LR Seimo-PLB Komisija priėmė rezoliuciją dėl „Dėl privalomojo referendumo skelbimo ir įgyvendinimo“. Tai nėra nei pirma rezoliucija, nei pirmas kartas, kai bandoma spręsti šimtams tūkstančių lietuvių visame pasaulyje, o ir pačiai Lietuvos valstybei, opaus pilietybės išsaugojimo klausimą. Neatimta pilietybė – kada? LR Seimo narė Dalia Asanavičiūtė interviu portalui Pilietybė.lt sakė, kad situacija dabar yra optimistiškiausia, kokia tik yra buvusi per visą Lietuvos nepriklausomybės trisdešimtmetį.
Seimo narė D. Asanavičiūtė portalo Pilietybė.lt cikle „Pokalbiai su Pilietybe“ teigė, kad apie ketinimus surengti referendumą 2024 m. kalbama ne tik teorine, bet ir konkrečia kalba: jau diskutuojama dėl aiškios ir visiems suprantamos referendumo formuluotės, kalbama apie išankstinę visuomenės informavimo kampaniją.
D. Asanavičiūtė pabrėžė, jog itin svarbu yra tai, kad trys pagrindinės Lietuvos galvos – Prezidentas, Premjerė ir Seimo pirmininkė – šiuo klausimu vieningai sutaria. „Politinė valia yra. Tačiau kelias iki sėkmingo referendumo dar ilgas ir vingiuotas“, – sakė Seimo narė.
Tačiau kokia situacija yra dabar? Kas ir kada gali turėti Lietuvos ir kitos šalies pilietybę?
Kodėl prireikė LR Seimo-PLB Komisijos rezoliucijos „Dėl privalomojo referendumo skelbimo ir įgyvendinimo“? Ar tai tik dar vienas popierius begaliniame dokumentų sraute, ar rezoliucija išties kažką reiškia?
Ar referendumas – vienintelis kelias išspręsti tris dešimtmečius neišsprendžiamą problemą?
Ar internetinis balsavimas, bent jau užsienyje gyvenantiems ar rinkimų metu užsienyje esantiems piliečiams, yra ne kaprizas, o būtinybė?
Ko būtina pasimokyti iš 2019 m. referendumo klaidų?
Ar dabar tikrai, o ne tik kalbomis, yra politinė valia pilietybės klausimą išspręsti?
Kas ir kaip konkrečiai daroma ir ką reikia dar padaryti, kad pagaliau kiekvienas Lietuvos pilietis būtų vertinamas ne tik žodžiais ir, kad referendumas pagaliau būtų sėkmingas?
Ir, pabaigai, paradoksas. Pilietybės įgijimas gimimu yra iš esmės pagrįstas dviem principais: kraujo teisės arba žemės teisės prancipu. Lietuvos pilietybė įgijama kraujo principu, tai reiškia, nesvarbu, kurios valstybės teritorijoje gimstama, svarbu, kad nors vienas iš tėvų būtų Lietuvos pilietis. Tad gimimu įgyta Lietuvos pilietybė yra kur kas daugiau nei teritorinis ar konstitucinis-teisinis ryšys. Tai yra kraujo, širdies ryšys. Tačiau atimama Lietuvos pilietybė yra jau teritoriniu principu.
Atsakymai – Pilietybė.lt bendrakūrėjos Daivos Lapėnaitės interviu su Seimo nare Dalia Asanavičiūte:
About The Author
