Sudaryti 2022 metų šauktinių sąrašai: ką svarbu žinoti diasporai?

Krašto apsaugos ministerija paskelbė šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašus. Į juos gali pakliūti visi 18–23 m. Lietuvos piliečiai, nepriklausomai nuo gyvenamos vietos. Kaip sužinoti, ar atsidūrėte šaukiamųjų sąraše? Kokiais atvejais asmuo gali būti atleidžiamas nuo tarnybos? Dažniausiai užsienio lietuviams kylančius klausimus pilietybe.lt viena kūrėjų Donata Simonaitienė aptarė su Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktoriumi Arūnu Balčiūnu.

Devynių mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą LR Seimas atnaujino 2015 m. pavasarį. Tai buvo padaryta atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančias grėsmes. Aktyvios diasporos portalo pilietybe.lt laidų cikle „Pokalbiai su Pilietybe“ pašnekovas priminė, jog į privalomąją karinę tarnybą šaukiami 18–23 m. Lietuvos piliečiai.

„Yra išimtis, susijusi su studentais, jiems tarnyba gali būti atidėta, kol jie baigs studijas. Tuomet šaukimas jiems pratęsiamas iki 26 metų“, – nurodo Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius. Jis priduria, kad prievolė atlikti karo tarnybą galioja ir tiems amžiaus kriterijus atitinkantiems jaunuoliams, kurie turi ne tik Lietuvos, bet ir kitos šalies pilietybę.

Lietuvos karinių oro pajėgų dalinyje privalomąją tarnybą atliekantys šauktiniai | Oro gynybos bataliono nuotr.

„Jeigu jis yra Lietuvos pilietis – taškas, mes jį skaičiuojame kaip Lietuvos pilietį ir nesvarbu, kad jis gyvena užsienyje ir turi teisę turėti kitą pilietybę“, – tvarką paaiškina A. Balčiūnas.

Jis pažymi, kad pagal įstatymą privalomąją karinę tarnybą gali atlikti ir vyresni asmenys – iki 38 metų, tačiau tokiu atveju jie turi patys savanoriškai pareikšti norą tarnauti.

Pasitikrinti, ar yra sąraše, – paties jaunuolio pareiga

Pasak A. Balčiūno, sąrašai sudaromi kiekvienų metų pradžioje, o sausį jie skelbiami viešai.

„Mūsų tinklalapyje šauktiniai.karys.lt suvedę tam tikrus duomenis: vardą, pavardę ir asmens kodo paskutinius skaičius, galėsite pamatyti, ar esate šaukiamųjų sąrašuose“, – sako jis.

Jeigu jis yra Lietuvos pilietis – taškas, mes jį skaičiuojame kaip Lietuvos pilietį ir nesvarbu, kad jis gyvena užsienyje ir turi teisę turėti kitą pilietybę.

Anot pašnekovo, pasitikrinti, ar pateko į šaukiamųjų sąrašą, yra paties jaunuolio pareiga. Tuo atveju, jei išvydo savo pavardę tarp šaukiamų tarnauti, pats asmuo privalo susisiekti ir su nurodytu karo prievolės padaliniu.

„Susisiekti galima įvairiai: ar paskambinti, ar parašyti el. paštu. Šio kontakto esmė yra, kad užmegztume abipusį ryšį, turėtume kontaktus. Kad jaunuoliai žinotų, su kuo kalbėti, o mes žinotume, kaip jaunuolį pasiekti, jeigu mums yra klausimų.

Šauktiniai Lietuvos karinių oro pajėgų dalinyje | Oro gynybos bataliono nuotr.

Teisės aktuose yra reglamentuota, kad pasitikrinti, ar jaunuolis yra šaukiamųjų sąraše, privalo pats karo prievolininkas. Nuo to laiko, kai buvo įvesta ši sistema, raštu, laiškais mes nieko nebesiuntinėjame. Yra keletas priežasčių, kodėl to nedarome. Visų pirma, neturime kontaktų, nes piliečių registre dažnai būna informacija pasikeitusi, pasenusi – ir adresai, ir telefonai, ir el. pašto adresai – arba jos nėra visai, tai mes siunčiame tada informaciją neaišku kam“, – aiškina A. Balčiūnas.

Kada galima atidėti privalomąją karo tarnybą?

Pasak pašnekovo, yra ne vienas atvejis, kai asmuo gali būti atleidžiamas nuo privalomosios karo tarnybos arba tarnyba gali būti atidedama. Visos priežastys turi būti pagrindžiamos tam tikrais dokumentais.

„Mes visi suprantame, kad kai kurie piliečiai gimė, užaugo, mokyklas baigė užsienyje ir galbūt neturėjo galimybės lankyti mokyklėlės ir šeimoje išmokti lietuvių kalbos. Yra piliečių, kurie išvyko prieš 1, 2 ar 10 metų ir kalba lietuviškai, tai kiekvienu atveju šis klausimas yra sprendžiamas individualiai.

Lietuvos karinių oro pajėgų dalinyje privalomąją tarnybą atliekantis šauktinis | Oro gynybos bataliono nuotr.

Jei pilietis nekalba lietuviškai, tai vien pasakyti ar parašyti to neužtenka. Reikia pagrįsti, kad jis gimė užsienyje, baigė užsienio mokyklą ir panašiai“, – sako Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius.

Mes visi suprantame, kad kai kurie piliečiai gimė, užaugo, mokyklas baigė užsienyje ir galbūt neturėjo galimybės lankyti mokyklėlės ir šeimoje išmokti lietuvių kalbos. (…) kiekvienu atveju šis klausimas yra sprendžiamas individualiai.

Jis vardija ir kitas priežastis, dėl kurių galima atidėti tarnybą. Pavyzdžiui, jei tuo metu pašauktas jaunuolis studijuoja užsienio aukštojoje mokykloje, pateikus dokumentus, privalomoji tarnyba bus atidėta. Taip pat atsižvelgiama ir į su vaikų auginimu susijusias aplinkybes.

„Jei pašauktasis vienas augina nepilnametį vaiką, jei augina ne mažiau kaip 2 vaikus, jaunesnius nei 3 metų, taip pat sutuoktinės ar sugyventinės nėštumo ar gimdymo atostogų metu tarnyba gali būti atidėta. Ji gali būti atidėta ir tiems, kurie paskirti vieninteliu neįgalaus asmens globėju.

Taip pat labai populiarus atvejis, kai karo prievolininkas mano, jog, jį pašaukus, bus padaryta neproporcingai didelė asmeninė žala arba žala visuomeniniams interesams. Aplinkybių yra įvairių, tai kiekvienu atveju nagrinėjame individualiai“, – dėsto pašnekovas.

Lietuvos karinių oro pajėgų dalinyje privalomąją tarnybą atliekantys šauktiniai | Oro gynybos bataliono nuotr.

Pašaukti jaunuoliai dėl pacifistinių ar religinių įsitikinimų gali rinktis ir alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, ji atliekama valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose. Tiesa, kol kas ją galima atlikti tik Lietuvoje.

Taip pat egzistuoja galimybė tarnauti ir kitoje šalyje, bet tik ES arba NATO šalių kariuomenėje. „Reikia gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimą. Dėl šio leidimo reikia kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją, užpildyti prašymą, pateikti argumentus, kodėl norima tarnauti ir, jeigu toks leidimas yra suteikiamas, pilietis gali be jokių apribojimų atlikti tarnybą“, – komentuoja Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius.

