Apsilankius Pasaulio lietuvių jaunimo (PLJS) kongrese Punske net sunku apsispręsti, kuo labiau žavėtis. Ar Lenkijos lietuviais, saugančiais etninį ryšį žmogaus su žmogumi anapus Suvalkų koridoriaus? Liūliuojančia dzūkiška tartimi, visų kartų dainomis, gėlių suknelėmis ar šakočiais be šakų? Ar PLJS, kurie kas kelis metus vis kitur rengia Kongresą, kad vieni kitus pažintų – nuo istorinių šaknų iki vakarojimo ir saviraiškos ypatumų?
Liepos 21–25 dienomis Punske praūžė Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) Kongreso kultūrinė – pramoginė dalis „Ateitį kuria tradicija“. Dalyviai iš 10 šalių – nuo Urugvajaus, JAV, Kanados iki Karaliaučiaus ir Baltarusijos – per keturias dienas paniro į keliones po Suvalkų koridoriaus apylinkes, provokuojančius pranešimus, diskusijas, dirbtuves, dainas ir šokius Šilainės paežerėje prie laužų.
Renginys įtraukė ir Punsko Licėjaus moksleivius ir mokytojus, istorikus ir antropologus, vietos lietuvių šeimas, muzikantus, šakočių, skruzdėlynų, kiaulės ausyčių kepėjus. Nebuvo kada miegoti tas keturias naktis nuo atradimų, nuo nerimo praleisti įkvepiančią pažintį ar svarbų pokalbį, nuo įspūdžių, kaip lietuviai Lenkijoje raiškiai dzūkuoja, kokio skanumo šakočius kepa, kaip Lietuvos laisve ir šviesia ateitimi rūpinasi.
Formalioji šio Kongreso dalis buvo surengta dar 2021 m. birželį nuotoliu. Jos metu už praėjusią kadenciją PLJS delegatams iš visų šalių atsiskaitė Vlado Oleinikovo vadovauta PLJS Valdyba ir išrinkta nauja Rimvydo Rubavičiaus vedama Valdyba, kurioje dirba JAV, Jungtinės Karalystės, Lenkijos lietuvių jaunimo sąjungų. atstovai.
Kaip taisyklė, Kultūrinė kongreso dalis tampa labiausiai akiratį plečiančia, draugystes tvirtinančia, visokeriopą saviraišką skatinančia ir įvairove pulsuojančia ketverių PLJS darbo metų kulminacija, supurto kasdienybę vietos lietuvių bendruomenėms, įveiklina akademinę, verslo ir šokančią ir grojančią vietos visuomenę.
Istoriškai Jaunimo kongresas įvyko anksčiau nei susikūrė juos kas ketverius – penkerius metus rengianti Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga (PLJS). Nuo pirmojo Jaunimo Kongreso, kuris įvyko JAV 1966-aisiais, prasideda diasporos jaunimo telkimosi istorija. Antrojo Kongreso metu 1972 m. įkurta Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga ėmėsi kryptingai stiprinti jaunų lietuvių tarpusavio ryšius kultūros ir tapatybės išlaikymui bei diplomatiniam darbui Lietuvos Laisvės labui.
PLJS veikla įgavo ypatingą pagreitį 2004 m. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, atsivėrus šalies sienoms ir 700 tūkst. lietuvių išsisklaidžius po visą pasaulį. Jaunimo sąjungos įvairiose šalyse kuriasi ir auga kaip tarpusavio ryšio ir ryšio su Lietuva puoselėjimo, bendrysčių kūrimo ir ugdymo platforma.
Projektas iš dalies finansuojamas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšomis.