Pilietinis pasipriešinimas Pasaulio lietuvių bendruomenei nėra jokia nauja patirtis, savigyna nuo agresijos ir kova už demokratines vertybes, nėra tiesiog politikavimas. Taigi koks lietuvių diasporos vaidmuo yra šiandieninių grėsmių demokratijai ir Lietuvos bei Europos saugumui?
Vokietijos lietuvių bendruomenės atstovės Irmos Petraitytės-Lukšienės PLB XVII Seime pasakyta kalba.
Norėčiau pradėti žinoma fraze, kad saugumas nėra viskas, bet be saugumo viskas yra niekas.
Kaip viename interviu sakė Laurynas Kasčiūnas, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „reikia ramiai miegoti, bet lygiai taip pat reikia mums ruoštis. Ukraina laimi mums laiko pasiruošti.“
Šiandien rusų okupantas vykdo žiaurų naikinantį karą ir genocidą Ukrainoje, Europoje, kėlė ir kelia grėsmę Lietuvos ir visos Europos saugumui. Rusijos karas pieš Ukrainą vyksta nuo 2014 metų. Vakarų pasaulis primerkė akis, stebėjo per atstumą, karo nevadino karu, kitaip būtų reikėję atitinkamai reaguoti. Rezultatą matome šiandien išprievartautų ir išniekintų vaikų ir moterų kūnuose, nužudytoje mergaitėje šalia jos vežimėlio, masinėse kapavietėse, įkurtose filtravimo stovyklose ir šimtuose tūkstančių deportuotų ukrainiečių, milijonuose ukrainiečių pabėgėlių, netekusių savo namų.
Noriu pacituoti ir europarlamentarę Rasą Juknevičienę: „Nebijokime suvokti, kokia šiandien grėsmė. Nebijokim teisingos diagnozės ir tiesos. Stebėkim. Tautos radarai turi būti įjungti nuolat“.
Noriu pabrėžti, kad patriotizmas, susitelkimas ir pilietinis pasipriešinimas, aktyvus ir atsakingas veikimas Lietuvos saugumo klausimais yra Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) genuose. Ant šių pamatų kūrėsi PLB, tokia ji išliko viso Šaltojo karo laikotarpiu. Pilietinis pasipriešinimas Pasaulio lietuvių bendruomenei nėra jokia nauja patirtis.
Noriu pastebėti, kad savigyna nuo agresijos ir kova už demokratines vertybes, nėra tiesiog politikavimas. Ne kartą girdėtas sakinys „mes darom kultūrą o ne politiką“ labiau skamba kaip atviras prisipažinimas apie nenorą priešintis rusijos agresijai.
Taigi koks lietuvių diasporos vaidmuo yra šiandieninių grėsmių demokratijai ir Lietuvos bei Europos saugumui?
Greta PLB tikslų ir uždavinių 2022–2025 metams (pilietybė, lietuvių bendruomenių stiprinimas, lituanistinis švietimas, kultūra ir tradicijos, lietuvių bendruomenių bendradarbiavimas tarpusavyje, tautinės tapatybės puoselėjimas), turi atsirasti ir Lietuvos saugumas.
Taigi PLB vienas didžiausių šiandienos interesų ir tikslų turi būti:
1. savo aktyvumu ir parama prisidėti, stabdant rusijos karą Ukrainoje ir Ukrainos tautos genocidą. Kartu pasiekti, kad demokratija, tai yra mes, laimėtume prieš diktatūros agresiją,
2. kartu pasiekti, kad savo budrumu, aktyvumu ir pilietiniu pasipriešinimu būtume nepatrauklūs agresoriui, kad agresoriui net nekiltų pagunda išbandyti NATO 5 straipsnį,
3. jei visgi karinė grėsmė Lietuvai būtų reali, turime žinoti, ką užsienio lietuvis turėtų daryti karinio konflikto atveju,
4. žinoti, ką daryti okupacijos atveju,
5. daugiau eiti į viešumą ir kalbėti savo gyvenamų valstybių visuomenėms apie grėsmes Lietuvai. Jeigu gyvenamos šalies politikai neveiktų ar užstrigtų, jiems spaudimą galėtų daryti tos šalies visuomenė.
Tam, kad efektyviai veikti konfliktinėse ar karinėse situacijose, lietuvių diaspora turi būti budri, susitelkusi, atspari hibridinėms agresijoms ir pasiruošusi pilietiniam neginkluotam pasipriešinimui.
Vokietijos lietuvių bendruomenės Taryba, siekdama mažinti karinės invazijos į Lietuvą grėsmę, 2022 metų kovo mėnesio rezoliucijoje „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos Lietuvos atžvilgiu“ ragina bendruomenės narius būti aktyviems ir reaguoti į iškilusius pavojus, kaip tai darė mūsų pirmtakai nuo pat VLB ir PLB įkūrimo pradžios; skatina nepasiduoti dezinformacijai ir iš Rusijos pusės kylančiam visuomenės skaldymui; ragina ruoštis neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui; ragina sukurti strategiją, ką karo atveju turėtų daryti užsienio lietuviai.
Nebijokime šio žodžio „pasipriešinimas“. Europoje, kurioje randasi mūsų mylima Lietuva, šiandien vyksta karas. Agresorė Rusijos Federacija ne tik sprogdina Ukrainos miestus ir masiškai žudo nekaltus civilius gyventojus, tačiau ji nuolat grasina, šantažuoja, terorizuoja Lietuvą ir Vakarų demokratinį pasaulį, provokuoja, kelia grėsmę Lietuvos ir Europos saugumui. Kai kurios didžiosios valstybės, kaip kad Vokietija, atsparumo iki šiol neišsiugdė, dar per daug įklimpusi į priklausomybes nuo agresoriaus.
Iš mūsų pačių patirties, mes, Vokietijos lietuvių bendruomenė kartu su Vokietijos ukrainiečių ir kartvelų bendruomenėmis rašome atvirus laiškus Vokietijos valdžiai jau nuo 2020, skatinome ir skatiname nepasiduoti Rusijos vykdomai agresyviai ir okupacinei politikai, raginame aktyviai remti Ukrainą, nesileisti būti šantažuojamiems. Rašėme laiškus ir NATO, ES, JT, Tarptautinio Raudonojo kryžiaus komitetui. Miunchene kiekvieną savaitę dalyvauju demonstracijose ir savo kalbose raginu Vokietijos visuomenę ir politikus nepriprasti prie rusijos karo Ukrainoje, kaip tai jau įvyko nuo 2014 m., nedaryti tų pačių klaidų, raginu padėti Ukrainai laimėti šį karą, kalbu apie mūsų „rusorealistų“ (labai taiklus Kristinos Sabaliauskaitės terminas) matymą.
Lietuvių diaspora gali išties daug: daryti įtaką viešajai nuomonei savo šalyse, daryti įtaką sprendimams tarptautinėse organizacijose, dalyvauti pilietinėse akcijose kaip mitingai ir demonstracijos, kovoti su dezinformacija, aktyviai veikti kartu su kitomis tautinėmis bendruomenėmis, telkti humanitarinę, medicininę, finansinę, karinę pagalbą, teikti pagalbą evakuacijai. Gali burti ir raginti savo šalyje gyvenančius buvusius ar esamus karius jungtis prie Lietuvos gynybos. Gali mobilizuotis pilietiniam neginkluotam pasipriešinimui.
Lietuvių diaspora gali išties daug: daryti įtaką viešajai nuomonei savo šalyse, sprendimams tarptautinėse organizacijose, dalyvauti pilietinėse akcijose, kovoti su dezinformacija…
Kaip žinome, Seimas patvirtino Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją. Rengiant šią strategiją, buvo išklausytos keleto aktyvių lietuvių bendruomenių narių rekomendacijos, keletas tų rekomendacijų buvo integruotos į šią strategiją, keletas virs veiksmų plano dalimi. Turėtume pasiekti bendrą tikslą, kad lietuvių diaspora ir praktiškai būtų integrali pilietinio pasipriešinimo strategijos dalis.
Ruošimasis pilietiniam neginkluotam pasipriešinimui (rezistencijai) turėtų būti įtrauktas į PLB ateinančių 3 metų veiklos planą, kad būtume pasirengę atsakyti į įvairaus pobūdžio grėsmes.
Turėtume pasiekti bendrą tikslą, kad lietuvių diaspora ir praktiškai būtų integrali pilietinio pasipriešinimo strategijos dalis.
Kaip tai galėtų būti organizuojama? Kiekvienos šalies bendruomenėje galėtų veikti to krašto valdybos suburta koordinacinė grupė, galinti veikti tiek taikos, tiek mobilizacijos (ar) karo metu ir vadovautų bei koordinuotų Lietuvos piliečius, esančius už Lietuvos ribų. Šias koordinacines grupes galėtų koordinuoti PLB paskirta komisija ar kitas specialiai tam įsteigtas organas, o koordinacinių grupių darbas galėtų vykti bendradarbiaujant su Krašto apsaugos ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Šaulių sąjunga.
Turime kalbėti atvirai ir apie tai, kad egzistuoja išdavysčių ir kolaboravimo rizika. Pilietybė.lt portale pradėta vystyti kolaboravimo grėsmių tema. Tam taip pat turime skatinti budrumą ir atsparumą savo bendruomenių viduje.
Mūsų PLB vienas pagrindinių tikslų turi būti Lietuvos saugumas. Jis susijęs ir su karo pabaiga Ukrainoje.
Agresorius turi žinoti: ne tik Lietuva, bet ir lietuvių diaspora pasaulyje yra pasiruošusi gintis ir ginti.
Nepavarkime remti Ukrainos tol, Ukrainos teritorijoje nebeliks nė vieno Rusjos Federacijos ir jos kolaborantų kareivio. Padėkime Ukrainai laimėti šį kartą, padėkime Ukrainos kariams ir karo aukoms.
Būkime budrūs ir pasiruošę reaguoti, jei Lietuvai išauštų diena X. Bet svarbiausia, savo budrumu ir pilietiniu aktyvumu būkime agresoriui nepatrauklūs. Ruoškimės tokiam atgrasymui, kad Rusija nepanorėtų išbandyti NATO reakcijos NATO šalies puolimo metu.
Agresorius turi žinoti: ne tik Lietuva, bet ir lietuvių diaspora pasaulyje yra pasiruošusi gintis ir ginti.