Lietuva užsiklojo sniego patalu, užlopydama gatvių duobes. Tačiau kur pažvelgsi, visur juoda nuo priešpriešos, į kurios bedugnę krentame stačiomis galvomis. Lietuvoje įsisiautėjo negatyvaus mąstymo virusas, dalį lietuvių genantis svetur, o dar didesnę – į vidinę emigraciją.
Akivaizdu, kad tam tikros politinės jėgos nihilizmą pavertė savo propagandos strategija – neigti arba demonstratyviai ignoruoti absoliučiai visus modernios Lietuvos pasiekimus. Stebint viešąją erdvę matyti tam tikrų dėsningumų. Vienas iš jų: apie šiandienos Lietuvą tik blogai arba nieko.
Lietuva pakilo pasaulinio reitingo lentelėje iki neregėtų aukštumų? Tyla. Pirmą kartą surengtas karinis šimtmečio paradas su dar nematyta sąjungininkų ginkluote? Tyla. Lietuvoje fiksuojami rekordiniai užsienio turistų srautai? Kapų tyla. Lietuvoje auga patriotiška naujoji karta, savanoriškai stojanti į Lietuvos Kariuomenės ar Šaulių Sąjungos gretas? Neverta paminėjimo.
Metas atsikvošėti ir sustabdyti šią negatyvo spiralę. Iš tulžingų minčių dar negimė nei viena didi idėja, kūrinys ar vizija.
Tačiau su kokiu liguistu pasimėgavimu ir entuziazmu yra šaukiama apie problemas ir klaidas, kurios dažnu atveju nė iš tolo nėra gyvybės ar mirties klausimai, o tiesiog stokoja elementarių pataisų ir korektūrų. Tatai stipriai įkvepia mitingams, demonstracijoms, o ištikimuosius sofos kareivėlius nenutrūkstamoms facebook’o raketų salvėms. Jie PRIEŠ, iš esmės. Jokių konstruktyvių pasiūlymų, jokio dialogo. Kita vertus, tai nestebina – sugalvoti sprendimą reikalauja didesnių pastangų nei juos atakuoti.
Metas atsikvošėti ir sustabdyti šią negatyvo spiralę. Iš tulžingų minčių dar negimė nei viena didi idėja, kūrinys ar vizija. Metas sugrąžinti Lietuvos politikai idealizmą, skelbiamą Prezidento Valdo Adamkaus lūpomis, retoriškai klausiančio „Ar galima ugnį užgesinti ugnimi?“.
Nepakeitę požiūrio iš esmės, mes prarasime dar daugiau šviesių ir jaunų protų, ieškosiančių svetur ne didesnės algos ar aukštesnių BVP rodiklių, bet viltingos šviesos ir pozityvaus mikroklimato.
Pilietinė branda yra gebėjimas telktis, siekiant aukštesnių tikslų. Kurti, be lozungų, nuosekliai ir išmaniai – tikrasis kelias į sėkmės Lietuvą.
Šiandien jau turime dvi emigracijos kategorijas: tie, kurie negyvena Lietuvoje fiziškai, bet gyvena Lietuva ir gyvenantys geografinėje Lietuvoje, tačiau visomis išgalėmis neigiantys jos šiuolaikinę sąrangą. Kartais kyla klausimas, kurie iš jų labiau išeiviai.
Požiūris yra viskas. Tai, kaip mes matome mūsų Valstybę ir savo rolę joje. Pilietinė branda yra gebėjimas telktis siekiant aukštesnių tikslų. Kurti, be lozungų, nuosekliai ir išmaniai – tikrasis kelias į sėkmės Lietuvą.
Gamta tarsi ištiesė mums pagalbos ranką, užkamšiusi žemės juodumus baltai. Dabar metas mums.
Viršelio nuotr. Daivos Lapėnaitės
