rusijos tėkštas karas daugeliui buvo šokiruojantis ir netikėtas. Tačiau labiausiai pasikaustęs kremliaus ekspertas Lietuvoje, analitikas Marius Laurinavičius pokalbyje su Pilietybė.lt teigia, kad tai, ką daro kremlius, yra nieko naujo. Atvirkščiai, yra dešimtmečius besitęsianti sisteminga, kryptinga, kruopščiai suplanuota ir įgyvendinama veikla. Tad kas per organizacija yra kremlius? Ko šis režimas siekia? Kaip daro įtaką valstybių, verslo, kultūros, sporto, galų gale eilinių žmonių gyvenime? Ir kaip mes, net patys nepastebėdami, galime tapti kremliaus įrankiais? Suprasti padedantis, pavyzdžiais iliustruojantis, praktinių patarimų pateikiantis pokalbis.
„Tokio kaip kremliaus dabar iš viso nėra. Norint suprasti, kas yra kremlius, pirmiausia reikia prisiminti sovietų sąjungą ir jos KGB“, – pokalbyje su Pilietybė.lt pabrėžia tris dešimtmečius kremlių studijuojantis M.Laurinavičius.
Jo teigimu, dabartinis kremlius stovi ant dviejų kolonų – KGB ir mafija: „Ši organizacija, kurią mes dabar vadiname kremliumi, yra šimtu procentų sukurta KGB, kurios KGB tikslas buvo ne informacijos rinkimas, bet valstybių silpninimas įvairiausiais būdais, sąmokslo teorijų kūrimas, ardomoji veikla, kurioje dezinformacija tėra labai maža ir labai pigi dalis.
Kitas stulpas, ant kurio stovi dabartinis kremlius, yra tikras mafijinis nusikalstamumas, užsiiminėjantis viskuo: nuo narkotikų platinimo, žmonių ir ginklų prekybos iki pinigų plovimo. Imkite bet kokią nusikalstamą veiklą, kurią vykdo mafija pasaulyje, kremlius visa tai daro, ne kažkokie rusijos mafijos nusikaltėliai, bet kremlius. (…) Tai yra visiškas KGB ir mafijos susiliejimas.“
Tokio kaip kremliaus dabar iš viso nėra. (…) Tai yra visiškas KGB ir mafijos susiliejimas.
Koks yra šio režimo tikslas? Anot M.Laurinavičiaus, visų pirma – pinigų darymas bet kokiais būdais: „Žmonės jiems nerūpi ir negali rūpėti, nes nė vienai nusikaltėlių organizacijai, o aš kartoju, tiek sovietų sąjungoje KGB tokia buvo, tiek ir dabartinis kremliaus režimas yra nusikaltėlių organizacija, kuriai nerūpi jokie žmonės. Jiems rūpi savo valdžia, savo turtai ir daugiau niekas.“
Antras tikslas – griauti demokratijas. „Jie moka griauti, labai gerai moka griauti ir tuo užsiima mažų mažiausiai nuo bolševikų revoliucijos, ir tas griovimas tęsiasi, nes tai yra jų išlikimo sąlyga. Šitas režimas negali konkuruoti su laisva rinka, su demokratija. Todėl jų tikslas yra ne tik sugriausti demokratiją savo šalyje, bet ir vienas pagrindinių jų tikslų yra, ir tą labai svarbu mums suprasti, – sugriauti demokratiją. Nes tik taip jie gali išgyventi, kitaip konkurencijos atlaikyti negali. Todėl nuolat ieško įvairiausių įtrūkimų mūsų sistemoje, silpnų vietų ir bando jas išnaudoti.“
Žmonės jiems nerūpi ir negali rūpėti (…). Jiems rūpi savo valdžia, savo turtai ir daugiau niekas.
M.Laurinavičius pabrėžia, kad hibridinis karas, apie kurį šiandien daug kalbame ir naudojame vakarietišką koncepciją, nėra visiškai tai, kas yra KGB vykdomos „aktyviosios priemonės“. Dezinformacija, troliai, melagienos, pašnekovo teigimu, tėra vienas, nedidelis ir labai pigus dalykas, tačiau toli gražu nėra pagrindinis jų veikimo būdas ir pateikia tris pavyzdžius.
Štai dokumentinis filmas „Gasland“, laimėjęs daugybę apdovanojimų, pasirodęs kai rusija vykdė milžinišką kampaniją JAV prieš skalūnų dujas, kai JAV bendrovė Shevron ieškojo skalūnų dujų Lietuvoje, kas buvo Lietuvai labai naudinga, o rusijai didelė grėsmė. Pašnekovo teigimu šis amerikiečių režisieriaus filmas yra sukurtas žinomai ir įrodytai melagienų pagrindu.
Jie moka griauti, labai gerai moka griauti (…), nes tai yra jų išlikimo sąlyga.
Kitas pavyzdys, ištirtas ir dokumentais įrodytas, yra iš praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio Vokietijoje: „Reikėjo tuometinę Vokietiją, vis dar po karo neatsigaunančia, parodyti kaip neatsikračiusią nacių praeities. Jie pradėjo masinę kampaniją, pirmiausia vandalizmo atvejais kapinėse, tada buvo pradėti smurto aktai prieš žydų krautuves. Kitas žingsnis, padedantis suprasti, kad rusijos dezinformacija nėra tik troliai, buvo tas, kad jie pradėjo rašyti vokiečių vardu įvairiausius laiškus į Jungtines Tautas, visų šalių vyriausybes, siekiant parodyti, kad Vokietija yra visiškai nacistinė valstybė ir ją reikia bausti. Tai jie daro ir dabar.“
Dar vienas pavyzdys, parodantis kaip šis režimas destabilizuoja visuomenes, irgi vyko Vokietijoje praėjusio amžiaus septintame dešimtmetyje. „Įvyko studentų demonstracija, kas yra normalus dalykas visame demokratiniame pasaulyje, – pasakoja M.Laurinavičius, – bet ji baigėsi iš pirmo žvilgsnio tiesiog incidentu – policininkas nušovė vieną demonstracijos dalyvį. Kaip ir kodėl niekam iki galo nebuvo aišku, tačiau incidentas labai stipriai destabilizavo tuometinę Vokietiją. Jau po sovietų sąjungos žlugimo archyvuose buvo rasta medžiaga, įrodanti, kad tas policininkas buvo Stasi agentas. Jokių atsitiktinumų.“
Tačiau tai, ką rusija pradėjo Ukrainoje, M.Laurinavičiaus įsitikinimu yra režimo pabaigos pradžia: „Tai pasakiau dar prieš karo pradžią, viešai, kai rusija pripažino tas vadinamąsias respublikas, kurios irgi yra mafijiniai dariniai. Man buvo visiškai aišku todėl pirmąkart gyvenime, niekados iki tol nesu to sakęs, pasakiau labai aiškiai, kad tai jau yra šio režimo pabaigos pradžia.“
Vienok, net kai šis režimas žlugs, o M.Laurinavičius įsitikinęs, kad žlugs, ir pakankamai greitai, nors dar darys baisių dalykų, yra labai didelė grėsmė, kad įvyks tas pats, kas įvyko po sovietų sąjungos. „Esu beveik įsitikinęs, kad jie tam jau dabar ruošiasi, – pokalbyje su Pilietybė.lt sako analitikas. – Net jei ir karas baigsis, tačiau viduje toliau niekas nesikeis, ir čia nekalbu apie režimą, nes režimas tikrai žlugs, bet jeigu pačioje visuomenės sandaroje niekas nesikeis, nepraeis jie tokio denacifikavimo kokį pati savanoriškai praėjo Vokietija, visa tai grįš, anksčiau ar vėliau grįš.“
Net jei ir karas baigsis, tačiau viduje toliau niekas nesikeis (…) visa tai grįš, anksčiau ar vėliau grįš.
Tad kaip mums, Vakarų frontui, demokratijoms, atsilaikyti? Kaip mums, paprastiems žmonėms, vertybiškiems, vienok sąskaitas turintiems apmokėti, netapti kremliaus įrankiu?
„Pirmiausia, domėtis, nes kai supranti, tada yra viskas aišku ko jie siekia ir kaip to siekia, – sako M.Laurinavičius. – Antras dalykas – nenumoti ranka „na ir kas“. Skiriamoji linija yra tai, kad viskas, absoliučiai viskas, kas yra susiję su rusija, yra totalus blogis. Nesvarbu, ar tai yra verslas, kultūra, sportas. (…) Nėra tokio dalyko, nė vieno, kurio šis režimas nepaverstų ginklu prieš mus. Kai mes tai suprasime, tada galėsime apsisaugoti.“
Plačiau apie tai, kas iš tiesų yra putino rusija skaitykite M.Laurinavičiaus straipsnių cikle 20 PUTINO METŲ portale LRT.lt
Visas Pilietybė.lt pokalbio su M.Laurinavičium vaizdo įrašas:
Projektas iš dalies finansuojamas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos.
