Pilietybė Lietuvai – laikas keistis. Dabar

Pakaks! Nustokite išeiviją plūsti išdavikais, pinigų vergais, pabėgėliais ir globalistais. Tai neracionalu ir nebrandu. Šimtatūkstantinė ir nepaliaujama emigracija yra faktas. Gelžbetoninis realybės mūras. Jis nesugrius nuo to, kad jį įžeidinėjate, niekinate ir spjaudotės tulžimi. Atvirkščiai, kuo daugiau bjaurasties pilsite, tuo daugiau savo pusbrolių, sūnų, dukterų ir vaikystės draugų nuleisite į pasaulio kriauklę.

Laikas keisti požiūrį iš esmės. Užuot kaltinus realybę, pagalvokite, kaip ją paversti pozityvios energijos šaltiniu, naudingu Lietuvai šiandien ir ypač – ateityje. Ko tam reikia? Visų pirma, priimti faktus tokius, kokie jie yra.

Lietuviai JAU pasklidę po visą pasaulį. Pasaulio lietuvių bendruomenė oficialiai vienija tautiečių bendruomenes 51 šalyje. Jų branduolį sudaro ypač patriotiški, neabejingi ir kasdien Lietuvai ir lietuvybei veikiantys jūsų bendravardžiai – Laurynai, Valdai, Dalios, Eglės, Jurgos, Rūtos ir Antanai. Kalbantys įvairiais dialektais ir akcentais nuo Velingtono iki Vašingtono.

Antra, lietuviai pasaulyje pasklidę dėl įvairių priežasčių: ten jau gimę, suradę meilę, pakviesti žymiausių koncertų scenų ar sporto arenų, dėstantys universitetuose ar kuriantys vaistą nuo vėžio. Ten gausu sukūrusių verslus, rašančių knygas, nešančių Dievo žodį ir paprasčiausiai gelbstinčių savo šeimas nuo nepakeliamų skolų naštos.

Pilietybė – ne raudų siena, prie kurios metų metus vertėtų skandintis kančioje. Padarykite pertrauką, pakelkite galvas ir pamatykite galimybę.

Jei kalbame apie naujosios bangos išeiviją, tai yra žmonės, pasirinkę kitokį gyvenimo scenarijų. Ar verta juos už tai smerkti? Anaiptol – džiaukimės ir skatinkime juos siekti dar daugiau, kilti dar aukščiau. Kuo daugiau sėkmingų lietuvių pasaulyje Lietuva turės, tuo daugiau sėkmės pati Lietuva įgis.

Trečia – pilietybė. Matykime galimybę Lietuvai, o ne nacionalinę tragediją. Užteks graudentis virkavimais apie (ne)tarnystę Lietuvai, (ne)sumokėtus mokesčius ir likusių Lietuvoje kryžiaus kelius. Pilietybė – ne raudų siena, prie kurios metų metus vertėtų skandintis kančioje. Padarykite pertrauką, pakelkite galvas ir pamatykite galimybę.

Išsaugota pilietybė turi būti matomas kaip įtakos instrumentas, siekiant išlaikyti šimtatūkstantinę Lietuvos diasporą savo įtakos orbitoje. Tam, kad išeivija, savo ruožtu, plėstų Lietuvos įtaką atvirame pasaulyje, atstovautų jos interesams ir kurtų stiprią Valstybę su įtakos centrais nuo vandenyno iki vandenyno.

Išmoktos užsienio kalbos, sukauptos patirtys, įgyti įgūdžiai yra ne blogis, o turtas. Neįkainuojamas gamtinis išteklius, kurį Lietuva turi. Turi, bet dar neatrado.

Klystate manydami, kad išvažiuoti iš savo Tėvynės yra tarsi „viskas įskaičiuota“ poilsinė kelionė į Turkijos kurortą. Tai viena skausmingiausių patirčių gyvenime. Sukurti gyvenimą iš naujo svetimame krašte yra iššūkis, su kuriuo ne kiekvienas susitvarkytų. Išmoktos užsienio kalbos, sukauptos patirtys, įgyti įgūdžiai yra ne blogis, o turtas. Neįkainojamas gamtinis išteklius, kurį Lietuva turi. Turi, bet dar neatrado.

Ko gero, nėra labiau suinteresuotos Lietuvos pažanga visuomenės grupės, nei išeivija. Ji grįš, bent jau nemenka jos dalis. Tik ne tuščių lozungų vedami ar išsiilgę nesibaigiančio bėdavojimo ir priešpriešos kulto. Jie grįš į Tėvynę, kad ir netobulą, tačiau pasiruošusią didžiuotis jos ištikimais Vyčio kariais, įtakos ambasadoriais, kuriančiais sėkmės Lietuvą visame pasaulyje. Neatidėliokime galimybių ateičiai, tereikia žengti pirmą žingsnį. Dabar.

Viršelio nuotraukoje – momentas iš Los Andželo lietuvių 2021 m. vasario 16-osios minėjimo. Už kone 10 tūkst. km nuo Lietuvos gyvenantys lietuviai sukūrė 300 kv. m. ploto – didžiausią Lietuvos trispalvę už Lietuvos ribų – ant Los Andželo šv. Kazimiero lietuvių parapijos salės stogo. Lietuvos generalinio konsulato Los Andžele nuotr.

About The Author

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *