2020 metų spalio 11 diena neabejotinai bus įrašyta į Lietuvos ir jos diasporos istoriją. Pirmą kartą įsteigta ir gausiausią rinkėjų skaičių sutelkusi Pasaulio lietuvių rinkimų apygarda yra ne tik teisinis precedentas, bet ir atskleidžia iki šiol nepažintus diasporos bruožus. Daugelį dešimtmečių pasaulio lietuviai tradiciškai rėmėsi į kultūrinę ir lituanistinę veiklą. Dabar jau drąsiai galima teigti, jog diasporai išdygo ir antra, pilietiškumo, koja.
Taip pat stebime augančią užsienio lietuvių jaunimo pilietinę brandą ir norą įtinklinti save Lietuvoje. Lietuvos ąžuolo gilės sudygo ir tvirtomis šaknimis augina jos vaikus. Nuo Japonijos iki Norvegijos, nuo Londono iki Los Andželo, nuo Talino iki San Paolo. Tokia pilietiškumo banga lietuvius per visą pasaulį sujungė pirmą kartą istorijoje. Tiesa yra ta, kad pilietinis diasporos nubudimas neįvyko savaime. Tą rusenančią, kažkiek po referendumo dėl pilietybės išsaugojimo ir apskritai dėl ne itin didelio valdžios domėjimosi diaspora prigesusią kibirkštį įžiebė pilietinė iniciatyva „Mūsų metas DABAR“, kuri po savo skėčiu sutelkė iki šiol nematytas pajėgas.
Prireikė titaniškų pastangų
Priminti, paraginti, įpilietinti po pasaulį išsibarsčiusius lietuvius ėmėsi bendruomenės įvairiose šalyse, Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB), Užsienio reikalų ministerija ir jos programa „Globali Lietuva“, pasaulio jaunimo asociacijos, lietuvių profesionalų klubai ir juos jungiantis tinklas „Global Lithuanian Leaders“ (GLL), įsitraukė ir diasporos žiniasklaida, žinią skleidusi ne tik pasaulio lietuvių, bet ir Lietuvos medijose.
„Po kelis mėnesius trukusių titaniškų pastangų, kurios suvienijo daugiau kaip 70 savanorių iš 27 šalių, toks istorinis tiltas yra ir unikalus įvykis, ir šventė“, – sakė Pasaulio lietuvių apygardos tiesioginę transliaciją surengusi GLL projektų vadovė Lina Dusevičienė. Ji pasakojo, kad bendromis pastangomis buvo ne tik pasiektas dvigubai didesnis, nei praėjusiuose Seimo rinkimuose, registracijų skaičius, bet ir įžiebti pokyčiai Lietuvos ir jos diasporos santykiuose.
Precedentų neturinčią transliaciją moderavusi LRT radijo laidos „Vardan tos“ vedėja Luka Sinevičienė pastebėjo, kad esame pasijungę į didžiausią rinkimų stebėjimo renginį. „Pilietiški pasaulio lietuviai išjudino beveik visą lietuvių bendruomenę, įpilietino ir, neįsivaizduoju, kokius dar kalnus gali nugriauti tokia didžiule jėga“, – žavėjosi L. Sinevičienė.
Prie Pasaulio lietuvių apygardos virtualaus tinklo tiesioginės transliacijos prisijungė ir žurnalistas, rašytojas, laidų vedėjas Rytis Zemkauskas. „Pasaulio lietuviai mums visiems ką tik davė nedidelę, bet svarbią demokratijos pamoką, – sakė R. Zemkauskas. – Juos pakvietė ir jie atėjo. Tai rodo, kad demokratija visada yra organizuojamas procesas. Tie, kurie aiškino, kad pasaulio lietuviams niekas nerūpi, kad jie pasyvūs, tiesiog nesupranta demokratijos pagrindų. Demokratija nėra stichiška. Stichiška yra tik anarchija, o demokratija yra lyderystė ir organizavimasis. Ir kai buvo parodyta lyderystė: iš Pasaulio lietuvių organizacijų, iš „Global Lithuanian Leaders“, iš URM, taip pat iš atskirų naivių romantikų, kaip aš, pusės – žmonės atsiliepė. Ir atsiliepė pozityviai. Ir štai yra rezultatas. Reikia organizuotis, tada bus Lietuva. Dėl jos reikia pasistengti“, – teigė R. Zemkauskas.
Žurnalistas pabrėžė, kad tai, ką Lietuva turi už savo geografinių ribų, yra neįkainojamas turtas. „Žiūrėkite, kaip mes ką tik praturtėjome. Kiekvieno atsiliepusio piliečio patirtis svetur – neįkainojama dovana Lietuvai. Visos išmoktos kalbos, visos suprastos kitos kultūros, visos naujos verslo galimybės – tai pasaulio lietuviai, naudingi ir ekonomiškai, ir kultūriškai. Ilgai buvo šnekėta apie išsivaikščiojusią Lietuvą. Tai štai dabar Lietuva pareina. Ir daug labiau patyrusi bei atsparesnė negu buvo iki šiol. Paskutiniai du šimtai metų mūsų istorijos man rodo, kad emigracija yra viena iš mūsų valstybės išlikimo sąlygų. Kai mūsų tiek daug pasaulyje, tai Lietuva iš bet kur gali atsikurti. Tad mes tampame labiau saugūs. Kartu būdami mes tiesiog tampame stipresni ir turtingesni.“
Prie balsadėžių – lyg į šventę
Japonijoje jau dešimt metų gyvenantis Andrius Geležauskas pasakojo, kad šiame pasaulio krašte gyvenantiems lietuviams rinkimai yra viena iš didžiausių švenčių, ypatinga proga nuvykti į ambasadą, kuri apima ne tik Japoniją, bet ir Australiją, ir Naująją Zelandiją, ir begalę salų, kaip Vanuatu. Pašnekovas pastebėjo, kad dėl didelių atstumų, daugelis lietuvių šiame krašte balsuoja paštu, o jo darbo sklandumas jau ir be pandemijos nebuvo idealus. Todėl Japonijos lietuvio teigimu, balsavimas internetu, bent jau Pasaulio lietuvių apygardoje, yra praleista proga Lietuvai ir juokavo, kad balsavimas internetu bus vienas iš darbų, kurių sąrašą pasaulio lietuviai pateiks savo atstovui Seime.
Kaip į šventę balsuoti į ambasadą rinkosi ir lietuviai Berlyne. „Šalyje dėl pandemijos sugriežtintos priemonės, o rinkimai šioje situacijoje visus pradžiugino, – pasakojo Berlyno lietuvių profesionalų klubą įsteigusi Rūta Naujokaitė. – Žmonės į ambasadą atsinešė ne tik balsavimo biuletenį, bet ir šypseną, o kai kas net Lietuvos trispalvę sukomponuojančių rožių.“
Pilietiškumas – kelias į žmonių širdis
Pilietiškumo influenceriu pavadintas Mantas Simaitis iš Norvegijos, kuriantis pozityvias lietuvių pasaulyje istorijas pasakojančią interneto laidą „Galima ir čia“, sakė, kad taip aktyviai ėmėsi šturmavimo dėl paprastos priežasties. „Gyvenime yra du pasirinkimai: arba susitaikai su esama situacija, arba turi kažką daryti. Tad pasirinkau antrą kelią ir pamačiau, kad pilietiškumas yra labai geras kelias į žmones, į jų širdis“, – kalbėjo M. Simaitis.
Panašu, kad žmonių širdys buvo paliestos. LR ambasadoje Osle rinkimus stebėjęs Laimonas Vinikaitis pasidžiaugė, kad balsavo netgi daugiau piliečių, nei per prezidento rinkimus ir referendumą paėjusiais metais.
Laidoje dalyvavęs Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorius ir programos „Globali Lietuva“ koordinatorius Marijus Gudynas pabrėžė, kad Lietuva yra diasporinė valstybė jau kokį 150 metų.
Skaitysime istorijos vadovėliuose
„Lietuviai visada buvo aktyvūs užsienyje, bet mes patys dar nelabai suvokėme, kad esame diasporinė valstybė, kad turime labai didelę galią pasaulyje ir mes jos tiesiog nepanaudojame tiek, kiek galime. Matydami daugybę pavyzdžių pasaulyje, ir Izraelį, ir Indiją, ir Airiją, kurios savo diapsorą sugeba pasitelkti valstybės kūrimui, manau, kad per 30 metų pribrendome prie tikrai istorinio įvykio. Tai, kas šiandien vyksta yra istorinis momentas, gimsta nauja mūsų, kaip valstybės, kuri suvokia save kaip globalią valstybę, istorinis virsmas. Istorijoje kada nors apie šią dieną rašys vadovėliuose, kad Lietuva pagaliau į savo politinį gyvenimą įtraukė diasporą“, – sakė M. Gudynas.
Ypatingai prie pilietinio skatinimo prisidėjusios Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungos (JKLJS) valdybos pirmininko Kasparo Steponavičiaus manymu, Seimo nario turėjimas ne tik paskatins šią aktyvumo bangą, bet ir sumažins prarają tarp Seimo darbo ir kiekvieno užsienyje gyvenančio lietuvio, dar labiau įtrauks diasporą į Lietuvos politinį ir visuomeninį gyvenimą.
Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo komisijos pirmininkė, šiuo metu einanti ir Jungtinės Karalystės bendruomenės pirmininkės pareigas Alvija Černiauskaitė sveikinosi iš didžiausio balsavimo punkto pasaulyje – LR ambasados Londone. Ji džiaugėsi, kad ateina labai daug jaunų žmonių, taip pat rinkėjų su mažais vaikais, kuriems tėvai pasakoja apie pilietinę pareigą.
Pilietiškumas tampa mūsų DNR dalimi
Jungtinėse Amerikos valstijoje, ambasadoje Vašingtone rinkimus stebėjęs pilietinės iniciatyvos „Mūsų Metas DABAR“ iniciatorius Rimvydas Baltaduonis prisipažino, kad vos prieš kelias savaites pasaulio lietuvių aktyvumas kėlė nerimo. „Nes ir vasara, ir atostogos, ir pandemija, ir internetinio balsavimo niekaip nepavyksta įgyvendinti. Bet labai smagu, kad ta banga sukilo ir šiandien ritasi per visą pasaulį, – kalbėjo R.Baltaduonis. – Man labai smagu, kad pilietiškumas tampa mūsų DNR dalimi, kad diasporai Lietuvos reikalai rūpi ir ypatingai rūpi jaunimui. Džiaugiuosi, kad vis labiau suartėjame ir matome galimybes kaip bendradarbiauti ir tikiuosi, kad išrinktasis Seimo narys padės dar labiau pastatyti tiltus.“
Getysburgo koledže ekonomiką dėstantis R. Baltaduonis pastebėjo simbolinę detalę – Vašingoto ambasadoje balsuojantys žmonės savo pilietinę valią išreiškė akylai stebimi žymių Lietuvos moterų. „Ambasada yra surengusi steigiamojo Seimo 100-mečio jubiliejaus parodą. Kadangi lietuvės moterys buvo vienos pirmųjų pasaulyje, išsikovojusių teisę balsuoti ir dalyvauti politiname gyvenime, parodoje didelis dėmesys skiriamas būtent joms. Už plakato, kuriame pavaizduotos anuomet išrinktos moterys ir yra balsavimo kabina. Simboliška, kad jau prieš 100 metų buvome vieni pirmųjų, žengę labai drąsius žingsnius į priekį. Tai ir dabar toliau ženkime tuos žingsnius“, – ragino R. Baltaduonis.
Pokalbyje dalyvavęs Tauras Bublys iš Čikagos, sakė, kad garsi ir didelė Čikagos lietuvių bendruomenė šiemet išsiskyrė pasyvumu ir tai, pašnekovo teigimu, galėjo įtakoti pandemija. „Asmeniški ryšiai čia yra labai svarbūs, o šiemet, dėl pandemijos, renginių ir gyvo bendravimo nebuvo, per medijas nėra tas pats, žmonių taip nepaliečia“, – kalbėjo JAV gimęs T. Bublys.
Los Andželo, kur dėl pandemijos balsavimas vyksta tik paštu, konsulato antroji sekretorė Agnė Gurevičienė sakė, kad šiemet sklido ne tik koronavirusas, bet ir pilietiškumo virusas. Konsulate vakarų pakrantėje balsuoti užsiregistravo tris kartus daugiau rinkėjų, nei praėjusiuose Seimo rinkimuose. Vienintelis dalykas, dėl kurio diplomatė apgailestavo, kad nebuvo tos emocijos įmesti balsavimo biuletenį į urną. Precedentų neturinčią tiesioginę transliaciją iš Pasaulio lietuvių apygardos reziumavęs žurnalistas R. Zemkauskas sakė, kad balsuoti užsiregistravo milžniškas skaičius lietuvių, o vis girdisi priekaištų, kad palyginus, su kiek lietuvių pasaulyje gyvena, skaičiai nėra dideli.
