Raketoms ir bomboms krentant virš Ukrainos dangaus, į mūsų smegenų lauką skrieja tikslingos propagandos kulkos. Kodėl sunku jas atpažinti ir nepastebimai nepasiduoti jų įtakai? Kodėl dabar nėra nei vietos, nei laiko atspalviams ir būtinas aiškumas – juoda arba balta – o pafilosofuoti galėsime vėliau? Kodėl kritinis mąstymas šiuo metu yra naivus šydas? Portalas Pilietybė.lt kalbasi su komunikacijos ekspertu, kūrybinės integruotos komunikacijos agentūros „INK agency“ vyresniuoju partneriu Kęstučiu Geču.
„Propaganda yra veikimas, kuriuo norima paveikti kitų žmonių mąstymą, pasaulėžiūrą ir tokiu būdu juos paskatinti kažką daryti ar nedaryti“, – pokalbyje su Pilietybė.lt sakė K. Gečas. Jo teigimu, tai nėra blogas dalykas iš esmės, nes yra ir baltoji propaganda, kuria, pavyzdžiui, valstybė skatina savo piliečius imtis veiksmų visuomenės labui.
Tačiau bene dažniausiai komunikacijoje naudojamas neigiamas propagandos aspektas ir jis ypatingai suaktyvėjo dabar: „Lietuvoje, regione, visame pasaulyje padaugėjo propagandos, kuria skirtingų santvarkų valstybės siekia sustiprinti savo pozicijas, visuomenės palaikymą ir vis aktyviau bando paveikti žmonių protus.“
Daug kartų pakartotas melas tampa tiesa
Komunikacijos eksperto teigimu, propaganda žmonių smegenis siekia veikti įvairiomis komunikacijos priemonėmis – nuo žiniasklaidos iki knygų ar net koncertų – pateikiant įvykius ir istoriją sau palankiu kampu. Vienas iš metodų – nuosekliai, nepastebimai keisti istorijos faktus savo versijos naudai, palaipsniui, apeinant žmogaus savisaugos sistemos ir kritinį mąstymą tol, kol žmogus pakeičia požiūrį, įtiki ir net tampa tos versijos gynėju.
Vienas iš metodų – nuosekliai, nepastebimai keisti istorijos faktus savo versijos naudai, palaipsniui, apeinant žmogaus savisaugos sistemos ir kritinį mąstymą tol, kol žmogus pakeičia požiūrį, įtiki ir net tampa tos versijos gynėju.
Pašnekovo teigimu, rusijos atveju propaganda per komunikaciją įgyvendinama labai stipriai remiant rusijos kultūrinę, meninę veiklą. Pastebėkime, kaip aktyviai finansuojami atvykstantys į Lietuvą veikėjai ir retransliuojamos programos, kad būtume iš lėto pratinami prie rusijos pasaulio ir jos visuomenės pasaulėžiūros, kuri savyje turi nemažai užuominų į politinę veiklą ir mąstymą. Būtent per tai pradeda veikti žmonių sąmonę, rusijos visuomenės kultūringumu, muzikalumu, aukštomis vertybėm žmonės ima nejučiomis remti ir politines pažiūras. Kadangi tai veikia nepastebimai, žmonės patys to nepajaučia ir, propagandos paveikti, pradeda ginti savo tą jau paveiktą pasaulėžiūrą.
„Psichologijoje yra toks seniai žinomas dalykas – liaudiškai tariant, daug kartų pakartotas melas tampa tiesa. Daug kartų pakartotas faktas – daina, knyga – tampa mums mielesnė, mes prie to priprantame“, – pokalbyje su Pilietybė.lt priminė K. Gečas.
Kovos laukas – mūsų smegenys
Komunikacijos ekspertas pabrėžia, kad propagandos kovos laukas yra žmogaus smegenys (kaip komunikacija kuria konkurencinį pranašumą rinkoje ir padeda laimėti K. Gečas ekspertinėmis žiniomis dalinasi naujienlaiškyje „Kovos laukas – smegenys“). Todėl dabar, jau devintą mėnesį gyvenant karo lauke, jo teigimu, reikia griežtesnių priemonių kovoti su propaganda – vertinimai turi būti griežti ir vienareikšmiški, o apeliavimas į kritinį mąstymą, žmonių gebėjimą atsirinkti yra naivus ir klaidingas.
„Remiantis mokslo argumentais apie žmogaus psichologiją, yra naivu tikėti, kad žmonės atsirinks, supras ir teisingai priims sprendimus. Mūsų smegenys yra nepajėgios atsirinkti ir suklasifikuoti visos informacijos, – sako K. Gečas. – Moksliškai mes nepajėgūs atsispirti propagandai, nebent per ilgą laiką, tačiau dabar laiko nėra. Šiuo metu propaganda ypač intensyvi, melaginga ir tendencinga informacija per dažnai kartojama, kad smegenims pavyktų jos išvengti.“
Moksliškai mes nepajėgūs atsispirti propagandai, nebent per ilgą laiką, tačiau dabar laiko nėra.
Anot eksperto, Lietuvos problema yra dviguba: pirma, ji per maža sukurti savo iš vidaus einančios savitos kultūros, kurioje galėtų pati savyje virti. Antra, didelė dalis visuomenės moka tik vieną užsienio kalbą – rusų – būdama atvira ir besidominti visuomenė, vartoja ja pasklidusią informaciją ir patenka į jos įtakos zoną. Todėl netipinėmis karo aplinkybėmis diskusijoms ir žodžio laisvei laiko nebėra. Būtinos griežtos priemonės saugant žmones nuo propagandos poveikio, kad jie neimtų tikėti agresorės pasiteisinimais ir netaptų jų politikos rėmėjais. Jei turime vartus, tai pastatykime bent jau vartininką.
„Visuomenė turi saugotis, kažkas neturi naudotis mumis, mūsų susikurta demokratija ir žaisti mumis be mūsų leidimo, – sako K. Gečas. – Primenu, kad žodžio laisvė turi ir antrąją pusę – pareigas ir atsakomybę. Skleidžiantys melagingą informaciją turi jausti ir pasekmes, prisiimti atsakomybę ir turi atsakyti už savo elgesį.“
Taikinys – ir diaspora. Kaip nepasiklysti propagandos audroje?
Propagandiniai leidiniai taikosi ir į Lietuvos diasporą. Štai visai neseniai įvairių lietuvių bendruomenių lyderiai sulaukė Lietuvoje propagandininiu pripažinto ir iš prekybos išimto leidinio užklausų su iš pažiūros nekaltais, apie nuomones ekonomikos sunkumų klausimais ir ėmė diskutuoti, koks teisingiausias būtų atsakas, kad netapti įrankiu manipuliacijose.
Neramiais laikais, kaip audroje, ko ieško kapitonas ar jūreiviai? Ieško stabilių objektų – švyturio, žvaigždžių – nes ir taip banguoja.
Ekspertas pabrėžia, kad svarbu žinoti, jog į žiniasklaidos užklausas nėra privalu atsakyti, o savo sprendimą verta grįsti keletu principų. „Neramiais laikais, kaip audroje, ko ieško kapitonas ar jūreiviai? Ieško stabilių objektų – švyturio, žvaigždžių – nes ir taip banguoja, – pokalbyje su Pilietybė.lt sakė K. Gečas. – Pagrindinis dalykas yra bendražmogiškos vertybės. (…) Man kelrodis yra Lietuvos valstybė. Man tai yra didelė vertybė ir jeigu įtariu ar nujaučiu, kad informacija yra kenksminga Lietuvai, kad siekiama pakenkti Lietuvai ar lietuvybei, vadinasi, būtina ją saugoti. Tokiais neramiais laikais vertėtų įjungti padidintą įtarumo ir abejonės lygį.“
Visas Pilietybė.lt pokalbio su komunikacijos ekspertu K. Geču vaido įrašas:
Viršelyje James Peacock nuotr., Unsplash.com

Projektas iš dalies finansuojamas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos.