Vienas originaliausių XX a. tarpukario Lietuvos mąstytojų, geografas Kazimieras Pakštas išgarsėjo iškėlęs „atsarginės Lietuvos“ idėją: perkelti Lietuvą į Madagaskarą. K. Pakštas nuogąstavo, kad dėl agresyvių Lietuvos kaimynių, ji patiria okupacijos grėsmę ir todėl reikia pasirūpinti „atsargine Lietuva“. Beveik šimtmetį ši idėja rodėsi visiška utopija. Kol neišaušo ankstyvas 2022 metų Vasario 24-osios rytas, kuomet pirmosios rusų raketos smogė Ukrainai.
Prevencija – tai pergalė be mūšio. Panikuoti nereikia: esame ES, NATO ir euro zonos nariai. Bet nuosekliai ir įžvalgiai ruoštis privalu. Tikiu, kad jau dabar yra planas, kaip veiktų Lietuvos Vyriausybė Rusijos agresijos atveju. Visi žinome, kaip sėkmingai, vien JAV, sovietų okupacijos metais veikė net trys Lietuvos diplomatinės atstovybės: Niujorke, Čikagoje ir Vašingtone, o JAV lietuviai sukūrė ypač stiprią ir disciplinuotą organizaciją, nes ruošėsi greitai okupacijos pabaigai, kuomet beliktų sukurtos struktūros pagrindu atkurti valdžios institucijas Tėvynėje.
Tikiu, kad Lietuvos nacionalinis transliuotojas taip pat turi planą, kaip tęsti savo veiklą kibernetinio ar konvencinio karo sąlygomis. 1,3 milijono lietuvių diaspora pasaulyje taip pat privalo ruoštis. Diaspora, ypač daug nuveikusi Lietuvos laisvės bylai sovietmečiu, demonstravusi galingą vienybę ir susitelkimą, pastaraisiais dešimtmečiais tarsi pakriko. Tai natūralu. Lietuva laisva ir nepriklausoma, demokratiniai mechanizmai veikia, esame pagrindinių Vakarų klubų nariai. Vienijančio tikslo ir egzistencinės grėsmės Lietuvai tarsi neliko.
Prevencija – tai pergalė be mūšio. Panikuoti nereikia: esame ES, NATO ir euro zonos nariai. Bet nuosekliai ir įžvalgiai ruoštis privalu.
2022 m. Vasario 24 dieną ta grėsmė sugrįžo. Vėl metas telktis ir budėti. Be panikos, bet nuosekliai ir jau dabar. Taip, kaip elgiasi Estija nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo 1991 m. Estai niekuomet nebuvo atsisakę šauktinių kariuomenės. Dar daugiau, per 30 metų sukūrė ypač stiprią pilietinio pasipriešinimo organizaciją Kaitseliit („Gynybos lyga“), vienijančią 26 tūkstančius narių.
Estija – viena labiausiai skaitmenizuotų šalių Europoje ir pasaulyje. Prieš daugiau nei 7 metus, saugodamiesi okupacijos, estai ėmėsi projekto, siekiant šalies virtualius duomenis išsklaidyti po pasaulį, kuomet dalis valstybės duomenų perkeliama į bendrovių „Amazon“ ar „Microsoft“ saugyklas užsienyje. Tai daroma siekiant, kad paslaugos nenutrūktų. „Galima tai daryti iš ambasadų ar virtualių ambasadų, yra keli techniniai sprendimai. Mūsų pagrindinis tikslas – tęsti veiklą, kad ir kas nutiktų“, – sakė buvęs Estijos premjeras Taavi Roivas.
1,3 milijono lietuvių diaspora pasaulyje taip pat privalo ruoštis. Diaspora, ypač daug nuveikusi Lietuvos laisvės bylai sovietmečiu, demonstravusi galingą vienybę ir susitelkimą, pastaraisiais dešimtmečiais tarsi pakriko.
Informacija skaitmeninėje erdvėje – šių laikų Madagaskaras. Aktyvios diasporos portalas Pilietybė.lt yra pasiruošusi veikti geopolitinių lūžių akivaizdoje telkiant diasporą ir užtikrinant nenutrūkstamą patikimos informacijos sklaidą. Tačiau savanorystės ir ryžto nepakanka. Reikia techninės ir finansinės pagalbos bei investicijų, padėsiančių pasiruošti bet kokiems iššūkiams. Reikia visų jūsų pagalbos. Jau dabar.
Viršelio nuotraukoje komunikacijos ekspertas, Pilietybė.lt bendrakūrėjas Vaidas Matulaitis. Reio Aare nuotr.
Projektas iš dalies finansuojamas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšomis.
About The Author
