2020-ieji Lietuvai atnešė ne tik pandemijos rykštę. Aktyvus pasaulio lietuvių įsitraukimas, sprendžiant pandemijos iššūkius ir renkant naują Seimą, tapo lūžiu Lietuvos ir jos diasporos santykiuose. Diaspora parodė esanti pasiruošusi aktyviai dalyvauti Lietuvos gyvenime, brandą rodo ir į Nepriklausomybės 30-metį įkopusi Lietuva. Ar naujasis Seimas ir valdžia mato diasporos įtraukimą kaip prioritetą? Ar Vyriausybė turi Lietuvos ir jos diasporos santykių viziją?
Kokie įrankiai įgalintų bendradarbiavimą, siekiant vieningos ir stiprios Lietuvos pasaulyje tikslo? Ir kertinis klausimas – ką ir kaip galime pasiekti kartu? Šie klausimai aptarti virtualioje „Global Lithuanian Leaders“ diskusijoje „Lietuvos ir diasporos santykis – pereiname į kitą lygį“.
„Pirmą kartą Lietuvos istorijoje pasaulio lietuviai turi savo atstovę Seime. Tai – žingsnis, kuris aukščiausiame instituciniame lygmenyje įtvirtino Lietuvos diasporą kaip vientisą ir neatskiriamą Lietuvos dalį. Ačiū visiems pilietiškai aktyviems žmonėms. Linkiu, kad tai būtų naujos, vieningos, kad ir virtualiai apjungtos Lietuvos pasaulyje pradžia“, – sakė Lietuvos respublikos prezidentas Valdas Adamkus, vaizdo sveikinimu atidaręs Global Lithuanian Leaders (GLL) surengtą forumą.
Pasaulio lietuvių apygarda paskatino vienytis
Neeilinis diasporos aktyvumas 2020-aisiais pasireiškė ne tik Seimo rinkimuose. Lietuviai pasaulyje suskubo padėti tėvynei įsigyti kovoje su pandemija būtinų priemonių, saugiai sugrįžti įvairiose pasaulio šalyse įstrigusiems tėvynainiams, apjuosė visą pasaulį Laisvės keliu.
Tas laikas, kai visi pabudome, atėjo. Klausimas, ar sugebėsime tą energiją išlaikyti?
Rimvydas Baltaduonis
„2020-ieji tapo diasporai ir Lietuvai labai ypatingais. Per tuos trisdešimt Nepriklausomybės metų užaugo netgi nauja karta, kurie tampa piliečiais, pradeda balsuoti. Tas laikas, kai visi pabudome, atėjo. Klausimas, ar sugebėsime tą energiją išlaikyti?“ – diskusiją su Lietuvos valdžios atstovais pradėjo pilietinės iniciatyvos „Mūsų metas DABAR“ įkūrėjas, GLL apdovanojimo už lietuvių pasaulyje telkimą laureatas JAV gyvenantis ekonomikos profesorius dr. Rimvydas Baltaduonis.
Pilietiškumo vulkanu vadinamas lietuvis neabejoja, kad atskira Pasaulio lietuvių apygarda rinkimuose buvo postūmis jungtis ir vienytis.
„Davus labai aiškų instrumentą, kaip išreikšti savo balsą, žmonės jį išreiškė. Tačiau diaspora prie Lietuvos valstybės gerovės gali prisidėti kur kas daugiau: savo ekspertinėmis žiniomis, tarptautine patirtimi, lėšomis. Apie tai ir norime pakalbėti, paieškoti būdų, kaip tą diasporos energiją, tą ryši tarp Lietuvos ir diasporos išlaikyti“, – kalbėjo dr. R. Baltaduonis.
Žada didesnį dėmesį pasaulio lietuviams
Pasaulio lietuvių atstove Seime, o taip pat Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų ministre tapusi Aušrinė Armonaitė džiaugėsi, kad svarstant Vyriausybės programą nereikėjo laužyti jokių iečių dėl pamatinių diasporos problemų sprendimo. Tačiau pabrėžė, kad į diasporą vis dar žiūrima kaip į fakultatyvinį reiškinį, o labai svarbu, kad ji būtų aktyviai įtraukta.
„Pasaulio lietuvių, ypač lietuvių profesionalų know how (liet. praktinė patirtis) ir organizuotumas, bus naudingas formuoti patarėjų tarybą, į kurią būtina įtraukti ir diasporos protus“, – sakė A. Armonaitė.
Diskusijoje dalyvavęs Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis patikino, kad politinio dėmesio naujoje Vyriausybėje aktyvesniam diasporos įtraukimui tikrai netruks.
Labai svarbu yra parodyti proto pokytį, kad mes iš tikrųjų esame globali valstybė.
Gabrielius landsbergis
Jis taip pat pranešė, kad departamentas, anksčiau vadintas Užsienio lietuvių, bus pervadintas Globalios Lietuvos departamentu.
„Man labai smagu, kad mano politinėje komandoje yra bent du žmonės ranka rankon, koja kojon dirbę su diasporos klausimais, tai – Egidijus Meilūnas ir Arnoldas Pranckevičius“, – sakė ministras, pastebėjęs, kad vis dar yra gili takoskyra tarps „mes“ ir „jie“.
„Kaip tą atskirtį mažinti? Reikia akademikų, politikų, diplomatų, užsienio bendruomenės įsitraukimo. Padėti suvokti, kad Lietuva kaip tauta, nėra prarasta, kad esame vienos žemės smiltys, tiesiog išsibarsčiusios plačiai.
Į globalios Lietuvos terminą telpa labai daug kas: tai ir neseniai dėl ekonominių priežasčių išvykę žmonės, ir išvykę seniau, net „Red Hot Chilli Peppers“ dainininkas Anthony Kiedis, kuris yra ketvirtos lietuvių kartos, bet jis irgi yra Lietuva.
Labai svarbu yra parodyti proto pokytį, kad mes iš tikrųjų esame globali valstybė. Tada nelieka atskirties, pasipriešinimo, nebeturime įtikinti savų žmonių, kad reikia padėti lietuviškoms mokykloms, pavyzdžiui, Airijoje ar kitur. Visų pirma, mes esame viena tauta ir tada aišku, dėl ko mes dirbame“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Laikas įgalinti diasporos potencialą
LR Seimo narė, diasporos ekspertė, Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) ir Seimo komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė ne tik neabejoja, kad diasporos potencialas gali būti panaudotas Lietuvai. Jos nuomone, jis privalo būti panaudotas.
„Esame viena komanda. Jau matome mažas, bet pergales. Naujoji Vyriausybės programa aiškiai ir konkrečiai įvardija diasporos įtraukimą, – sakė D. Asanavičiūtė ir pridūrė, kad jau egzistuoja įrankiai, tereikia juos labiau įgalinti.
„Būtina sąlyga yra veikiantys tinklai tarp Vyriausybės institucijų ir diasporos. Diasporos langas į Seimą yra ir PLB komisija, ir Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisija prie Vyriausybės. Siūlyčiau remti ir stiprinti jau veikiančias organizacijas, palaikyti nuolatinį ryšį, pasitelkus lietuvius pasaulyje ne tik juos išklausyti, bet ir aiškiai nusibrėžti, ko siekiame ir kokie rodikliai bus po ketverių, po dešimties metų“, – kalbėjo Seimo narė.
Didžiausias iššūkis yra tas geras idėjas paversti kūnu. Tam reikia valstybės kaip katalizatoriaus vaidmens.
paulius lukauskas
LR Vyriausybės Kanclerės pirmasis pavaduotojas Paulius Lukauskas ne tik džiaugėsi nauju impulsu ir proveržiu bendravime su diaspora, bet ir pastebėjo, kad apie bendradarbiavimą su diaspora pozityviai kalbėjo ir ankstesnės valdžios.
„Didžiausias iššūkis yra tas geras idėjas paversti kūnu, – pabrėžė P. Lukauskas. – Tam reikia valstybės kaip katalizatoriaus vaidmens. Manau, čia bus kritiniai sprendimai, kaip padaryti realų proveržį. Būtina ieškoti ir finansavimo šaltinių toms idėjoms realizuoti, kad tai neliktų lozungais. O diasporos rolė turi būti ir kaip aktyvaus sergėtojo, nebijoti kalbėtis, kad visi kartu galėtume judėti į priekį.“
Būtina stirpi diasporos politika
Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė patikino, kad jos vadovaujama ministerija yra įtraukusi diasporą į priemonių planą.
„Kartais man atrodo, kad nėra idėjų, o ne išteklių. Prašau, pasidalinkite, tas momentas dalintis idėjomis yra šiandien, dabar“, – sakė ministrė ir paragino idėjas siūlyti jai asmeniškai elektroniniu paštu.
Forumo dalyviai sutarė, kad gražių norų, idėjų ir lozungų netrūksta, esminis klausimas – ko Lietuvoje ir už jos teritorinių ribų gyvenantys lietuviai bendromis jėgomis siekia ir kaip to siekia?
Akivaizdu, kad be stiprios ir ilgalaikės diasporos politikos santykiai ir toliau primins ėjimą paknopstomis prieblandoje.
„Diasporos politika turi būti vientisa, ne protarpiais prišokama deklaracijų formatu. Tų atskirų komisijų, tarybų, renginių yra daug, bet turėtume nusibrėžti vientisą schemą, ilgalaikę strategiją ir jos laikytis, jos link eiti, – pabrėžė pirmoji išeivijos atstovė Lietuvos Seime D. Asanavičiūtė. – Turime aiškiai nusibrėžti, kad tai yra dvipusis eismas: diaspora Lietuvai ir Lietuva diasporai.“
Pandemija suteikė perspektyvų, kaip plėtoti ryšį
Diasporos politikos pavyzdžiu pateikus Airiją ir Izraelį, kurios ne tik suvokia savo diasporos vertę, bet ir puikiai ją įgalina valstybės gerovės kūrimui, vyriausybės vicekancleris P. Lukauskas sakė, kad vieno atsakymo, kodėl pas mus dar nėra taip, kaip minėtose valstybėse, nepavyktų rasti.
Kartais man atrodo, kad nėra idėjų, o ne išteklių. Prašau, pasidalinkite, tas momentas dalintis idėjomis yra šiandien, dabar.
aušrinė armonaitė
„Gal mes turime daugiau nepasitikėjimo vieni kitu, gal ir sovietinis palikimas tam tikros įtakos turi, bet po truputėlį išbrendame iš tos balos. Pandemija davė daug gerų signalų ir reikia tą momentą išnaudoti. Sunki situacija gali tapti impulsu telktis ir daryti didesnius dalykus, nebijoti ambicijos.
Aišku, Vyriausybė turi būti tas katalizatorius, bet turime visi įdėti savo įnašą, kad tos idėjos virstų kūnu. Vyriausybės programoje diasporos įtraukimas yra parašytas juoda ant balto. Esmė – sugebėsime tai padaryti, ar ne. Kviečiu visus sugebėti“, – diskusijoje kalbėjo P. Lukauskas.
Lietuvius profesionalus pasaulyje vienijančio tinklo GLL vadovė Aušra Kukelkaitė pabrėžė, kad blogiausia, kas gali nutiki, tai nieko nenutikti.
„Kalbant apie diasporą susiplaka labai daug skirtingų problematikų ir kampų. Viena, pačios diasporos interesų atstovavimas, tai ir pilietybės, ir švietimo, ir prekybos žmonėmis klausimai. Antra, pačios Lietuvos interesas. Kaip Lietuva nori įtraukti diasporą per ekspertizės, ryšių pusę?
Diasporą, kuri skatina inovacijas, turi tarptautinę patirtį, tad gali pasiūlyti objektyvių įžvalgų ir drąsiau šnekėti. Todėl aktyviau įtraukti daugiau organizacijų, neleisti likti paraštėse, gali būti tik vertybė Lietuvai“, – neabejoja A. Kukelkaitė.
Pandemija – atrasta galimybė
GLL bendraįkūrėja Dalia Petkevičienė mano, kad pandemija parodė akivaizdų faktą – nuotolis suartino, įgalino, suteikė naujų perspektyvų. Tereikia jas išnaudoti.
„Daug šnekama apie diasporą, globalius lietuvius, nuotolio lietuvius. Šiandien visi esame nuotolio bendruomenė. Esame už ekranų, nutolusi Lietuva, nutolęs pasaulis, bet įvairiose industrijose ši krizė yra kaip galimybė priimti inovacijas. Tai yra unikali proga šoktelti keliais laipteliais į viršų. Juk valstybę ir verslus kuria žmonės, – sakė D. Petkevičienė.
Kaip stiprinti Lietuvos galią pasaulyje? Atsakymas – efektyviau įtraukti mūsų žmones visame pasaulyje.
dalia petkevičienė
Dabar, kai jau išmokome dirbti nuotoliu, galima pritraukti žmonių iš bet kurios pasaulio vietos. Kaip stiprinti Lietuvos galią pasaulyje? Kaip išnaudoti tai, ką jau turime? Atsakymas – efektyviau įtraukti mūsų žmones visame pasaulyje. Jie gi yra žmonės, visa talentų bazė, kurie gali kelti naujus iššūkius, atnešti žinias iš savo bendruomenių ir padėti spręsti problemas, nešti geriausią tarptautinę patirtį į mūsų valstybę įvairiais pjūviais. Nebegalime kalbėti apie dvi Lietuvas. Žiūrėkime, ką galime padaryti kartu.“
„Tai, kad šiais laikais susiduriame su iššūkiais, galbūt yra ir galimybė. Mus sukrėtusi pandemija atskleidė ir tam tikras perspektyvas. Praėję metai atskleidė, kad pasaulyje yra daugybė žmonių, norinčių prisidėti prie Lietuvos idėjos. Parodė, kad tai nėra tik pilietybės klausimas, tai ir noras prisidėti prie pandemijos klausimų sprendimo. Galbūt tai leis mums suvokti, kad čia yra didelė galimybė Lietuvai.
Nuo šiol ir dirbsime, ir gyvensime, ir bendrausime, ir kursime, ir mokysimės visiškai kitaip. Išnaudokime šitą potencialą.
R. baltaduonis
Nuotolinis bendravimo būdas mus visus labiau sujungė, nei atskyrė. Nuo šiol ir dirbsime, ir gyvensime, ir bendrausime, ir kursime, ir mokysimės visiškai kitaip. Išnaudokime šitą potencialą“, – reziumavo forumo moderatorius dr. R. Baltaduonis.
Ar pilietiškai ir ekonomiškai stirpios Lietuvos vizija taps realybe, priklauso nuo institucijų toliaregiškumo, bet valstybę juk kuria žmonės, todėl milžiniškas potencialas yra būtent žmonių – lietuvių – kur jie begyventų, rankose.
About The Author
