Diasporos reikalai Vyriausybės lygiu

Vyriausybės dėmesį diasporai iš kuklaus ir sporadiško jau galima vadinti ryžtingu ir nuosekliu. Nors kelias iki brandaus Lietuvos ir jos diasporos bendradarbiavimo dar ilgas, panašu, kad šia kryptimi žengiama užtikrintai. Štai 2009 m. įkurta Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisija šiemet įgavo ne tik naują pavadinimą – Diasporos reikalų koordinavimo komisija (DRKK), – bet ir išplėstą bei daug žadantį formatą.

Užsienio reikalų viceministro Egidijaus Meilūno, Seimo narės Dalios Asanavičiūtės, Globalios Lietuvos departamento (buvęs Užsienio lietuvių departamentas, – red.) vadovės Linos Žukauskaitės pastangomis šių metų spalį susirinko atgaivinta ir atnaujinta DRKK Vyriausybės lygiu.

Komisijos laukia įtemptos dienotvarkės, nes teks vytis per dešimtmetį subrendusią, aktyvią ir reiklią Lietuvos diasporą. Šalia bendruomenių ir jaunimo sąjungų organizuotai veikia virš 220 lituanistinių mokyklų, profesionalų tinklas „Global Lithuanian Leaders“, vienijantis profesionalų klubus iš 20-ies pasaulio šalių, gausėja pasaulio lietuvių steigiamų fondų, kitų organizacijų.

DRKK taps Vyriausybės įrankiu įgyvendinant programoje įvardintų 18 prioritetų Lietuvos ir diasporos santykiams tamprinti.

Šalia Vyriausybės kanceliarijos ir ministerijų atstovų komisijos sudėtyje darbuosis šešios diasporinės organizacijos:

Pasaulio lietuvių bendruomenė;

Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga;

Vytauto Didžiojo universiteto Pasaulio lietuvių universitetas;

VšĮ „Global Lithuanian Leaders“;

VšĮ „Lituanistinių mokyklų asociacija“;

VšĮ „LT Diaspora“.

DRKK veiklą organizuos atnaujintas ir pastiprintas Globalios Lietuvos departamentas. Jam vadovauti vasarą paskirta L. Žukauskaitė, kuri jau daugiau nei penkerius metus dirba su Globalios Lietuvos programa.

Pirmasis DRKK projektas – Globalios Lietuvos strategija. Joje turi tilpti visos jau vykdomos diasporos ryšį su Lietuva stiprinančios veiklos ir iš lėto nykti Lietuvą ir diasporą skiriančios takoskyros.

Pilietybė.lt mato savo svarų vaidmenį įtraukiant diasporą į Lietuvos gyvenimą trimis Strategijoje numatomais būdais – kuriant teigiamas visuomenės nuostatas diasporos atžvilgiu, įvertinant diasporos nuopelnus ir indėlį, kuriant informatyvų ir įkvepiantį turinį diasporos pilietiniam skatinimui bei pilietinės Lietuvos visuomenės brandinimui.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.