„Esu nelegalas gimtoje šalyje“, – taip prisistatė su portalu Pilietybė.lt susisiekęs 43–ejų Žilvinas Širvinskas. Kaune gimęs, paauglystėje tėvų į Kanadą išsivežtas, po 17 metų, jau suaugęs vyras, grįžo į Lietuvą, parsivežė emigracijoje sukauptą kapitalą, sukūrė verslą, šeimą. Paskutinę praėjusių metų dieną netyčia sužinojo, kad Lietuvos pilietybės nebeturi. Tai reiškia, kad nuo tos dienos Lietuvoje, o ir visoje Šengeno zonoje, nebeturi leidimo gyventi. Lietuvis Žilvinas per 90 dienų turi arba gauti leidimą gyventi gimtoje Lietuvoje, arba išvykti. Arba tapti nelegalu savo šalyje.
Kad nebeturi Lietuvos pilietybės, Žilvinas sužinojo atnaujindamas verslo leidimą Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemoje. Pradėjęs belstis į Migracijos departamento duris, vyras išsiaiškino, kad Vidaus reikalų ministrė įsakymą, kuriuo neteko pilietybės, pasirašė 2023 m. lapkričio 8 dieną. Tą dieną Lietuvos pilietybės neteko ne tik jis vienas. Kaip matyti iš viešai prieinamų dokumentų e–seimas.lrs.lt sistemoje, tą dieną Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasirašė septynis įsakymus „dėl Lietuvos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“. Per vieną dieną, septyniais parašais Lietuvos pilietybės neteko 89 žmonės. Absoliuti dauguma jų gimę Lietuvoje, beveik trečdalis – jaunimas, gimęs nepriklausomoje Lietuvoje.
„Per vieną akimirką susvyravo visas mano pasaulis, visa, ką kūriau, turiu pergalvoti“, – ministrei A. Bilotaitei adresuotame laiške rašė Žilvinas. Atsakymo į laišką, kuriuo lietuvis pasidalino su Pilietybė.lt, dar negavo.
„Gimiau Kaune, nepilnametį mane tėvai išsivežė į Kanadą. Subrendęs, supratęs, kad emigracija ne man, gal tėvynės šaukimas, gal supratimas, kad ne vietoje esu, grįžau”, – pokalbyje su Pilietybė.lt savo istoriją pasakojo 17 metų Kanadoje gyvenęs lietuvis.
„Mano tėvai buvo ekonominiai emigrantai, – patirtimi Kanadoje dalinosi Žilvinas. – Kaip ekonominiai emigrantai mes daug dirbom. Dirbome viską. Atvažiuoji į svetimą šalį, jokių pažįstamų, pradedi vos ne desperatiškai ieškoti bet kokio darbo. Mano tėvai emigravo kaip inžinieriai, manau, jų lūkesčiai buvo, kad galės dirbti pagal specialybę, bet tai nebuvo įmanoma.“
Žilvinas pasakojo, kad tiek jam, tiek tėvams teko susitaikyti, kad, norint išgyventi, teks dirbti bet kokį darbą: „Mano pirmas darbas buvo laikraščių išnešiojimas, kur maratoną bėgi ir gauni grašius. Vėliau dirbau degalinėje, bažnyčioje prižiūrėtoju. Ilgainiui tėvai pamatė, kad įmanoma užsidirbti prižiūrint kitų žmonių nekilnojamąjį turtą, lankė tam skirtus kursus. Aš jiems padėjau ir dar mokiausi vidurinėje mokykloje. Vienu metu buvo, kad mokiausi ir tris darbus dirbau.“
Mokyklą Žilvinas baigė, tačiau studijas universitete paliko dėl darbų krūvio ir penkiaženklės studijų mokesčio sumos, tapo nekilnojamojo turto agentu. Kol 2013 m. parvyko į Lietuvą.
„Pirmiausia, reikia suprasti, kad mes visi žmonės. Aš neišvažiavau, mane išsivežė. Aš tenai (Kanadoje – red.) subrendau, neradau tenai savo vietos, neplanuotai parvykau į Lietuvą ir supratau, kad mano vieta čia“, – pokalbyje su Pilietybė.lt pasakojo Žilvinas.
„Kai esi svetimoje vietoje, gyvenimas vyksta. Noriu pabrėžti, kad gyvenant kitoje šalyje norisi sukurti savo gyvenimą, natūralizuotis. Tai nėra kažkoks pilietybių įgijimo sąrašas. Paprasčiausiai, banaliai galiu pasakyti – gyvenimas įvyko, natūralizuojiesi, bandai kurtis gyvenimą. Manau, daugelio emigrantų patirtys yra panašios: sunkiai dirbo, natūralizavosi, į gyvenimą kabinosi. Ką čia naujo galima pasakyti?“, – apie Kanados pilietybės įgijimo aplinkybes kalbėjo lietuvis.
Tačiau naujo Žilvinas turi ką pasakyti: „Grįžau į Lietuvą su pasibaigusio galiojimo Lietuvos pasu, ten net nuotrauka paaugliška buvo. Darbuotoja pažiūrėjo į mane ir pradėjo klausinėti: kur buvai? kiek laiko gyvenai? ar turi kanadietišką pasą? Sakau, turiu. Paprašė atnešti, atnešiau, pasidarė kopijas, užpildžiau dokumentus ir išėjau sumokėjęs. Ir viskas. Kai gavau lietuvišką pasą labai džiaugiausi.“
Žilvinas nežinojo ir nebuvo informuotas, kad tie nuoširdūs atsakymai pasų skyriaus darbuotojai gali reikšti, jog jis gali netekti pilietybės ir galimybės kurti gyvenimą Lietuvoje: „Net neįsivaizdavau, kad tai gali išsivystyti į tai, kuo tapau – nebe Lietuvos pilietis. Neįsivaizdavau, kad kada nors gimtinėje tapsiu persona non grata.“
Tačiau 2015 m. atsinaujinęs Lietuvos pasą ir dar nežinodamas, kad Lietuvoje yra persona non grata, Žilvinas per devynis metus Lietuvoje sukūrė šeimą, įsigijo nekilnojamojo turto, pradėjo nuomos verslą.
Būtent per verslo veiklą – ne iš Migracijos departamento, bet iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, kai bandė atsinaujinti verslo liudijimą – sužinojo, kad Lietuvoje nebeturi statuso. „Po devynių metų Lietuvoje, neįspėtas, 2023 m. paskutinę dieną sužinojau, kad nebesu Lietuvos pilietis“, – portalui Pilietybė.lt pasakojo Žilvinas.
Šokiruotas lietuvis kreipėsi į Migracijos departamentą, kur jam buvo lakoniškai paaiškinta, kad Lietuvos pilietybės neteko todėl, kad yra įgijęs Kanados pilietybę. Nepatekdamas į jokias Pilietybės įstatymo išimtis, vyras liko be Lietuvos paso.
„Į klausimą kodėl pilietybės netekau dabar, po devynerių metų, Migracijos departamento darbuotoja tiesiog pasakė, kad jie nespėja tvarkyti tokių bylučių, kaip mano. Kitais žodžiais, jie nespėja atiminėti Lietuvos pilietybių“, – kalbėjo Žilvinas.
„Tikrai skaudu. Labai, labai skaudu, – pokalbį su Pilietybė.lt baigė Žilvinas. – Skauda, kai supranti, kad tėvynei nebepriklausai. Prisipažinsiu, susvyravo visas gyvenimas. Jei ne lietuvis aš, tai kas? Aš esu lietuvis ir noriu mirti lietuviu.“
Viršelio nuotraukoje Žilvinas Širvinskas, asmeninio albumo nuotr.