimų ilgai gyvendamos užsienyje (o aš Airijoje jau 19 metų) dažnai pagalvoja: ar pakankamai skiepiju savo vaikams meilę Lietuvai? Ar užtektinai mokau kalbėti lietuviškai? Ar padedu vaikams megzti ryšius su Lietuvoje likusiais giminaičiais? Ir ateina tokia diena, kaip šią liepą, kai jaunesnysis sūnus prašo sustoti prie kapų, nes nori nunešti savo proseneliui jo mėgstamiausių vanilinių ledų ir apgailestauja, kad prosenelis išėjo per anksti, nes dar tiek jo nepaklausta, tiek istorijų neišgirsta. O vyresnysis, nors Lietuvoje beveik negyveno, baigia 9 mėnesių privalomąją karinę tarnybą ir tuo didžiuojasi. Ir klausimų sau nebelieka. Tik džiaugsmas, kad ir šeima, ir Lietuva vaikų širdyse.”
Ir ateina tokia diena, kai jaunesnysis sūnus prašo sustoti prie kapų, nes nori nunešti savo proseneliui jo mėgstamiausių vanilinių ledų ir apgailestauja, kad prosenelis išėjo per anksti, nes dar tiek jo nepaklausta, tiek istorijų neišgirsta. (…) Ir klausimų sau nebelieka. Tik džiaugsmas, kad ir šeima, ir Lietuva vaikų širdyse.
donata simonaitienė
Birželį vyko jau XVII-asis „Draugystės tiltas”, dar 2005 metais įkurtas Švedijos lietuvių bendruomenėje, Stokholmo lituanistinėje „Saulės“ mokykloje Europos lituanisinių mokyklų sąskrydis. Siekiant lietuvių kalbos mokymo patrauklumo ir šiuolaikiškų dvikalbių vaikų mokymo būdų, sąskrydis buria mokyklų steigėjus, mokytojus, vaikus ir jų tėvus, Lietuvos švietimo institucijų ir organizacijų atstovus patirčių mainams, naujoms žinioms, turtinantiems profesiniams susitikimams. Šis sąskrydis, tarsi pereinamoji vėliava, keliauja po pasaulį, randa vis naujas mokyklas, šiemet vyko Graikijoje, Atėnų „Giliukų” mokyklos ir Graikijos lietuvių bendruomenės kvietimu. 2023 metų draugystės tiltai tiesis į Egiptą su Hurgadoje įsikūrusia lituanistine mokykla „Jūros arkliukai”.
Šioje graikiškoje odisėjoje dalyvavo 102 dalyviai – 67 suaugę ir 35 vaikai – iš 6 šalių: JK, Airijos, Norvegijos, Vokietijos, Kipro, Lietuvos, Graikijos. Vyko seminarai su lektorėmis iš Norvegijos, Kipro, Lietuvos, edukacinės ir muzikinės veiklos su folkloro ansambliu iš Panevėžio „Raskila”, kūrybinių dirbtuvės su aitvarų fėja – kūrybininke Gintare Stokonyte, ekskursijos į Akropolį.
Tris dienas bėgte viena organizatorių Ernesta Kazlauskaitė Tsakona iki šiol šviesiai prisimena kaip nuostabų bendrystės jausmą, Lietuvos be sienų pojūtį, nesibaigiančius pokalbius lietuvybės, lituanistinio ugdymo temomis, iššūkių aptarimai ir smagų lietuvišką siautulį sumišusį su salstelėjusiu nuovargiu ir džiaugsmu būti lietuviu. Stipriausias lietuviškumo pliūpsnis per visą dešimtmetį.
Rugpjūtis, kaip jau tampa įprasta, ošė pasaulio lietuvių vaikų ir mokytojų stovyklomis. Stovyklos „Pasaulio Lietuva” varomoji jėga, smagiausių veiklų autorė, kūrėja ir dalyvė Silvija Černiauskaitė labiausiai džiaugiasi, kad jungianti vaikus iš viso pasaulio, nešinus panašiom globaliom istorijom ir patirtim, stovykla dar labiau juos suartina. Vaikai atranda daug bendrų temų ir priežasčių dar labiau pamilti Lietuvą, globoti jos tradicijas, kultūrą.
Šiemet prie Dzūkijos ežerų vykstančią stovyklą susirinko apie pusšimtį 12-18 m. lietuvių kilmės vaikų iš 16 skirtingų šalių: nuo Argentinos iki Australijos. Stovykloje vaikai lietuviškai ne šiaip bendrauja, jie džiaugiasi, pyksta, diskutuoja, dainuoja, šoka, stebisi, ugdosi savo asmeninį santykį su Lietuva.
Silvija pati užaugo lituanistinėje mokykloje ir jau tada matė poreikį tokios stovyklos kaip ši, kuri suburtų vaikus su panašiom istorijom. Dabar jau ne vienerius metus dirbdama lituanistinėje mokykloje mokytoja, galiu labiau suprasti jų poreikius. Silviją motyvuoja pasiruošimo iššūkiai rengiant stovyklą vaikams iš viso pasaulio, iš skirtingų šalių ir kultūrų. Daug ko galima pasimokyti iš pačių stovyklautojų.
Šios stovyklos įspūdžių neįmanoma perpasakoti, tai reikia pajusti ir išgyventi!
Kristina Balinskienė
Pasiklausius jų garsiai išsakytų minčių, idėjų auga motyvacija kitiems metams, įkvepia noras pateisinti jaunimo lūkesčius. „Augantis norinčiųjų skaičius kiekvienais metais tik parodo be žodžių, kad tai, ką darome ir kaip pateikiame stovyklautojams, išgirstama iš lūpų į lūpas ir tokius įspūdžius ir patirtis nori išbandyti vis daugiau vaikų. Tuo džiaugiamės kartu su visa komanda ir dar su didesniu entuziazmu jau nuo sausio pradedame planuoti patį nuostabiausią vasaros nuotykį,” – su Pilietybė.lt mintimis dalinasi Silvija.
Įsiklausiusi ir išgirdusi mokytojų norus, Lituanistinių mokyklų asociacija pasiūlė, o LR Švietimo ministerija parėmė pirmą kartą surengtą mokytojų be mokinių stovyklą – sodyboje prie ežero, su pasimaudymais, įkvepiančiais susitikimais, koncertais, rungtimis.
Anot dalyvės iš Liuksemburgo mokyklos „Avilys” Kristinos Balinskienės, įsiminė begalė dalykų – užsėmimai komandose, vakarinės diskusijos su mokytojais, naktinis žygis partizanų takais. Žygio metu kliūtys buvo įveikiamos tik su porininko pagalba, pavyzdžiui, ėjimas užmerktomis akimis. Stovykloje ir patirties pasisemi, ir bendraminčių susirandi, bendrų projektų su kitomis mokyklomis prisikuri, ir pailsi, ir įsikvepi skirti laiką ir jėgas kalbos mokymui. „Šios stovyklos įspūdžių neįmanoma perpasakoti, tai reikia pajusti ir išgyventi!” – ragina Kristina. Daugiau įspūdžių Pilietybė.lt straipsnyje „Stovykla – užtaisas ateičiai“.
Projektas iš dalies finansuojamas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšomis.
About The Author
