Agnė Širinskienė: pilietybės referendume kampanijos „už“ nebus

Pilietybės referendumą inicijavę politikai už valstybės lėšas negali vykdyti koordinuotos, profesionalios ir finansais grįstos kampanijos „už“. Vienintelis dalykas, ką referendumu pilietybės klausimą įsipareigoję išspręsti politikai gali daryti – vykdyti informavimo kampaniją. 

„Tai bus (informavimo) kampanija ne „už“, o „apie“, – pokalbyje su Pilietybė.lt pabrėžė pasirengimo referendumui darbo grupės narė parlamentarė Agnė Širinskienė. – Ta kampanija leis pasakoti kuo yra svarbus referendumas. Šiuo atveju bus paaiškinimas rinkėjui, kuo ypatingas šis referendumas, kodėl yra svarbu jame dalyvauti ir koks yra referendumo turinys.“

Pašnekovės teigimu, „aktyvios agitacijos „už“ referendumą valstybė vykdyti negali, nes tada asmenys, kurie yra prieš referendumą, skųsis,  jog nėra vienodos galimybės ir atitinkamai prašys skirti lėšas kampanijai „prieš“. (…) Manau, šiuo atveju pasirinktas kelias yra pakankamai išmintingas, tai yra skleisti informaciją, kalbėti apie referendumo svarbą, o kalbėjimas ir atsakymas į klausimą kuo yra svarbus referendumas yra geriausia agitacija.“

…gali būti, jog turėsime pilietybės referendumą be kampanijos „už“.

Kas gali vykdyti pilietybės referendumo kampaniją „už“? Kas gali sutelkti reikiamą daugiau nei milijono balsų palaikymą? Tik asmenys, inicijavę referendumą, šiuo atveju – Seimo narių grupė. Pašnekovės teigimu, tai yra tam tikra problema. Nes referendumą inicijavusių Seimo narių grupė galės kalbėti, dalyvauti debatuose žiniasklaidoje, kur viskas priklausys nuo jų gebėjimo iškomunikuoti. Tačiau negalės telkti lėšų efektyviai kampanijai ar pasitelkti profesionalius komunikacijos ekspertus.  

„Nemačiau Lietuvos istorijoje, kad Seimo nariai pradėtų finansų rinkimą ar panašius dalykus referendumui vykdyti, tas keltų tam tikrų klausimų“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Pilietybė.lt pokalbio su Agne Širinskiene vaizdo įrašas | Pilietybė.lt

Pokalbyje su Pilietybė.lt pašnekovė patvirtino, kad gali būti, jog turėsime pilietybės referendumą be kampanijos „už“, išskyrus žiniasklaidos priemonių suorganizuotas diskusijas. Tačiau pabrėžė, kad niekas netrukdo kiekvienam Lietuvos piliečiui agituoti – neatlygintinai, kiekvienam prieinamomis priemonėmis. 

Referendume 2019 m. dvigubos pilietybės įteisinimui pritarė milijonas rinkėjų. Trečdalio tautos pritarimo, dėl aukštos kartelės, klausimui išspręsti nepakako. LR Seimas įsipareigojo klausimą išspręsti antruoju referendumu – 2024 m. gegužės 12 d.

Projektas iš dalies finansuojamas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos lėšomis.

About The Author

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *