Ar homofobija ir pilietiškumas suderinami?

Laidos apie pilietiškumą „Vardan tos“ kūrėja istorikė, vadinama Lietuvos pilietiškumo balsu, Luka Lesauskaitė ir svečiai – lytiškumo ekspertė, mokytoja Marija Serbintaitė ir gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis – sprendė, kaip apibrėžtinas pilietiškumo ir homofobijos santykis.

Jei pilietiškumas – tai veiksmais kuriamas ryšys su valstybe, ar homofobiški veiksmai gali būti laikomi pilietiški?

Jei tikėdami apklausomis pripažįstame, kad Lietuvos visuomenė homofobiška, kas tai sąlygoja ir kaip tai keistina?

Anot Dainiaus, nepakantumą kitokiam žmogui skatina ribotas supratimas ir labai formaliai organizuojamas lytinis švietimas mokyklose.

Anot Marijos, Lietuvoje visokio kitoniškumo (tautybės, amžiaus, lyties) atvejais labai būdinga skirstytis į MES ir JIE, pabrėžiant MES neabejotiną teisumą. Tai kuria labai nepalankią aplinką įvairovei ir užkerta galimybes susikalbėti.

Pilietiška visuomenė yra atvira visiems, nes pirmiausia visi esame žmonės, tik žavūs savo skirtumais.

Aktyvios diasporos portalas Pilietybė.lt  siūlo – pasaulio lietuvių atvirose kitoniškumui valstybėse pagalba ieškoti geriausių švietimo pavyzdžių ir tose visuomenėse suveikusių susikalbėjimo žodžių.

Lukos Lesauskaitės laidos „Vardan tos“ garso įrašas:

About The Author

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *