Gerai žinoma vasario 16-osios Akto signatarų nuotrauka slepia vieną mažumą: joje yra tik vienas žmogus, kuris nedirbo ir nesimokė užsienyje. Visi ten pavaizduoti vyrai – išskyrus Jokūbą Šerną – kažkurį laiką mokėsi, dirbo arba gyveno už Lietuvos ribų. Tai buvo labai plačių pažiūrų ir pasaulio matęs kolektyvas, o atvirumo įvairovei galėtume pasimokyti iš mūsų tautos patriarcho Jono Basanavičiaus, kuris pirmasis padėjo parašą ant Lietuvos Nepriklausomybės Akto.
Mūsų tautos patriarchas Jonas Basanavičiaus yra iškalbingas atvirumo ir globalumo pavyzdys. Ožkabaliuose gimęs, medicinos mokslus Maskvoje baigęs, profesinę karjerą dabartinėje Bulgarijoje daręs, sutikęs gyvenimo meilę ir tautinį įkvėpimą Prahoje, kur parengė spaudai pirmąjį „Aušros“ numerį. Būdamas karštas Lietuvos patriotas, jis turėjo ir Bulgarijos pilietybę, o su žmona kalbėjo ne lietuvių kalba.
Prieš trejus metus, kalbėdamas Vilniuje surengtame „Global Lithuanian Leaders“ forume atkreipiau dėmesį, kad įvairovė – tai ne vien diskusija apie žmogaus teises. Žmonių įvairovė turi tiesioginę įtaką šalies pažangai, ekonomikos augimui ir investicijoms, daro įtaką įmonių sprendimams investuoti į šalį, talentų pasirinkimui, žmogaus sprendimui kurioje šalyje gyventi, o vartotojų pasirinkimui, kurią prekę pirkti.
Lietuvos Nerpriklausomybės Akto signatarai. Stovi iš kairės: K. Bizauskas, J. Vailokaitis, D. Malinauskas, kunigas V. Mironas, M. Biržiška, kunigas A. Petrulis, S. Banaitis, P. Klimas, A. Stulginskis, J. Šernas, P. Dovydaitis. Sėdi iš kairės: J. Vileišis, J. Šaulys, kunigas Justinas Staugaitis, S. Narutavičius, J. Basanavičius, A. Smetona, kunigas K. S. Šaulys, S. Kairys, J. Smilgevičius | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.
Kai kalbame apie žmonių įvairovę, galvoje turime įvairius aspektus: rasę, lytį, etninę kilmę, tautybę, religinius įsitikinimus, šeiminę padėtį, seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę. Lietuva turi didelę įvairovės puoselėjimo tradiciją dar nuo LDK laikų, kai turėjome apjungti daugybę tautų su įvairiais religiniais įsitikinimais ir kalbomis. O aš pats įkvėpimo semiuosi iš mūsų Valstybės atkūrimo istorijos ir J. Basanavičiaus ypatingai.
Žmonių įvairovė turi tiesioginę įtaką šalies pažangai, ekonomikos augimui ir investicijoms, daro įtaką įmonių sprendimams investuoti į šalį, talentų pasirinkimui, žmogaus sprendimui kurioje šalyje gyventi, o vartotojų pasirinkimui, kurią prekę pirkti.
Tačiau prie Valstybės sukūrimo prisidėjo ne tik žymiojoje nuotraukoje esantys vyrai, bet ir moterys, tik nepateko į ją, nepadėjo savo parašų. Vyrai, matyt, tą labai greitai suprato, ir jau tais pačiais metais, 1918-aisiais, moterys Lietuvoje įgijo teisę balsuoti. Mes tai padarėme dviem metais anksčiau nei JAV, keliomis savaitėmis anksčiau nei Jungtinė Karalystė, o Prancūzija ar Šveicarija nuo mūsų šiuo klausimu atsiliko dešimtmečiais.
Vos gavusios teisę balsuoti, moterys iš karto ėmė aktyviai reikštis politiniame gyvenime. Viena žymiausių Steigiamojo Seimo atstovių – Gabrielė Petkevičaitė Bitė netgi pirmininkavo pirmajam posėdžiui, nes buvo antra pagal amžių, o vyriausias pagal amžių žmogus nemokėjo lietuvių kalbos.
Dažnai kalbėdami apie mažumų įtrauktį, mes kalbam apie žmonių teises. Tačiau kalbėkime apie ekonominę žalą, kurią patiriame būdami homogeniška visuomene. Yra daugybė tyrimų, kurie rodo, kad įvairių visuomenės grupių įtraukimas teigiamai atsiliepia pažangai, rizikų valdymui, darbo kokybei.
Pavyzdžiui, Columbia Business School profesorė Kathy Phillips atlikto tyrimą, kuriame lygino, kaip skirtingos grupės – homogeniškos ir įvairialypės – priima sprendimus. Tyrimas parodė, kad homogeniškos grupės sutarimą pasiekia greičiau ir labiau pasitiki savo sprendimu. Tuo tarpu įvairialypės grupės įdeda kur kas daugiau darbo ir yra mažiau užtikrintos bendru sprendimu. Tačiau – dėmesio! – įvairialypės grupės gerokai dažniau priima teisingą sprendimą.
Taip, požiūrių įvairovėje turime įdėti daugiau darbo, bet tai mus įgalina pasitempti. Tas įvairumas skatina mūsų atvirumą naujoms idėjoms, žmonės yra linkę klausyti kitų, išgirsti kitus ir svarstyti daugiau variantų.
Taip, požiūrių įvairovėje turime įdėti daugiau darbo, bet tai mus įgalina pasitempti. Tas įvairumas skatina mūsų atvirumą naujoms idėjoms, žmonės yra linkę klausyti kitų, išgirsti kitus ir svarstyti daugiau variantų. Žinodamos šią informaciją, pasaulinės mokslo ir technologijų bendrovės dabar stengiasi tą įvairovę savo komandose didinti.
JAV yra organizacijos, tokios kaip „Human Rights Campaign“, kurios reitinguoja didžiąsias kompanijas, kaip jos atitinka įvairovės įtraukties kriterijus. Jauni žmonės, ypatingai tūkstantmečio ir Z kartos, gali ir yra linkę peržiūrėti potencialius darbdavius bei pasitikrinti, ar bus priimti tokie, kokie yra, ar turės lygiavertes sąlygas augti, tobulėti ir siekti karjeros. Taigi atvirumas įvairovei atsiliepia ir aršioje kovoje dėl talentų.
Kitas aspektas – investicijų pritraukimas. Didiesiems investuotojams svarbi ne tik finansinė grąža, bet ir atsakingas investavimas, kurie apibrėžti tarptautiškai PRI (Principles for Responsible Investment) ir ESG (Environmental, Social & Governance) kriterijais. Gyvendamas JAV ir kalbėdamasis su investuotojais dažnai matau, kad jie atsisako investavimo galimybių, kurios nepatenkina ESG kriterijų.
Pavyzdys iš Lietuvos. Kai „Moody‘s“ rinkosi iš kelių šalių, kur investuoti, jie labai tiesiai pasakė: mums labai svarbu, kad mūsų kompanijoje dirbantys žmonės turėtų savo teises, būtų lygiaverčiai. Susitikę ir su vyriausybe, ir su „Investuok Lietuvoje“ jie klausė, kokia Lietuvoje situacija su LGBTQ+ bendruomene, nes jie svarstė keletą šalių. Jie supranta, kad Lietuva šiuo klausimu nėra TOP10, bet jiems padarė įspūdį, kad Lietuva buvo atvira, kokia yra situacija, ir kalbėjo apie žingsnius, kurie yra daromi ir koks progresas vyksta. Taigi tarp kitų faktorių investuotojams tai irgi prisideda prie Lietuvos pasirinkimo.
Taigi būkime šių laikų Jonais Basanavičiais, įsitraukime ir įtraukime į Lietuvos kūrimą visus, puoselėkime įvairovę Lietuvoje, nes ji visokeriopai naudinga.
Projektas iš dalies finansuojamas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšomis.
