Atrodo, visuomenė pasitiki kariuomene, palankiai vertina finansavimo didinimą, tačiau paklausus, ką darytų karo atveju, vis dar gūžteli pečiais. Kaip glaudinti visuomenės ir kariuomenės ryšį, skatinti jaunimo domėjimąsi kario profesija ir didinti piliečių suvokimą apie gynybą?
Spalio 7-ąją Lietuva minėjo Krašto apsaugos dieną, kurios proga istorikė Luka Lesauskaitė LRT radijo laidoje „Vardan tos“ apie tai, kaip didinti suvokimą apie gynybą, skatinti domėjimąsi kario profesija bei glaudinti visuomenės ir kariuomenės ryšį kalbėjosi su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Laurynu Kaščiūnu ir Lietuvos šaulių sąjungos vadu plk. Albertu Dapkumi.
Anot Lauryno Kasčiūno, gynyba yra patikima, kai remiasi visais trimis pilioriais – NATO saugumo garantijos ir bendros tarptautinės iniciatyvos, LR ginkluotosios pajėgos ir sąmoninga visuomenė. Trijų jėgų įveiklinimui kuriamas Valstybės gynybos planas: suderintų veiksmų algoritmas, gynybos funkcijų išgryninimas, tikslinga ir veiksminga plano komunikacija bei integruotas ugdymas.
Anot pulk. Alfredo Dapkaus, Šaulių sąjungos platforma įgalina sustiprinti plačiosios visuomenės pagrindu kuriamas pajėgas ir išplėsti gynybos funkcijas už ginkluoto pasipriešinimo ribų. Ji įtraukia visus visuomenės sluoksnius į valstybės gynybos planą. Pulkininko teigimu, pandeminis laikotarpis parodė, kad Šaulių sąjungos nariai geba greitai prisitaikyti prie išskirtinių aplinkybių.
Aktyvios diasporos portalas Pilietybė.lt tiki, kad įgūdžiais, patirtimi, ryšiais ir ištekliais turtinga Lietuvos diaspora – patikimas ketvirtasis Valstybės saugumo ir gynybos piliorius, įrodęs savo patikimumą visų 20-ojo amžiaus grėsmių atvejais.
Plačiau apie pilietinio įsitraukimo į valstybės gynybą būdus – Lukos Lesauskaitės pusvalandžio pokalbyje „Vardan tos“:
About The Author
