Kodėl dalis jaunų žmonių nesiskiepija?

Antroji šio sezono Lukos Lesauskaitės radijo laida „Vardan tos“ skirta paskatinti Lietuvos jaunimą elgtis pilietiškai brendant iš pandemijos. Sklandanti baimė yra suprantamas dalykas, asmeninės naudos ir rizikos pasvėrimas taip pat yra normalu. Tačiau tokios neeilinės situacijos yra momentas, kai daugiau dėmesio skirti reikėtų ne asmeninių interesų tenkinimui, ne asmeninių teisių ir pareigų supratimui, bet bendrai suprasti ko šiuo metu reikia visuomenei.

Laidos herojai – Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas ir gydytoja klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė.

Tad kokie tie jaunimo pasiteisinimai ir kaip į juos atsako medikai ir aktyvūs visuomenininkai?

Laidos dalyviai sutaria, kad bendrai lengvesnių kelių ieškančiam jaunimui (14-29 metų žmonėms) neskubėti skiepytis „padeda“ ilgai ir dažnai kartojama viešoji nuostata, kad Covid-19 yra vyresnių žmonių liga, sklandantys gandai apie vakcinos įtaką vaisingumui ir tėvų nusistatymai.

Be to, Jaunimo reikalų departamento ir pilietinės galios tyrimai rodo, kad dabartinė karta ypač vertina individualumą, baidosi voešojo intereso ir vangiai dalyvauja pilietinėse organizacijose bei veiklose. Pandemija, anot tyrimo, dar labiau pastiprino šias tendencijas.

Kaip atvesti jaunus žmones į skiepijimo centrus?

Simona Stankevičiūtė, pati dirbusi su Covid-19 ligoniais, tikina, kad ir jauniems žmonėms, ir vaikams nutinka sunkios ligos formos, ir kad skiepytų medikų šeimose per pandemiją buvo gausu naujagimių. Ji kvietė remtis mažiau emocijomis, mitais ar socialinių tinklų burbulais, bet daugiau faktais ir rimtais šaltiniais. Taip pat gydytoja pasidalino priemonėmis, kaip nugalėti baimes. „Imkit ir nustebinkit šeimą bei draugus pilietišku veiksmu“, – kvietė ji.

Tuo tarpu Lukas Kornelijus Vaičiakas siūlo nuosekliai laikytis valstybės įvestos Galimybių pasų politikos ir kviečia jaunus žmones pagalvoti, kiek progų dalyvauti, susitikti, auginti socialinį ratą ir asmeninį kapitalą netenkama įsikibus nepagrįstų nuostatų. Jis pabrėžia, kad pandemijos valdyme reikia daugiau skirti dėmesio ne asmeninių interesų tenkinimui, ne asmeninių teisių ir pareigų supratimui, bet bendrai suprasti ko šiuo metu reikia visuomenei. O taip pat nepamiršti psichinės sveikatos, nes kokia ji būtų po dar vieno karantino – sunku net įsivaizduoti.

Plačiau – pusvalandžio pokalbyje LRT radijo laidoje Vardan tos:

About The Author

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *