Lietuvos diaspora mūru stoja į kiekvieną laisvės kovą. Per paskutinį šimtmetį – jau trečią kartą. Užgrūdintas ir atidirbtas pagalbos Laisvės kovoms mechanizmas dabar užsikūrė per dieną – peticijomis, protestais, pinigais, parama, informacijos kampanijomis. Lietuvoje tai priimame kaip savaime suprantamą dalyką, kai krizė ir karas, ir laidojam užmarštin vos prasigiedrijus. Pilietybė.lt skiria portalo stalčių pasaulio lietuvių darbams šioje Laisvės kovoje išsaugoti ir palikti atminčiai, ir atsidėkojimui. Informacija nuolatos pildoma.
Laiškai ir peticijos
Rusijos raketoms smogus Ukrainai, lietuviai daugybėje šalių susitelkė ir užbėrė vietos vyriausybes peticijomis ir atvirais laiškais. Įvairios lietuvių organizacijos – nuo bendruomenių, lituanistinių mokyklų iki profesionalų klubų, prekybos rūmų, garbės konsulų – ragino nedelsiant pasmerkti Rusijos veiksmus ir išreikšti visapusišką paramą Ukrainai. Laiškai ir peticijos nuolat ir koordinuotai teikiami kartu su Ukrainos, dažnai ir su lenkų, latvių, estų diasporų organizacijomis. Visose iniciatyvose matyti ryški lietuvių lyderystė kuo greičiau veikti ir kuo griežčiau formuluoti reikalavimus.
Vis labiau ryškėjant agresoriaus tikslams bet kokia kaina palaužti Ukrainą ir kasdien vykdant nusikaltimus žmogiškumui, pasaulio lietuvių laiškai ir peticijos skamba vis griežčiau – visomis išgalėmis remti Ukrainos karinį pasipriešinimą ir užtikrinti eilinių žmonių saugumą.
Laiškai adresuojami ne tik aukščiausiajai vietos valdžiai – Prezidentams, Premjerams, Parlamentams ir partijų vadovams, ministrams. Skelbiami vieši kreipiniai NATO, Jungtinėms Tautoms, Europos Sąjungai, G7 valstybių vadovams.
Vokietijos lietuvių bendruomenė (VLB) dar šių metų sausio 13 d. reaguodama į Rusijos ir Baltarusijos valdžios pastangomis sukeltą migrantų krizę, kreipėsi atviru laišku į Vokietijos Kanclerį, Prezidentą, Parlamento (Bundestago) partijų narius ir šalies ministrus su raginimu nepasiduoti autoritarinių rėžimų šantažui ir įspėjimu, kad nuolaidžiavimas agresoriams neišvengiamai didina jų apetitą.
Dar karui neprasidėjus, Italijos lietuvių bendruomenė parašė atvirą laišką Italijos Prezidentui, Premjerui, Deputatų ir Senato rūmų pirmininkams, taip pat Užsienio reikalų ministrui, partijų lyderiams, žiniasklaidai, kuriame pabrėžė, „kad situacijos raida kelia tolesnį didžiulį susirūpinimą ir nerimą ne tik Ukrainos, bet ir Lietuvos bei Baltijos šalių saugumui.“
Kaip skaudžiai teisingi tapo šie įspėjimai.
Prasidėjus Rusijos invazijai, lietuviai gausybėje valstybių – Vokietijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje, Graikijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje, JAV – darniai ir koordinuotai kreipėsi į valdžios institucijas su griežtais raginimais pasmerkti Rusijos agresiją prieš Ukrainą, išreikšti aiškų palaikymą Ukrainai, imtis neatidėliotinų, ryžtingų ir veiksmingų žingsnių karo sustabdymui.
Karui vis labiau žiaurėjant ir bręstant humanitarinėms krizėms priešo apsuptuose miestuose, pasaulio lietuviai ėmė atakuoti tarptautines organizacijas. Vokietijos lietuvių bendruomenė (VLB) kreipėsi atviru laišku į Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą dėl humanitarinių koridorių užtikrinimo visomis įmanomomis priemonėmis. Dar vėliau – į NATO, Jungtines Tautas, G7 Vyriausybes ir Europos Sąjungą su griežtu raginimu užtikrinti civilių žmonių saugumą, sutarti dėl humanitarinių koridorių ir neskraidymo zonos paskelbimo.
Lietuvių profesionalų klubai Los Andžele ir Niujorke laiškuose Prezidentui Joe Biden, Senatui, Atstovų rūmams, Senatoriams Chuck Schumer, Kirsten Gillibrand, Dianne Feinstein, Alex Padilla, Atstovui Jerry Nadler ragino taikyti Rusijai griežčiausias sankcijas (įskaitant atjungimą nuo SWIFT sistemos), riboti Rusijos gaminių ir paslaugų importą, skirti politinę, ekonominę, finansinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai, įskaitant būtiniausią karinę amuniciją ir paramą gynyboje, didinti Baltijos šalių ir Lenkijos gynybinius pajėgumus, griežtai pasmerkti Rusijos agresiją, akivaizdžius tarptautinės teisės pažeidimus ir nusikaltimus žmonijai. Lietuvos Generalinė konsulė Laima Jurevičienė, Garbės konsulė Daiva Navarette, LABA.LA vadovė Eleonora Jonušienė kalbėjosi su Santa Barbarą atstovaujančiu Kongreso nariu Salud Carbajal politiniams žingsniams numatyti.
Jungtinės Karalystės lietuvius jungiančios organizacijos – JK lietuvių bendruomenė, JK jaunimo sąjunga, lietuvių profesionalų klubas LCLC – bendru atviru laišku kreipėsi į Ministrą Pirmininką Borisą Johnsoną, Ministrų kabineto ir abiejų Parlamento rūmų narius ir ragino izoliuoti Rusiją ekonominėmis bei politinėmis sankcijomis, remti Ukrainos gynybą, užtikrinti civilių saugumą. Su atsiliepusiais Parlamento nariais JK Lietuvių bendruomenės atstovai derina tolesnius veiksmus, siekiant griežčiausios politinės ir ekonominės Rusijos blokados. Tokiomis pačiomis suvienytomis pajėgomis vietos valdžią remia ir spaudžia lietuviai Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Ispanijoje.
Sardinijos lietuvių bendruomenė atviru laišku kreipėsi į Italijos pramonės, komercijos, verslo asociacijas, taip pat mados rūmus su prašymu parodyti lyderystę – nutraukti verslo santykius su Rusija, etiškų ir socialiai atsakingų organizacijų pavyzdžiu atsiriboti nuo netiesioginio agresijos finansavimo, neleisti, kad „Made in Italy“ taptų „Made for blood“, nes „ilgalaikės reputacijos sąnaudos gali būti kur kas didesnės, nei pelnas šiandien.“
Protestai
Visi šie laiškai kuriami ir protestų veiksmai derinami kartu su ukrainiečių bendruomenių aktyvistais, stropiai analizuojant politinę situaciją, valdžios pozicijas, išgryninant svarbiausius poreikius, atsižvelgiant į kitur pasaulyje vykstančius protestus ir veiklas. Karo sujungtos į vieningą tandemą šios tautinės bendrijos kasdien renkasi protestams centrinėse miestų aikštėse ir prie Rusijos ambasadų. Prie nuolatinių protestų jungiasi ir kitų Baltijos šalių, Lenkijos, Baltarusijos, Sakartvelo organizacijos.
Mėlynai geltonais protestais pasaulis vilnija jau keturias savaites, sutraukia vis didesnes ir tautinių mažumų, ir plačiąsias miestų gyventojų mases. Vilnija, nes geriausiai Kremliaus baisumus pažįstančių, labiausiai laisvę branginančių, šiuo metu karo artumą labiausiai jaučiančių šalių tautinės bendruomenės, kur bebūtų, skambina pavojaus varpais ir naudoja visas priemones sužadinti kuo platesnes pilietines visuomenes, traukia žiniasklaidos dėmesį, beldžiasi į politikų sąžines.
Reguliariai vyksta protestai Miuncheno centrinėje Konigsplatz aikštėje, Londono Trafalgaro aikštėje, Los Andželo gatvėmis žygiuoja Ukrainos ir Lietuvos diasporos organizacijų, LR Konsulato Los Andžele sutelkta tūkstantinė mėlynai geltona minia, kad pagerbtų nekaltai žūstančius Ukrainos žmones ir skleistų žinią apie neregėtą naujausių laikų brutalumą. San Francisko gatvėmis gaudžia ir plazda dvispalvėmis Ukrainos ir trispalvėmis Lietuvos vėliavomis motociklininkai „Ride Against the War in Ukraine“. Miunchene, Kopenhagoje, Londone, Bergene skamba paramą Ukrainai telkiantys koncertai. Čikagoje, Los Andžele, Londone, Toronte lietuvių bendruomenės kviečia į sekmadienines mišias, kurias skiria žuvusiems kare – vaikams, nekaltiems civiliams, Ukrainos gynėjams – pagerbti ir sutelkti lėšas humanitarinei pagalbai. Taivano sostinėje Taipėjuje prie Maskvos ir Taipėjaus ekonomikos ir kultūros komisijos pastato lietuviai protestuoja šalia ukrainiečių kiekvieną mielą dieną.
Visuose protestuose pasaulio lietuviai – dešinioji Ukrainos diasporos ranka ir visapusė pagalba. Lietuvių paskatinti protestai jau nubangavo per JAV (San Franciskas, Sietlas, Niujorkas, Atlanta, Portlandas, Čikaga, Naujasis Džersis, Denveris, St. Petersburgas, Fyniksas, Solt Leik Sitis, Havajai), Kanadoje (Torontas, Otava, Vankuveris), visoje Vokietijoje (Miunchenas, Mannhaimas, Lampertheimas, Frankfurtas, Štutgartas, Hamburge, Kaselis, Liubekas, Berlynas), Ispanijoje (Barselona, Madridas, Malaga, Tenerifė), Prancūzijoje (Paryžius, Strasbūras), Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Islandijoje, Sakartvele, Armėnijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Estijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Izraelyje, tolimiausiuose kampeliuose – Taivanyje, PAR, Australijoje (Kanberoje ir Sidnėjuje), Naujojoje Zelandijoje, Argentinoje, Čilėje, Japonijoje.
Protestų, kaip ir laiškų, tikslai ir šūkiai kinta su karo raida ir poreikiais. Pirmieji reikalavo valdžios principinės pozicijos paskelbimo – pasmerkti Rusijos agresiją ir visapusiškai palaikyti Ukrainą. Vėlesni ėmė kelti reikalavimus skelbti pačias griežčiausias ekonomines sankcijas Rusijai, užtikrinti civilių žmonių saugumą, skelbti neskraidymo zoną virš Ukrainos, kuo greičiau priimti Ukrainą į Europos Sąjungą. Pagrindinis protestų tikslas – neduoti nurimti ir nuolat laikyti Rusijos karo prieš Ukrainą temą visų dėmesio centre.
Profesionaliosios diasporos tinklas Global Lithuanian Leaders subūrė iniciatyvinę grupę #GLLExecs4Ukraine, kurios intensyvi komunikacijos kampanija skatina pasaulinius verslus nutraukti ryšius su Rusija ir siekia totalios ekonominės Rusijos izoliacijos. Grupėje susibūrė GLL steigėjai, Lietuvos ir Ukrainos diplomatai įvairiose pasaulio šalyse, aukšto lygio globalūs profesionalai, ekonominių ir verslo duomenų analitikai, jie seka ir apdoroja duomenis apie įmones, kurios jau nemoka Rusijai mokesčių, kurios uždaro veiklą, tačiau vis dar moka Rusijai, kurios paskelbia, kad uždaro veiklą, tačiau tebedirba kaip įprastai, ir kurios naudojasi sumažėjusia konkurencija ir planuoja plėtrą. Pagal surinktus duomenis vykdoma tiesioginė komunikacijos kampanija – viešai ir asmeniškai su įmonių vadovybėmis – skatinant laikytis vertybinės pozicijos ir nefinansuoti brutalios agresijos prieš Ukrainą.
Kaip diaspora padeda Ukrainai protestų, peticijų ir laiškų salvėmis?
2 – oje dalyje skaitykite:
Laiškai, peticijos, protestai traukia žiniasklaidos dėmesį, o ji tampa tribūna skleisti žinią plačiosioms šalių visuomenėms ir nuolat laikyti Rusijos sukeltą karą Ukrainoje dėmesio centre. Visomis kalbomis, visomis formomis – kad kuo įtaigiau ir kuo plačiau.
Peticijomis ir protestais keliamas triukšmas – puiki priemonė skelbti kampaniją, o jų pagalba telkti lėšas Ukrainos karinei gynybai ir humanitarinę paramą pabėgėliams – daugiausiai moterims ir vaikams. Vien Lenkijos sieną per tris savaites kirto daugiau kaip du milijonai agresijos ištremtų žmonių.
Projektas iš dalies finansuojamas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšomis.
