I. Šimonytė portalui Pilietybė.lt: tai yra orkestruotas procesas, kurio tikslai – žiaurūs

Stebint, kas vyksta prie Lietuvos sienų ir šalies viduje, aktyvios diasporos portalas Pilietybė.lt pakvietė pokalbiui premjerę Ingridą Šimonytę. Kas iš tiesų vyksta prie Lietuvos sienų? Kokį vaidmenį šioje situacijoje gali atlikti lietuvių diaspora? Ar jau skamba pavojaus varpai, kviečiantys įjungti sustiprinto budrumo režimą bei telktis ne po lozungais apie vienybę, bet konkrečiais veiksmais?

„Svarbu, kad būtų suprasta, jog tai nėra paprasta migrantų krizė, kai tiesiog krikščioniškas ar europietiškas identitetas reikalautų padėti žmogui, kuris kenčia. Čia yra tiesiog būdas padaryti labai piktybinį veiksmą“, – interviu portalo Pilietybė.lt bendrakūrėjui Vaidui Matulaičiui sakė premjerė I. Šimonytė.

Premjerė pabrėžė, kad mes esame įpratę į migracijos krizę žiūrėti per humanitarinį stiklą. Tačiau čia žmonės nebėga nuo sausros ar kokios stichinės nelaimės: „Suvokti, kad čia yra orkestruotas procesas, kurio tikslai – labai žiaurūs, yra labai svarbu.“

Jei gagena kaip žąsis, tai yra žąsis

Premjerė pasakojo, kad tik iš pradžių galėjome galvoti, kad migrantų protrūkis yra nelabai moralių kelionių agentūrų verslas.

…sunku tikėti, kad žmonės atskrenda lėktuvais į Minską ir nusprendžia, bent jau dalis jų, ateiti pasivaikščioti prie ES sienos ir tą sieną kirsti nelegaliai.

Tačiau, žinant priešistorę: keleivinio lėktuvo nusodinimas gegužę, po to sekusios Europos Sąjungos sankcijos ir Aleksandro Lukašenkos pareiškimai užtvindyti ES narkotikais ir migrantais, premjerės teigimu, sunku tikėti, kad žmonės tiesiog atskrenda lėktuvais į Minską ir nusprendžia, bent jau dalis jų, ateiti pasivaikščioti prie ES sienos ir tą sieną kirsti nelegaliai.

„Kaip sakoma, jeigu gagena kaip žąsis, krypuoja kaip žąsis ir šiaip atrodo kaip žąsis, tai yra žąsis“, – apie abejones dėl režimo vykdomos hibridinės agresijos kalbėjo I. Šimonytė.

Situacija – trapi

Premjerė pabrėžė, kad Lietuva šitą problemą labai garsiai kelia ne dėl to, kad keturi tūkstančiai nelegaliai į Lietuvos teritoriją patekusių žmonių kažkaip sugriautų mūsų identitetą. „Mes turime suprasti, kad tai yra toli siekiantys planai, kurių tikslas yra padaryti nuolatinį spaudimą ir tas nuolatinis spaudimas turi geopolitinių tikslų“, – pabrėžė I. Šimonytė.

Apie tai, ką gali diaspora kovoje su hibridine agresija Lietuvos premjerės I. Šimonytės klausė Pilietybė.lt bendrakūrėjas Vaidas Matulaitis | Pokalbio stop kadras | © Pilietybė.lt

Jos teigimu, pagrindinis kritiškumas šioje situacijoje yra tas, kad gyvi žmonės yra naudojami kaip įrankiai kelti įtampą valstybėse, kad pasiekti tai, „ko ankstesniais laikais ar kitomis aplinkybėmis būdavo siekiama karine galia.“

Situacija yra trapi. (…) jaustis saugiai yra labai sudėtinga. Ypatingai, kai turime hibridinę agresiją iš už sienos, o viduje – hibridinius protestus

Premjerė sakė, kad naujas migrantų srautas, kurio labai tikėjosi režimas, bent jau laikinai yra išsekęs, tačiau situacija yra trapi: „Yra žmonės, kurie jau yra atvykę ir klausimas, kiek laiko užtruks jų repatriacija.“

Kitas svarbus dalykas – propaganda, eskalacijos ir provokacijos, kurių apsuptyje jaustis saugiai yra labai sudėtinga. Ypatingai, kai turime hibridinę agresiją iš už sienos, o viduje – hibridinius protestus.

Diasporos jėga – dviem kryptimis

Ką šioje situacijoje konkrečiai gali padaryti diaspora? Portalui Pilietybė.lt premjerė išskyrė dvi kryptis.

Vienas būdas – padėti praktiškai: įgytais kalbų ir kompetencijų įgūdžiais. „Yra daug žmonių, kuriuos jau esame Lietuvoje priėmę, (…) kurie kalba kalbomis, kuriomis mes įprastai nekalbame. Galima padėti vertimais, netgi nuotoliniu būdu, – sakė premjerė. – Yra daug ir specifinės kompetencijos, kurios mūsų žmonės, gyvenantys kitose šalyse gali būti sukaupę. Tokia pagalba Migracijos departamentui labai praverstų.“ 

Galima padėti vertimais, netgi nuotoliniu būdu.

Galimybes, kaip diaspora galėtų prisidėti praktiniais būdais organizuoja Vidaus reikalų ministerija, taip pat nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip Caritas, Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija, Maltos Ordino pagalbos tarnyba ir kitos, kurioms reikia ne tik rūbų, batų, maisto, finansinės paramos, bet ir savanorių.

Kitas būdas, kuriuo diaspora galėtų prisidėti, yra vadinamoji soft power, tai yra būti tikrovės balsu dezinformacijos tamsoje. „Galite dalintis valstybių, kuriose gyvenate pavyzdžiu, kad nebūtų manipuliuojama informacija. Tikros situacijos iš savo gyvenamosios vietos atskleidimas būtų vertingas“, – sakė premjerė.

Galite dalintis valstybių, kuriose gyvenate, pavyzdžiu, kad nebūtų manipuliuojama informacija.

„Būkime sąmoningi, padėkime praktiškai kuo galime ir kur yra konkretūs poreikiai. Skleiskime tiesą. Ką gali diaspora – tai kovoti su tam tikra dezinformacija ar su hibridine fake news ataka. Yra ką veikti“, – reziumavo premjerę kalbinęs Pilietybė.lt bendrakūrėjas iš Talino V. Matulaitis.

LR Ministrės Pirmininkės I. Šimonytės interviu portalo Pilietybė.lt cikle „Pokalbiai su Pilietybe“ vaizdo įrašas:

Pilietybė.lt pokalbis su premjere I. Šimonyte | © Pilietybė.lt

Projektas iš dalies finansuojamas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos lėšomis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.