H – esminė raidė šalyje Lithuania

Kuo iš esmės skiriasi Estijos ir Lietuvos įvaizdžių konstruktai? Estija skelbiasi esanti e. paslaugų šalis: e. Estonia, e. balsavimas, e. receptai, e. vyriausybė, e. rezidentai, e. parašas. Kad taptų e. šalimi, Estija daug ir kryptingai investavo praeityje ir daro tai iki šiol. Ką daro ir ką gali Lietuva?

Kitaip tariant, savo įvaizdžio namą Estija stato ant tvaraus pamato. Ar gali Lietuva išsiveržti valstybių įvaizdžių margumyne ir aplenkti amžiną e. varžovę? Taip, gali, tačiau tam turime padaryti esminį sprendimą: nustoti blaškytis beieškant gražesnės savęs pateikimo formos ir susitelkti į ilgalaikės šalies krypties kūrimą. Nuo lozunginio pereiti prie realiu produktu pagrįsto įvaizdžio.

Kol šalies įvaizdį matome tik kaip taktinių sprendimų paiešką, tol tęsis besikartojančios nesėkmės, nes yra užprogramuotos. Iki šiol Lietuvos įvaizdį buvo bandoma kurti per formą, dažniausiai šūkiais „Drąsi šalis“, „Baltijos širdis“ ir panašiai. Pasitelkiamas vienas šalies aspektas, tarkim, istorinis arba geografinis, ir reklamos agentūrų „supakuojamas“ į logotipą bei šūkį.

Tačiau problema ta, kad Lietuva neturi vieno unikalaus išskirtinumo, kuris gebėtų įmagnetinti pasaulį ar Europą. Turime daug miškų? Kaimynai jų turi ne mažiau, o kartais dar tankesnių ir gūdesnių. Jūra? Neverta nė kalbėti, kaimynų pajūrio kranto juosta lenkia mus daug kartų.

…nustoti blaškytis beieškant gražesnės savęs pateikimo formos ir susitelkti į ilgalaikės šalies krypties kūrimą. Nuo lozunginio, pereiti prie realiu produktu pagrįsto įvaizdžio.

Išskirtiniai objektai? Neturime savo Eifelio bokšto ar Atėnų Akropolio, kurie tapo šių šalių traukos centrais. Žemos kainos? Jau nebe. Gerai išvystyta mažmeninė prekyba? Taip, bet tik artimųjų kaimynų atžvilgiu. Aiškiai išreikšti keturi metų laikai? Ne tik pas mus. Keliomis užsienio kalbomis kalbantys žmonės? Ne visuomet, ypač už didmiesčių ribų. Nacionalinė virtuvė? Tik tiems, kas gimę bulvių planetoje. Kaimo turizmas?  Yra visose kaimyninėse šalyse. Verslo valdymo paprastumas, skaidrumas ir mokestinė aplinka? Ir vėl neblizgame.

Greičiausias internetas Europoje? Šis rodiklis lengvai nukonkuruojamas įdiegus pažangesnę technologiją. Meno scena? Helsinkis ir Stokholmas, o ir Ryga bei Talinas virte verda kultūros katile. Šlovinga praeitis ir istorinis paveldas? Taip, tačiau tai vertinga turistiniu-muziejiniu požiūriu, mes turime kurti savo istoriją ateities kartoms šiandien ir rytoj. Traukinys atgal į ateitį nevažiuoja.

Taigi, neturime tos vienos burtų lazdelės, pačios gamtos ar protėvių mums padovanotos. Lengvai prasisukti, tiesiog pasitelkiant šalies įvaizdžiui kurti kažką, kas akivaizdžiai šalia padėta, nepavyks. Reikės statyti naują namą.

Ko reikia tvariam Lietuvos įvaizdžio mūrui?

Įvaizdžio konstravimas – tarsi namo statyba, o jo sėkmės pagrindas – 3 esminės  sudedamosios: reikalingas turinys arba namo architektūra, būtina visuotinė politinė valia arba leidimas namo statybai bei nuoseklus ir kryptingas įgyvendinimas arba statybų inžinerija. Paverskime metaforas konkrečiu planu.

Taigi, neturime tos vienos burtų lazdelės, pačios gamtos ar protėvių mums padovanotos. (…) Reikės statyti naują namą.

Galbūt iš pirmo žvilgsnio nėra akivaizdu, tačiau Lietuvos išskirtinumai bei ypatumai rikiuojasi į tarpusavyje susietą giją. Kokybiška ekologinė aplinka, gamtiniai ypatumai: miškingumas, ežerai ir upės, artezinių vandenų kokybė, mineralinio vandens šaltiniai, gerai išvystyta sanatorijų ir SPA centrų infrastruktūra (Druskininkai, Birštonas), Lietuvos geografinė padėtis, maži atstumai šalies viduje, vystomas „Rail Baltica“ projektas, lyderystė lazerių pramonėje, Lietuvą garsinantis biotechnologijų sektorius ir gausi, aktyvi bei gerai organizuota lietuvių diaspora pasaulyje.

Visa tai įgalina Lietuvą pasirinkti amžinai aktualią strateginę kryptį – sveikatingumą. Ateities Lietuva – Europos sveikatingumo centras su moderniausiais gydymo ir reabilitacijos kompleksais, medicinos ir su sveikatos apsauga susijusių gaminių pramonės centrai bei pažangiausios tyrimų laboratorijos.

Pasirinkus tokią strateginę kryptį, iš paskos ristųsi ir satelitinių sričių gerieji pokyčiai: susisiekimo infrastruktūra (pvz., Druskininkų oro uosto atgaivinimas), pažangiausių technologijų proveržis, tektoniniai pokyčiai švietimo sistemoje ir sveikatos apsaugos srityje, būtų sustabdytas protų nutekėjimas iš Lietuvos, išaugtų multilingvistinis raštingumas, suklestėtų išmanioji inžinerija, būtų pritrauktos daugiamilijoninės užsienio investicijos ir sukurta tūkstančiai darbo vietų.

Ateities Lietuva – Europos sveikatingumo centras su moderniausiais gydymo ir reabilitacijos kompleksais.

Taip pat išaugtų biurokratinio mechanizmo efektyvumas, valstybė įgautų pagreitį dinamiškam vystymuisi, sustiprėtų nacionalinio saugumo garantijos ir pagerėtų bendras mikroklimatas šalies viduje: aiškus ir įkvepiantis Lietuvos vystymosi vektorius stabdytų emigracijos srautus bei keltų nacionalinio pasididžiavimo jausmą. Ilgainiui Lietuva taptų Europiniu traukos centru su visomis iš to išplaukiančiomis aplinkybėmis: išaugtų turizmo srautai, tarptautinės konferencijos ir forumai įgautų kitą mastelį, o bedarbystė ir socialinė atskirtis taptų praeities reliktu. Utopija? Anaiptol, visi didžiausi proveržiai mūsų pasaulyje prasideda nuo drąsių ir ambicingų idėjų.

Tačiau norint pradėti šią kryptį vystyti, būtina sąlyga Nr. 2 – platus ir tvarus politinis susitarimas, visuotinė valia. Tai reiškia, jog visos valdžios ir pagrindinės politinės jėgos turi susitarti, kad pasirinkta kryptis bus tęsiama ir palaikoma nepaisant pokyčių politinėje darbotvarkėje, Seimo ar prezidento rinkimų. Be plataus susitarimo ir politinės valios, tai ir vėl virs eiliniu popieriumi, nugulusiu į stalčiaus dugną.

Nuoseklus, kantrus ir kompetentingas įgyvendinimas – sąlyga Nr. 3. Jokių blaškymųsi į šonus, jokių neapgalvotų veiksmų. Reiktų suvokti, kad pasirinkus sveikatingos šalies scenarijų, tai nebus sprintas ar eiliniu šūkiu grįsta trumpalaikė kampanija. Tai maratonas ir visos šalies strateginė platforma.

Apibendrinant: Lietuva gali išsiveržti formuojant šalies įvaizdį. Tam reikia pereiti nuo formos paieškų, lozunginių kampanijų prie tvaraus turinio, produkto kūrimo.

Nuo ko pradėti? Kaip ir dera sveikatingumo centrui, pradėkime nuo diagnostikos, tai yra nuo smegenų centro („think tank“) suformavimo, kurį sudarytų įvairių sričių kompetentingi ekspertai iš Lietuvos ir pasaulio, įtraukiant lietuvių diasporos atstovus jungtinėmis Pasaulio lietuvių bendruomenės, LR Vyriausybės ir globalios Lietuvos lyderių pastangomis.

Apibendrinant: Lietuva gali išsiveržti formuojant šalies įvaizdį. Tam reikia pereiti nuo formos paieškų, lozunginių kampanijų prie tvaraus turinio, produkto kūrimo. Didžiąją dalį paskirų mūsų šalies stiprybių bei ypatumų galima konsoliduoti į vieną ašį – Lietuva kaip sveikatingumo industrijos lyderė Europoje. Proveržis įmanomas tik nuosekliai ir sistemiškai vystant pasirinktą kryptį ir šis kelias turi būti apsaugotas nuo politinės konjunktūros pokyčių.

Tiesa, pasirinkus šią kryptį, neliktų dar vieno ginčų objekto: pašalinti ar ne iš angliško mūsų šalies „Lithuania“ pavadinimo raidę H, kad užsieniečiams būtų patogiau tarti. Ir šūkių nereikėtų kasmet kurti: „LitHuania. With Healthcare in a center“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.