Kelionės kompensacija ir išmokos tarnaujant

Visi privalomąją karo tarnybą turintys atlikti jaunuoliai, tarp jų ir gyvenantys užsienyje, privalo atlikti sveikatos patikrinimo žingsnį Lietuvoje. Kaip pažymėjo viena iš pilietybe.lt įkūrėjų D.Simonaitienė, pasitaiko atvejų, kai svetur gyvenančios šeimos nebeturi artimųjų Lietuvoje, pas kuriuos galėtų apsistoti, todėl tokiais atvejais atvykimas reiškia papildomas išlaidas. Be to, kainuoja ne tik apgyvendinimas, bet ir kelionė, maistas.

Paklaustas, ar iš užsienio dėl sveikatos patikrinimo atvykusių šauktinių patiriamos išlaidos kompensuojamos, A.Balčiūnas patikino – tam tikros kompensacijos yra numatytos.

Lietuvos karinių oro pajėgų dalinyje privalomąją tarnybą atliekantis šauktinis | Oro gynybos bataliono nuotr.

„Jei yra skrendama lėktuvu pirmyn ir atgal iš Europos šalių, skiriami 104 eurai į vieną pusę, skrendantiems ne iš Europos šalių yra skiriami 400 eurų į vieną pusę.

Jei vykstama automobiliu, tai skaičiuojamas kilometražas ir skaičiuojami 8 euro centai už kilometrą, bet neviršijant ribų. Taip pat yra mokama už sugaištą laiką, kol atliekamos procedūros. Už dieną mokami maistpinigiai – 8 eurai – ir dienpinigiai – 8 eurai. Tai yra 16 eurų per dieną“, – komentuoja pašnekovas.

Tiesa, apgyvendinimo išlaidos kol kas nekompensuojamos, tačiau A.Balčiūnas tikina, jog šis klausimas bus keliamas ieškant būdų, kaip patobulinti šaukimo procedūras ateityje.

Lietuvos karinių oro pajėgų dalinyje privalomąją tarnybą atliekantys šauktiniai | Oro gynybos bataliono nuotr.

Pasak Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktoriaus, svarbu pažymėti, jog tinkamu tarnybai pripažintas jaunuolis turi galimybę pasirinkti norimą tarnybos vietą.

„Visų pirma tokią teisę įgauna tie, kurie ateina savo noru arba išreiškia norą patekę į šaukiamųjų sąrašus. Yra sausumos pajėgų pėstininkų, oro gynybos, inžinerijos, logistikos batalionas, tai jeigu jaunuolis turi kokį nors pomėgį, tikrai gali rinktis. Vėlgi tą daryti reikia susisiekus, kontakto metu“, – sako pašnekovas.

Už tarnybą, nurodo A.Balčiūnas, priklauso ir išmokos. Viena yra mokama kas mėnesį, ji skirta buitinėms išlaidoms ir sudaro 144 eurų. Kita – kaupiamoji, ši išmoka yra skiriama pabaigus tarnybą.

Lietuvos karinių oro pajėgų dalinyje privalomąją tarnybą atliekantys šauktiniai | Oro gynybos bataliono nuotr.

„Ši suma yra nuo 2050 iki 3200 eurų. Ji priklauso iš esmės nuo dviejų dalykų: kokiomis aplinkybėmis asmuo buvo pašauktas – ar jaunuolis buvo privalomai pašauktas, ar atėjo savo noru, ar pasinaudojo pirmumo teise. Atitinkamai pagal tai skiriamas 15 arba 30 proc. priedas.

Kita aplinkybė – tai tarnybos atlikimo vertinimas. Kiekvieną mėnesį karo prievolininkai-šauktiniai už įvykdytas užduotis atsiskaito ir gauna įvertinimą. Tai akumuliuojasi į bendrą vertinimą – labai gerai, gerai, patenkinamai ar nevertinama. Priklausomai nuo to išmoka irgi skirtinga. Viską sudėjus, jeigu jaunuolis atėjo savo noru ir visus 9 mėnesius tarnavo labai gerai, tai 3200 eurų yra garantuoti“, – aiškina pašnekovas.

Visas Pilietybe.lt pokalbis su Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus direktoriumi A.Balčiūnu:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.