Šimtaprocentinį palaikymą iš didžiausios lietuvių bendruomenės Europoje – Jungtinės Karalystės – pelniusi Alvija Černiauskaitė tapo naująja JK lietuvių bendruomenės vedle. Tačiau bendruomenė nėra vienintelė Alvijos lyderystės veikla. Lituanistinis švietimas, jaunimo lyderystės ir meilės Lietuvai ugdymas vasaros stovykloje „Pasaulio Lietuva“, pilietiškumo skatinimas, gimtojo Alytaus miesto ambasadoriavimas. Kas du tūkstančius kilometrų nuo gimtųjų namų gyvenančią lietuvę veža lietuviškumo greitkeliu, A. Černiauskaitė pasakojo interviu portalui Pilietybė.lt.
„Kad ir kur bebūtume, kad ir esame skirtinguose žemynuose, skirtingose laiko juostose, galbūt kalbame skirtingomis kalbomis, esame skirtingų akių ar odos spalvos, su visais savo skirtumais, visi mes esame Lietuvos vaikai, o šeimoje visi – lygūs“, – interviu portalo Pilietybė.lt bendrakūrėjui Rimvydui Baltaduoniui sakė Alvija Černiauskaitė.
Kaip fizikės išsilavinimą turinti, tris vaikus auginanti alytiškė telks ir kur ves bendruomenę?
Į tarybą atėjo labai daug naujų žmonių. Aš pati turiu asmeninę viziją ir joje matau daug naujovių, daug veiklos sričių. Tačiau daug veiklų ir projektų tęsime, nes man nepriimtina, kad kai ateina nauji vadovai, nubraukia prieš tai įdėtą įdirbį. Man patinka žmonėse atrasti jų stipriąsias puses ir jas išryškinti.
Atsinaujinusią tarybą sudaro įvairūs žmonės, su įvairiomis stiprybėmis, ir pagal jas formuosime naujas kryptis. Taip pat kreipsime dėmesį į kokybę, užsiimsime plėtra ir tvarumu.
Ar išskirtumėte vieną šios tarybos kadencijos tikslą?
Pagrindinis uždavinys – suskirstyti žmones pagal stipriąsias sritis: švietimas, kultūra, sportas, ekonominiai ryšiai, labdara bei pagalba. Dabar labai svarbu sustiprinti per pandeminį laikotarpį šiek tiek sustingusius bendruomenių skyrius, sujungti naujus žmones, kad galėtų prisidėti ir savo naujomis idėjomis, ir naujais darbais.
Kaip JK lietuvių bendruomenė sąveikauja su kitomis organizacijomis?
JK yra labai daug organizacijų ir pagal žmonių pomėgius, ir pagal darbo sritis, ir pagal gyvenamąją vietą. JK LB bendradarbiauja su visomis, kurios tik prisideda. Turime ir didžiuosius partnerius, kaip JK Jaunimo sąjunga, Londono Sičio profesionalų klubas, su kuriais kuriame ir įvairius debatus, ir projektus, dalyvaujame renginiuose. Kartą metuose ambasada Londone rengia visų organizacijų susitikimą, kuriame kiekviena organizacija papasakoja apie save, kas yra labai svarbu susipažinimui, kontaktų užmezgimui, tam tikrų projektų pristatymui ir partnerių paieškai.
Kaip didžiausia Lietuvos diaspora Europoje žiūri į pilietybės išsaugojimo klausimą, į pilietiškumą apskritai?
Pilietybės išsaugojimas yra vienas iš prioritetinių klausimų, tikrai vykstant referendumui JK ir lyderiaus, ir labai aktyviai prisidės. Brexitas yra tai, kas labai įtakojo JK lietuvius pilietybės klausimu. Jei dar buvo žmonių, kurie galvojo, turiu tą pasą ir gerai, įvykus brexitui, pasimatė visi pliusai ir minusai, ir tikrai pilietybės išsaugojimas yra vienas iš kertinių klausimų. Kai tik vyks referendumo procesai, prisidėsime kuo tik galėsime, ir aktyvumu, ir padėsime registruotis, ir visaip, kaip tik bus įmanoma.
Referendume 2019 m. balsavo apie 22 tūkst. Lietuvos piliečių, gyvenančių JK, tai yra apie dešimt procentų visų šioje šalyje gyvenančių tautiečių. Ar yra kažkoks būdas privilioti likusius 90 proc. dalyvauti demokratiniuose procesuose?
Jei tas stebuklingas būdas yra, labai norėčiau, kad kas nors juo pasidalintų, nes tai būtų tas mūsų didysis raktas, atrakinantis labai daug spynų. Tačiau, manau, situacija šiek tiek gerėja, nes paskutiniai rinkimai parodė, kad mes galime turėti diasporos atstovą, kad mes galime balsuoti, turėti savo apygardą. Tikiuosi, kad šis rezultatas atnešė žmonėms tam tikrą pasitikėjimą, kad jų balsas svarbus, kad jie tikrai lemia ir gali daryti sprendimus. Todėl, tikiuosi, tai dar labiau suaktyvins, padrąsins ir ateis (balsuoti būsimame referendume dėl pilietybės išsaugojimo, – red.) dar daugiau žmonių.
Buvusi JK LB pirmininkė šiuo metu yra Seimo narė. Ar savo bendruomenės narės buvimas Seime priartino JK lietuvius arčiau prie savo valdžios keliamų klausimų, sprendimų? Ar jaučiate dėmesį?
Tikrai taip, labai jaučiamas ir palaikymas, ir ryšys, ir, aišku, žinios, nes žmogus iš diasporos žino visus mūsų iššūkius ir tai, ko mums reikia. Tikrai žmonės jaučia tai, seka, jiems tai labai rūpi. Kai kurie lituanistinio švietimo klausimų entuziastingi žingsniai yra labai svarbūs ir žmonės mato tą indėlį.
Kai ateina žmogus, gyvenantis Lietuvoje, niekada negyvenęs už Lietuvos ribų, jis tikrai nejaučia to pulso, nežino kuo gyvena užsienio lietuviai. Galima pasiskaityti, bet nepagyvenęs užsienyje, to jausmo neturėsi. Todėl labai džiaugiamės, kad turime atstovą, kuris gali tiesiogiai atstovauti žmones.
Manau, į Pasaulio lietuvių apygardą turi eiti žmogus iš pasaulio, kad žinotų visą tą skonį, turėtų turėti tų žinių, turėtų būti paragavęs tos duonos.
Rinkimai, pilietiškumas yra tik viena Jūsų lyderystės sričių. Jaunimo ugdymas, labai aktyvus įsitraukimas į lituanistinį švietimą, jaunimo vasaros stovyklos „Pasaulio Lietuva“ organizavimas yra kitos sritys. Iš kur semiatės įkvėpimo? Kas yra tas pagrindinis variklis? Kokio pastiprinimo norėtųsi iš Lietuvos?
Tas variklis turbūt ir yra tas stiprus ryšys su Lietuva, ta lituanistinio švietimo svarba, vaikų ugdymas, pilietybės išsaugojimas.
Labai džiugu, kad per paskutinius kelerius metus lituanistinis švietimas sulaukia vis daugiau dėmesio Lietuvos institucijose. Šiuo metu vilčių teikia šios vyriausybės atėjimas, kurios plane lituanistiniam švietimui numatyta visai derama vieta. Taip pat Seimo narės Dalios Asanavičiūtės nešama lituanistinio švietimo vėliava, aktyvumas ir entuziazmas. Aišku, darbų dar yra į valias: kaip pritraukti daugiau vaikų į mokyklas, kaip kelti mokyklų kokybę, kaip įtikinti tėvus, kad lituanistinė mokykla yra gėris ir, kad tai yra ateities investicija.
Šiuo metu ir Užsienio reikalų ministerija ir Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas taip pat neša šią vėliavą. Panašu, kad lituanistinis švietimas šiuo metu turi stiprų užnugarį tiek ministerijose, tiek Seime, tiek visame pasaulyje. Tikiuosi, geri rezultatai bus visai netrukus. Tad tas variklis ir yra tas pokytis. Sunkiai dirbi, bet kažkas vertina ir tie pokyčiai, tikiuosi, bus visai netrukus.
Kartais mes, pasaulio lietuviai, daug dirbame skirtingomis temomis, bet tarsi atskirai. O reikėtų labiau dirbti kartu, nes kai daugiau vieni apie kitus sužinome, daugiau pasiekiame. Papasakokite trumpai apie jaunimo lyderystės kalvę – jau kelintus metus rengiamą stovyklą.
