Atgaivinta ir į platų diasporos organizacijų spektrą išplėsta Lietuvos diasporos reikalų koordinavimo komisija (LDRKK) susirinko į pirmąjį posėdį. Jam pirmininkavusi premjerė Ingrida Šimonytė akcentavo diasporos indėlį stiprinant mūsų valstybę, paramą šiandienos iššūkių akivaizdoje ir pabrėžė, kad aktualiausių klausimų išsprendimas priklauso nuo to, kiek visi kartu pasiraitosime rankoves.
„Tikrai matau kaip labai svarbų klausimą, gal kaip vieną iš svarbiausių“, – pirmajame komisijos posėdyje sakė ministrė pirmininkė, atsakydama į Pilietybė.lt bendrakūrėjo iš JAV, ekonomikos profesoriaus Rimvydo Baltaduonio klausimą apie pasiruošimą planuojamam pilietybės išsaugojimo referendumui.
Norime rezultatų? Rankoves pasiraitoti teks visiems
„Norime pasiekti, kad šį kartą referendumas būtų ne dėl to, kad kažkam reikia į rinkimus žmonių prisikviesti, be didelės dūšios dėl sprendimo rezultato. Šį kartą tikrai norėtųsi to sprendimo rezultato“, – pridūrė I. Šimonytė ir pabrėžė, kad žinant aukštą referendumo reikalavimo kartelę dėl Konstitucijos straipsnio keitimo, turėsime dirbti visi.
„Aš tikrai pažadu iš savo pusės dirbti, kiek galiu. Ir tikrai žinau, kad visa koalicija dirbs, kiek gali, nes mums tas klausimas (pilietybės išsaugojimas,– red.) yra aktualus ir natūraliai savas“, – diasporos reikalų komisijoje dalyvaujančias organizacijas patikino premjerė. Tačiau pabrėžė, kad norint pasiekti rezultatų, rankoves pasiraitoti reikės visiems.
„Reikės dirbti, taip pat ir bendruomenėse. Nes niekas turbūt taip nedemotyvuoja, arba niekas taip neduoda oponentams argumento, kaip žinia, kad, žiūrėkit, žmonės, kuriems tai yra aktualu, patys nėra pakankamai aktyvūs tą klausimą sprendžiant. Aišku, diasporos dalyvavimas rinkimuose pastaruosius keletą metų yra tikrai įspūdingas, tačiau tikrai žinome, kad žmonių yra dar daugiau, nei atėjo. Vadinasi, tą aktyvumo kėlimą reikės visiems kartu paskatinti.“
Anot I. Šimonytės, pagrindinė užduotis bus sukurti referendumo formuluotę ir pagal tai konstruoti referendumo kampaniją. Referendumo formuluotė, premjerės teigimu, bus paruošta Seimo pirmininkės sukurtoje darbo grupėje, kurioje dalyvaus Konstitucijos žinovai, o taip pat diasporos organizacijos.
Yra ko pasimokyti iš klaidų
Premjerė pakartojo, kad referendumą ketinama surengti 2024 m. kartu su prezidento rinkimais, nes istoriškai jų metu galima tikėtis didžiausio žmonių dalyvavimo. Tačiau iš praeities klaidų yra ir ko pasimokyti.
„Mano supratimu, buvo keletas dalykų, kurie lėmė, kad tai (2019 m. surengtas referendumas dėl pilietybės išsaugojimo, – red.) buvo nesėkmė, – sakė I. Šimonytė. – Viena vertus, galvotrūkčiais organizuotas referendumas. (…) Kita vertus, dabar mes tikrai turėsime tą klausimą savo nuosavybėje, tai yra mes tikrai stengsimės pasiekti rezultato. Tai reiškia, kad pastangos, kurias dėsime į informacinę kampaniją, bus aktyvios, o ne kuklios, kokios buvo praėjusį kartą.“
Diasporos Lietuvai reikia ir dabar
Premjerė taip pat padėkojo aktyviems lietuviams visame pasaulyje „už darbą ir indėlį stiprinant mūsų valstybę ir Lietuvos bei diasporos ryšį“ bei patikino, kad „mums ypač svarbu, kad, kur bebūtume, visi jaustumėmės vienos Lietuvos dalimi“.
Posėdžio metu taip pat aptarta Vyriausybės programoje numatytų nuostatų įgyvendinimo pasiekimai, turimi nuveikti darbai, Lietuvos diasporos politikos strategijos „Globali Lietuva“ 2022-2030 metams projektas. Sutarta, kad toliau reikia stiprinti lituanistinį ugdymą užsienyje – vaikų ir jaunimo ryšį su Lietuva, aktyviau dirbti įtraukiant diasporą į užsienio investicijų paiešką, užsienio turistų pritraukimą, eksporto iš Lietuvos didinimą, įgyvendinti „sugrįžtančios Lietuvos“ idėją ir didinti diasporos pasiekiamumą naudojant efektyvesnes komunikacijos priemones.
Premjerė pabrėžė ir diasporos įsitraukimą bei svarbą sprendžiant dabartinius politinius iššūkius, su kuriais susiduria Lietuva.
„Visada jautėme diasporos paramą kovoje dėl Lietuvos Nepriklausomybės ir stiprinant demokratines vertybes šalyje“, – sakė Vyriausybės vadovė ir pabrėžė, kad diasporos paramos Lietuvai reikia ir dabar, kovoje ne tik su besitęsiančia pandemija, bet ir su nedemokratinių valstybių keliamais iššūkiais.
Tektoninis lūžis?
Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje šalia Vyriausybės kanceliarijos ir ministerijų atstovų komisijos sudėtyje darbuojasi ne viena ar dvi, bet net šešios diasporinės organizacijos: daugiau nei 50 lietuvių bendruomenių pasaulyje vienijanti Pasaulio lietuvių bendruomenė, aktyvų lietuvių jaunimą pasaulyje jungianti Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, Vytauto Didžiojo universiteto Pasaulio lietuvių universitetas, lietuvius profesionalus pasaulyje jungiantis tinklas „Global Lithuanian Leaders“, lituanistines mokyklas pasaulyje vienijanti Lituanistinių mokyklų asociacija, Lietuvą ir jos aktyvią diapsorą pilietiškumo erdvėje jungianti projekto Pilietybė.lt kūrėja „LT Diaspora“.
Todėl pirmąjį atnaujintos komisijos posėdį, dėl plataus diasporos organizacijų įtraukimo, galima vadinti tektoniniu lūžiu Lietuvos ir jos diasporos bendradarbiavime.
Ar daug vilties teikiantys ketinimai nepasiklys institucijų koridoriuose? Nenublanks viešumo prožektoriams užgesus? Neišgaruos nuotoliniam susijungimui naudotus kompiuterių ekranus išjungus? Nuoširdi viltis, kad, pagaliau, nepasiklys, nenublanks, neišgaruos.
Viršelyje Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos nuotrauka.