Pilietybės referendumas: žiūriu į savo vaiką ir galvoju

Atsidarau kompiuterį, įsijungiu lietuvišką klaviatūrą ir rašau, matyt, paskutinį savo pamąstymą apie gegužės 12 dieną vyksiantį referendumą dėl pilietybės išsaugojimo. 

Žiūriu į savo vaiką, kuriam kiekvieną dieną kalbu lietuviškai, tikėdamasi, kad vieną dieną jis susikalbės su savo seneliais ir jaus Lietuvą savo namais. Tai toks truputį Sizifo darbas arba kova su vėjo malūnais, kai kiekvieną dieną esi tik italų kalbos apsuptoje aplinkoje. Bet jaučiu, kad privalau.

Tai, kas yra sunkiausia, kalbant apie savo pilietybės išsaugojimą norint gauti užsienio šalies pilietybę, yra tas jaučiamas įrodymų reikalavimas kodėl tai turėtų būti leista.

Aš paprasčiausiai nematau nei vienos priežasties dėl kurios lietuvis turėtų netekti savo pilietybės.

Ir tada vertiesi per galvą, bandydamas prisiminti įvairias gyvenimo situacijas, kai Lietuvos pasas tau neleido turėti lygių teisių su tos šalies piliečiais. Pasakysiu atvirai – mane šitas naratyvo kelias liūdina. Aš paprasčiausiai nematau nei vienos priežasties dėl kurios lietuvis turėtų netekti savo pilietybės. Būti pilnateisiu Italijos, kurioje gyvenu jau beveik 18 metų, piliečiu ir nesijausti amžinu užsieniečiu, man yra labai svarbu.

Lietuva turi trečdalį tautos, išsibarsčiusios po visą pasaulį. Jeigu jie turi galimybę išlikti lietuviais ir gyventi pilnavertį gyvenimą – jie turės ir šimtą kartų daugiau galimybių būti naudingais Lietuvai.

Jeigu jie turi galimybę išlikti lietuviais ir gyventi pilnavertį gyvenimą – jie turės ir šimtą kartų daugiau galimybių būti naudingais Lietuvai.

Bet nenoriu, kad šitas mano pamąstymas būtų aimanavimas kaip Lietuva manęs nemyli, nes tai ne tiesa. Ir tai parodė 2019 metų referendumas, kai beveik 74% balsavusiųjų palaikė konstitucijos pataisas. Pritrūko aktyvumo. 

Žiūriu į savo Joną ir galvoju, kaip gera, kad šis zuikis yra ir Lietuvos pilietis. Galbūt jis ją garsins, gal studijuos, gal bendradarbiaus, o gal tiesiog mylės. Na, bent jau matydamas savo lietuvišką pasą, apie visą tai susimastys.

Viršelio nuotraukoje R. Kupšytė su sūnumi Venecijoje, asmeninio albumo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.