Stovykla yra lyderystės, ambasadorystės, pilietiškumo sampratos ir įgūdžių židinys, kuris skatina bendruomeniškumą, komandinį darbą. Susirenka vaikai iš viso pasaulio, šiemet turėtų būti iš 17 šalių. Jaunuoliai, kurie stovykloje nesimoko kur uždėti taškelį ar nosinę, nesimoko lietuvių kalbos. Tiesiog ugdo komandinius, bendruomeniškumo įgūdžius, imasi lyderystės, ambasadorystės ir eina su ta vėliava atgal į savo šalis, nešasi lietuvišką trispalvę širdyje. Per tą stovyklą tiesiog norisi parodyti lietuvišką grožį, suaktyvinti meilę Lietuvai, o jau po to visa tai įvyks savaime.
Labai džiaugiamės, kad jau užaugo viena karta, kuri šiemet stovykloje bus patys vadovai, lyderiai ir tai bus mūsų jaunuoliai, patys dalyvavę stovykloje. Užauginta lyderių karta, kurie dabar patys su savo jaunatvišku užtaisu, kūrybiškom ir entuziastingom naujom idėjom galės įkvėpti ir sukurti tęstinumą, ir ta trispalvė jų širdyse toliau degs grįžus į savo šalis ir darant gražius darbus Lietuvai.
Šiemet esate apdovanota „Global Lithuanian Awards“ apdovanojimu kaip globali alytiškė, savo gimtajame Alytuje kurianti globalumo nuotaikas, nešanti naujoves ir bendrystės mintis. Esate pasakojusi, kad labai greitai automobiliu atminate iš Londono į Alytų. Kas ta vidinė trauka?
Pirmiausia, tai yra mano namai, mano miestas, visada buvo ir bus. Kur bebūčiau pasaulyje, namai vis tiek yra širdyje. Pirmiausia, tai ir didelė garbė atstovauti savo namams, savo miestui, savo žmonėms, kaip šeimai. Labai džiaugiuosi, kad galiu prisidėti prie miesto augimo, atnešti naujų idėjų. Pavyzdžiui, pasaulio alytiškių alėja, kurioje kiekvienas išvykęs alytiškis gali pasodinti savo augalą. Ar JK alytiškių baltų rožių skveras, kur sugrįžę bet kada gali ateiti aplankyti, prižiūrėti, palaistyti, apsikabinti ir pajausti miesto žalumą, tiesiog sugrįžti namo. Jausti, kad kažką paliko mieste, kad yra jų dalelė, duoda labai teigiamų emocijų. Tai yra grįžimas namo, palikimas ir kai palieki kažką, ta gija tvirčiau lieka, ji nenutrūksta.
Įdomus paradoksas, kad miestas lyg ir praranda, bet kartu ir turtėja, nes išvykę žmonės miestą turtina savo žiniomis. Štai liepos 17-ąją minėsime Pasaulio lietuvių vienybės dieną, veikla bendruomenėje, planai telkti mažąsias bendruomenes, stovykla, parodo kiek yra įvairiausių formų ir galimybių jungtis ir skleisti vienybės ir lyderystės puokštę. Lyderystės formų yra labai daug, vienytis ir ieškoti priežasčių bendrauti galima labai įvairiai. Ko norėtumėte palinkėti vienybės dienos proga?
Šiemet liepos 6-ąją, kai aplink visą pasaulį giedojome Lietuvos himną, buvome lydimi žinutės „nevienodi, bet vieningi“. Ji labai daug pasako. Kad ir kur bebūtume, kad ir esame skirtinguose žemynuose, skirtingose laiko juostose, galbūt kalbame skirtingomis kalbomis, esame skirtingų akių ar odos spalvos, su visais savo skirtumais, visi mes esame Lietuvos vaikai, o šeimoje – visi lygūs.
Tikrai palinkėsiu, kad ta vienybė težydėtų, kad ir kur mes bebūtume, kokie bebūtume, visi skirtingi, bet vieningi.
Pilietybė.lt bendrakūrėjų Rimvydo Baltaduonio ir Linos Dusevičienės interviu su JK lietuvių bendruomenės pirmininke Alvija Černiauskaite vaizdo įrašas:
Viršelio nuotraukoje akimirka iš „Global Lithuanian Awards“ apdovanojimų | LR Prezidento kanceliarija, Roberto Dačkaus nuotr.

Projektas iš dalies finansuojamas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos.