Mokau ne tik kalbos, auginu pilietišką žmogų

Darbas Bostono lituanistinėje mokykloje yra unikali galimybė imtis lyderystės ir puoselėti lietuvybę pasaulio tautinės įvairovės bei daugiakalbystės kontekste. O Lietuvai – auginti stiprią, pilietišką diasporą. Nes, kaip dar 1599 metais „Postilėje“ rašė Mykalojus Daukša: „Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą. (…) Sunaikink ją – sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę.“

Grįžusi  į JAV dar ilgai pasakojau tėvams, giminėms ir draugams savo kelionės įspūdžius Lietuvoje, apie nuostabią vadovę Alviją ir drauges lietuves iš daugelio pasaulio šalių. Norėčiau, kad žmonės sužinotų, kokia yra Lietuva, kad tai yra maža, bet didi šalis, kur yra Baltijos jūra, daug ežerų, upių, miškų, kokie drąsūs ir stiprūs yra lietuviai ir kaip jie visada mylėjo ir gynė brangią savo žemę. Esu labai laiminga, kad galiu vadintis lietuve!“ – citata iš 8 klasės mokinės rašinio „Lietuva – antrieji namai“.

Mokydama užsienio lietuvius susiduriu su edukacinės paradigmos virsmu: mokymą keičia  mokymo(si) paradigma. Tai reiškia, kad tradicinio, pripažįstančio pasyvų žinių perėmimą, požiūrio į mokymą vietą užima naujas požiūris, kurį valdo pats besimokantysis, o mokytojas, parinkdamas mokymo(si) turinį, metodus ar vertimo būdus, su besimokančiuoju yra lygiaverčiai partneriai. Siekiant gerų rezultatų mokymo(si) procese naudojamos įvairios mokymo(si) formos, metodai jų deriniai, kurie augina asmenybę su tvirta vertybine sistema, pažįstančią Lietuvos kultūrą bei tradicijas. 

Bostono lituanistinėje nuotolinėje mokykloje dirbu jau antrus metus, dėstau lietuvių kalbą 7 – 8 m. klasių mokinių grupei bei individualiai mokau 4 klasės mokinę. Nuotolinėse pamokose išmokstama atpasakoti nesudėtingus kasdienės kalbos tekstus, susikalbėti kasdienėse asmeninio, viešojo gyvenimo situacijose, suprasti kalbą iš klausos, bendrauti su asmenimis, kuriems lietuvių kalba yra (ne)gimtoji. Taip puoselėjama lietuvybė diegiant lietuvių kalbos žinias, lavinamas gebėjimas mokytis ir taikyti įvairias mokymo(si) strategijas. 

Edukaciniai projektai augina laisvą, kūrybišką mokinį

Edukacinis projektas – nekasdieniška ir dažnai nesikartojanti veikla, pagal savo tikslų daugiaaspektiškumą, formų gausumą bei turinio lankstumą yra ta sąlyga, kuri leidžia ieškoti įvairių mokomųjų dalykų sanglaudos. Mokant lietuvių kalbos projektinei veiklai atsiskleidžia plačios galimybės, ypač integruojant ugdymo turinį ir tarpdalykinius ryšius su kitais mokslais. 

Mokiniai pamokose rengia įvairius edukacinius projektus („Dalinuosi savo dovanomis“, „Trijų žodžių galia“, „Poezija ir aš“, „Laisvės spalvos“), kurie ne tik ugdo bendrąsias kompetencijas, bet ir leidžia pažinti Lietuvą, jos istoriją, papročius bei kultūrą. Rengiami projektiniai darbai augina kūrybišką, laisvą, mąstančią asmenybę. 

Refleksijos metodai – savęs pažinimo įrankis

Empatija – tai gebėjimas pajusti ir suprasti kitų emocijas, įsijausti į kito būseną, pamatyti situaciją kito žmogaus akimis ir jautriai į tai sureaguoti. Tai vienas svarbiausių įgūdžių, skatinančių mus elgtis moraliai, teisingai, užjausti ir rūpintis kitais. Ugdant vaikų empatiją ir gerumą svarbus asmeninis pavyzdys, bendra mokytojo, vaikų, tėvų veikla, susitarimai, mokymas atpažinti nežodinius ženklus. 

Kiekvieną pamoką pradedu nuo savaitės refleksijos, jausmų įvardijimo, kūrybinių praktikų aptariant  ir reflektuojant demonstruojamas vizualizacijas. Rengiami kūrybiniai rašto darbai, dalyvavimas piešinių konkursuose yra asmens ugdymo procesas, kuris ne tik nuosekliai ugdo komunikavimo kompetenciją, bet  sustiprina grupės tarpusavio ryšį, leidžia pažinti mokinį bei jo šeimą. 

Skaitmeninė švietimo transformacija užtikrina įtrauktį  

Informacinės technologijos vis labiau įsilieja į mokymo ir mokymosi procesą, tampa neatsiejama jo dalimi. Visuomenės pokyčiai, milžiniška technologijų plėtra ir įvairovė verčia naujai žvelgti į mokymą kaip visuotinį procesą. Iš esmės kinta mokymo koncepcijos, pedagoginės nuostatos, tikslai, metodai. Šiuolaikines informacines priemones ir technologijas skatinama vartoti visuose mokomojo proceso lygmenyse, mokant ir besimokant įvairių dalykų. Ne išimtis ir Bostono lituanistinė mokykla, kur nuotolinėse lietuvių kalbos pamokose naudojamos „Google classroom“, „Google meet“ programos, „Wordwall“, „Mentimeeter“, „Quizzes“, „Book creator“ ir kitos skaitmeninės priemonės. Šios mokymo(si) formos ir metodai yra efektyvūs ir padeda mokiniams pasiekti gerų mokymo(si) rezultatų, siekti individualios pažangos.  

Apibendrindama galiu teigti, kad darbas Bostono lituanistinėje mokykloje moko džiaugtis savo unikalumu ir taip prisidėti prie lietuvių kalbos puoselėjimo pasaulio tautinės įvairovės bei daugiakalbystės kontekste. Imtis lyderystės ir puoselėti lietuvybę diegiant gimtosios kalbos žinias bei tradicijas mano, kaip Bostono lituanistinės mokyklos mokytojos, vienas iš tikslų. Lietuvai yra labai svarbu stiprinti pilietišką diasporą – džiaugiuosi, kad turiu galimybę prie to prisidėti. 

Viršelio nuotraukoje Bostono lituanistinės mokyklos mokinės Adelės Liurkus piešinys, BLM nuotr.

Projektas iš dalies finansuojamas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos lėšomis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.