Istorikė, pilietiškumo edukatorė Luka Lesauskaitė LRT radijo bangomis pradeda antrąjį laidos „Vardan tos“ sezoną. Kitaip nei anksčiau, šį sezoną ji telks dėmesį į veiksmą – ką kiekvienas pilietis gali nuveikti bendro gėrio vardan ir kaip galime pilietiškumą stiprinti veikdami kartu? Šio sezono naujiena ir ta, kad Luka – aktyvaus pilietiškumo balsas Lietuvoje ir aktyvios diasporos portalas Pilietybė.lt pradeda bendradarbiavimą.
Veiksmo, aktyvaus pilietiškumo pasaulėžiūra bei tikėjimas bendrystėmis yra kelias, kuriuo eina portalas Pilietybė.lt. Tas pats kelias, kuriuo eina istorijos mokslų magistrė, istorinių maršrutų kūrėja, Nacionalinės ekspedicijos ilgametė bendrakeleivė, pilietiškumo edukatorė, idėjų skleidėja ir nuomonės formuotoja Luka Lesauskaitė. Todėl Luka ir Pilietybė.lt suremia pečius pilietiškumo erdvėje.
Pirmoji šio sezono Lukos laida – apie besitęsiančią migrantų krizę, vertinamą kaip A. Lukašenkos hibridinę ataką prieš Lietuvą iš vienos pusės, kaip žaidimą žmonių likimais, iš kitos.
Kaip kiekvienas mūsų gali prisidėti prie jos suvaldymo, neaštrinant ir taip įtemptos situacijos?
Kaip tausoti valstybės saugumą, nepametant žmogiškumo?
Laidos herojai – Vilniaus Arkivyskupijos „Caritas“ užsieniečių integracijos programos vadovė Ieva Čičelytė ir žurnalistas, vaizdalaidės kūrėjas Skirmantas Malinauskas.
Pašnekovų nuomone, didžiajai daugumai Lietuvą per Baltarusiją pasiekusių žmonių mūsų šalis tėra tranzitinė stotelė. Daugelis jų siekia patekti į Vakarų Europos šalis, kur jungtųsi prie ten įsikūrusių savo šeimos narių, prie savo šalių diasporų, kur galėtų realizuoti socialinio ryšio poreikį. Lietuvoje jie yra vieni ir jiems, jau esantiems mūsų šalyje, reikia pagalbos.
Anot S. Malinausko, reikia ruoštis, nes beieškant sprendimų iš šios krizinės situacijos, visais atvejais kyla ir kils visuomenės susipriešinimas, kils įtampos dėl leidžiamų biudžeto lėšų, dėl psichologinių įtampų.
Tačiau, jo teigimu, reikia prisiminti, kad Lietuva jau seniai padeda žmonėms, kuriems gresia realus pavojus, turi pagalbos pabėgėliams patirties, pasiūlydama prieglobstį ir sukurdama gyvenimo sąlygas ne ES piliečiams iš Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos ir kitur. Reikia suvokti, kad mums reikia ne demonizuoti šiuos žmones, bet bendrai tą klausimą išspręsti.
Anot I. Čičelytės, jei Lietuvos žmonės išdrįstų domėtis atvykstančiais pabėgėliais, žengtų žingsnį susipažinimo link, kaip žmogus link žmogaus, dužtų be galo daug stereotipų apie kitokios tautybės, tikėjimo ir rasės žmones. Nes atrastų, kad jie naudojasi tomis pačiomis technologijomis, seka tas pačias madas, lygiai taip pat siekia geresnio gyvenimo. Jiems rūpi lygiai tie patys dalykai, kaip mums.
Todėl, jos teigimu, norėdami būti šeimininkais savo kieme, turėtume įdėti laiko pažinti žmones, kurie pas mus ateina ir taip panaikintume daugybę savo išankstinių baimių. O kaip ateiti į pagalbą? Savanoriauti.
„Jeigu jūs norite prisidėti konkrečiu darbu prie užsieniečių, atvykusių į Lietuvą, prieglobsčio prašytojų bendruomenės gerovės ir integracijos, pasirūpinkite humanitarine pagalba. Artėja žiema, moterys, vaikai ir vyrai, atvykę su mažais ryšulėliais iš savo kilmės šalių, jie sušals. Surinkite rūbus, kurių nedėvite (…) ir atvežkite į bet kurią nevyriausybinę organizaciją, kurią jūs žinote“, – kvietė I. Čičelytė.
Ji pridūrė, kad laukiami ir visi žmonės, kurie turi laiko bei minčių bendroms veikloms vietose, kur kartu gyvena 300 vyrų, 400 moterų ir 500 vaikų.
„Mano palinkėjimas būtų nepapulti į tą prarają tarp humaniškumo ir supratimo, kas iš tiesų vyksta (…). Labiausia, ko šiandien reikia iš piliečių – tai supratimo ir prisidėti, kuo galim. Man atrodo, tikrai kiekvienas galim“, – reziumavo Luka.
Visas laidos įrašas:
Kontaktai savanorystei:
Viršelio nuotraukoje – istorikė, LRT radijo laidos „Vardan tos“ vedėja Luka Lesauskaitė | Edvardo Blaževič nuotr.
