Massimiliano Fuksas: pilietiškas architektūros Da Vinčis

Vienas žymiausių architektų pasaulyje Massimilianas Fuksas visada vadino save „lietuviu, gimusiu Romoje“. Nuo gruodžio 6 d. jis save oficialiai gali vadinti ir Lietuvos piliečiu. Pasą jam įteikęs ambasadorius Italijoje Ričardas Šlepavičius pabrėžė, jog sunku net suvokti, kokio dydžio asmenybė papildė mūsų valstybės gretas. Tačiau šis 21 amžiaus architektūros Leonardas Da Vinčis savo kelionę galėjo baigti Aušvico krosnyse. O dabar jis svajoja ne tik apie įspaudą Lietuvoje, bet  ir apie dvigubą pilietybę visiems lietuviams.

„Brangus Massimiliano, sveikas sugrįžęs namo“

„Dėmesio, Fuksas. Šiandien, su Lietuvos ambasados Italijoje pagalba, mes judame pirmyn, tai mažas žingsnis į istorinę teisybę. Labai didžiuojuosi, kad atkūrėme Jums Lietuvos pilietybę. Brangus Massimiliano, sveikas sugrįžęs namo“, – tokiais žodžiais video sveikinime į Lietuvos piliečiu tapusį pasaulio architektūros grandą kreipėsi LR Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Iškilmingoje ceremonijoje Lietuvos ambasadoje Romoje žmonos Dorianos ir dukros Elizos atlydėtas, svečių iš Italijos institucijų, Romos žydų ir lietuvių bendruomenės apsuptas architektas neslėpė sudrėkusių akių.

„Massimiliano, dabar, kai laikote Lietuvos pasą rankoje, kaip jaučiatės?“ – paklausiau. „Jaučiuosi, lyg gimęs prieš kelias minutes. Lyg ką tik gimęs“, – portalui Pilietybė.lt šypsojosi daugiau nei 600 novatoriškų projektų visame pasaulyje sukūręs architektas.

Ne tas pats, koks likimas laukia kitų lietuvių

Lietuvos pasą pasaulinio garso architektui įteikęs ambasadorius Italijoje R.Šlepavičius, paklaustas, ką tai reiškia Lietuvai, pabrėžė, jog tai yra ypatingo stiprumo momentas: „Turbūt, kad suprastume, kas yra Massimilianas Fuksas, sakyčiau, kad tai yra 21 amžiaus architektūros Da Vinčis, Mocartas. Tai yra tokio dydžio asmenybė, toks kūrėjas, kad mums net sunku suprasti, koks pilietis papildė mūsų valstybės gretas.“

Tai yra tokio dydžio asmenybė, toks kūrėjas, kad mums net sunku suprasti, koks pilietis papildė mūsų valstybės gretas.

Pilietis, kuris ne tik garsina Lietuvos vardą pasaulyje, bet ir norėtų tokių pat galimybių visiems lietuviams. „Jūs dabar esate Lietuvos pilietis. Tai suteikia ne tik teises, bet ir pareigas, pavyzdžiui, balsuoti. 2024 m. Lietuvoje ketinama surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės. Ar balsuosite?“ – paklausiau.

„Balsuosiu už dvigubą pilietybę. Kad visi pasaulyje gyvenantys lietuviai galėtų turėti dvigubą pilietybę, ir jų yra tikrai daug“, – nedvejodamas atsakė 77-erių M.Fuksas.

Paklaustas, kam jam dabar lietuviškas pasas, M.Fuksas pasidalina lietuvio tėvo, kurio neteko šešerių, mokymu: „Mano tėvas visada kartodavo, kad krosnyje gimę kačiukai nėra sausainiai. Tai, turbūt, senas Lietuvos žydų posakis, reiškiantis, nesvarbu, kur gimei, svarbu, kas esi. Mano tėvas buvo lietuvis. Aš esu lietuvis, nors ir gimiau Romoje.“

Apsaugojo nuo kelionės į Aušvicą

Architektūros maestro, Lietuvos pilietis, kuris, kaip pasakojo ambasadorius, galėjo  ir neegzistuoti.

„Norėčiau atkreipti dėmesį į šį Italijos užsienio reikalų ministerijos archyvo dokumentą, – iškilmingoje ceremonijoje pabrėžė ambasadorius R.Šlepavičius. – Jame yra patvirtinimas, kad Raimundas Fuksas (Massimiliano Fukso tėvas, Lietuvos žydas iš Kauno, – red.) yra arijų kilmės, katalikas. Mano nuomone, šia klaidinga informacija ambasada norėjo apsaugoti jį nuo fašistinėje Italijoje galiojusių rasės įstatymų. Kas žino, galbūt tai padėjo išvengti kelionės į Aušvicą nacių okupuotoje Italijoje.“

Lietuvos atstovybės Italijoje 1949 m. išduotas dokumentas, kuriame teigiama, kad M.Fukso tėvas yra arijų kilmės katalikas | LR Ambasados Italijoje nuotr.

Ambasadorius pateikė ir seriją dokumentų, patvirtinančių M.Fukso šeimos lietuvybę: jo tėvui Raimundui Fuskui 1936 m. išduotą Lietuvos respublikos užsienio pasą, tų pačių metų spalį gautą Italijos karalystės vizą, 1940 metų liepos 15  d., lygiai mėnuo po SSSR įvykdytos Lietuvos okupacijos, Romoje vis dar veikusios Lietuvos ambasados pratęstą pasą ir 1947 metų sausį Lietuvos atstovybėje Romoje ambasadoriaus Stasio Lozoraičio pasirašytą dokumento pratęsimą.

…šia klaidinga informacija ambasada norėjo apsaugoti jį nuo fašistinėje Italijoje galiojusių rasės įstatymų. Kas žino, galbūt tai padėjo išvengti kelionės į Aušvicą…

„Tai yra mažos detalės, atkarpos, atkuriančios istoriją, kuri atrodo paprasta, bet išties yra labai komplikuota, – rankoje Lietuvos pasą laikydamas sakė M.Fuksas. – Tai yra labai gilu. Svarbiausias dalykas, kurį atkūrėme, yra mano tėvo noras. Mano tėvas mirė lietuviu ir mano mama (Italijos pilietė, – red.), dėl tuomet galiojusių fašistinių įstatymų, buvo netekusi Italijos pilietybės, nes susituokė su užsienio piliečiu. Tad aš gimiau iš dviejų Lietuvos piliečių. Dabar atkūrėme istorinę pradžią, atstatėme istorinį teisingumą.“

„Aš esu lietuvis ir noriu Lietuvos paso“

Ambasadorius R.Šlepavičius pasakojo, kad atkurti Lietuvos pilietybę buvo M.Fukso noras, kurį jis oficialiai išsakė 2020 m. kovo 3 dieną, likus savaitei iki istorinio momento – Koliziejaus Romoje apšvietimo Lietuvos trispalve.

Vienas pasaulio stebuklų – Romos Koliziejus – pirmą ir vienintelį kartą istorijoje Lietuvos trispalve buvo apšviestas 2020 m. kovo 10 d. | LR ambasados Italijoje nuotr.

„Nuėjau jį pakviesti į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui skirtus renginius, o jis man sako: „Aš esu lietuvis ir noriu Lietuvos paso“, – pasakojo ambasadorius ir pridūrė, kad M.Fuksas turėjo pasirinkimo teisę: atkurti ar neatkurti Lietuvos pilietybę. 

„Jis pasirinko ją atkurti, tai buvo jo valia, – akcentavo R.Šlepavičius. – Tai rodo jo ryšį su Lietuva ir aš labai tikiuosi, kad jis paliks savo kūrybinį pėdsaką. Tai būtų tam tikra dovana Lietuvai arba tam tikras atspindys, veidrodis tos mūsų tautos dalies, kuri dingo, kuri negalėjo realizuoti savo teisės.“

Paskutinė svajonė – palikti įspaudą Lietuvoje

Interviu M.Fuksas teigė, kad su kiekvienu realizuotu projektu jį sieja emociniai saitai. Tačiau dabar, laikydamas Lietuvos pasą rankose, norėtų įgyvendinti dar vieną, paskutinę, bet pačią svarbiausią svajonę. 

Kol nepastatysiu ko nors Lietuvoje, būsiu klajoklis, net ir su lietuvišku pasu.

„Norėčiau palikti įspaudą Lietuvoje, mano projektą Lietuvoje, – prisipažino M.Fuksas. – Norėčiau pastatyti muziejų Lietuvoje, galbūt Lietuvos istorijos muziejų, kažkur tarp Vilniaus ir Kauno, miške, ežere. Kol nepastatysiu ko nors Lietuvoje, būsiu klajoklis, net ir su lietuvišku pasu.“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.