Prieš metus įvykusiuose Seimo rinkimuose aktyviai sudalyvavę pasaulio lietuviai įtvirtino savo apygardą ateinantiems rinkimams Lietuvoje. Rinkimus organizuojanti Vyriausioji rinkimų komisija nuo šių metų gegužės turi naują vadovę – teisininkę Jolantą Petkevičienę. Portalas Pilietybė.lt pakvietė ją susipažinti ir aptarti svarbiausius darbus sklandžiai ateinančių rinkimų bei planuojamo referendumo dėl pilietybės išsaugojimo eigai. Taip pat aptarė pasaulio lietuviams itin aktualų internetinio balsavimo įgyvendinimą.
Kaip pritraukti rinkėjus prie balsadėžių?
Aktyvios diasporos portalo Pilietybė.lt bendrakūrėjas Rimvydas Baltaduonis naujosios VRK vadovės klausė kokios priemonės, nuoseklaus rinkėjų aktyvumo mažėjimo akivaizdoje, padėtų pritraukti prie balsadėžių daugiau Lietuvos piliečių Lietuvoje ir aplink pasaulį?
J. Petkevičienė pakvietė dalintis pilietinės iniciatyvos „Mūsų metas DABAR“ sėkmės receptais. Ypač žinant, kad rinkėjai užsienyje, skirtingai nei balsuojantys Lietuvoje, norėdami išreikšti savo pilietinę valią, turi visų pirma kiekvieną kartą užsiregistruoti ir tik tada gali balsuoti.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad pernai vykusiuose Seimo rinkimuose pasaulio lietuviai buvo dvigubai aktyvesni: „2016 m. buvo 20 tūkst. lietuvių, užsiregistravusių ir išreiškusių norą balsuoti užsienyje, o praeitais metais buvo virš 40 tūkstančių. Susidarė didžiulė pasaulio lietuvių apygarda ir tai be galo džiugina. Manau, pati visuomenė suvokia ne tik teisę, bet ir pareigą. Mes tampame vis labiau pilietiški, einame į rinkimus turėdami savo nuomonę, balsuojam, dalyvaujam, suvokdami to prasmę“, – sakė J. Petkevičienė.
Internetinis balsavimas – politikų rankose
Paklausta, ar toks pasaulio lietuvių aktyvumas turėtų būti įvertintas steigiant dvi apygardas, VRK vadovė pabrėžė, kad tai yra ne VRK, bet politinis klausimas. Tačiau patikino, kad šis klausimas dabar yra svarstomas LR Seime darbo grupėje, kuri rengia Rinkimų kodeksą. Jame bus vienodai sureglamentuoti visi Lietuvoje rengiami rinkimai – savivaldybių, Seimo, Prezidento, tuo pačiu apibrėžti apygardų formavimo, steigimo ir naikinimo kriterijai, aktualūs ir pasaulio lietuviams.
J. Petkevičienė akcentavo, kad Rinkimų kodeksas apims ir pasaulio lietuviams itin aktualaus internetinio balsavimo sistemos įteisinimą. Jį įdiegti yra numatyta ir LR Vyriausybės programoje, vyksta daugybiniai pokalbiai dėl teisinių ir techninių aspektų.
Anot pašnekovės, yra keletas labai svarbių įgyvendinimo etapų. Visų pirma, teisinis pagrindas įstatymu arba skirsniu Rinkimų kodekse. Kiti žingsniai yra galimybių studija techninio modelio parinkimui ir įsigijimui, jo testavimas, bent du sisteminiai auditai ir tobulinimas ir, galiausiai, internetinio balsavimo naudojimas kaip alternatyvus būdas balsuoti šalia seniai veikiančio balsavimo apylinkėse prie balsadėžių ar, pasaulio lietuvių atveju, paštu.
Internetinio balsavimo sistema, VRK vadovės teigimu, turėtų būti atskira su valstybės registrais susieta platforma, ypatinga savo duomenų apsaugos priemonėmis. Šveicarijos pavyzdžiu, apsaugų testavimui galėtų būti skelbiamas sistemos „nulaužimo“ konkursas.
J. Petkevičienė sakė kol kas viskas yra politikų rankose, tačiau tikisi, kad ateinančios Seimo pavasario sesijos metu bus priimti visi būtini teisiniai aktai, o 2024 metų Prezidento rinkimams internetinė balsavimo alternatyva bus praėjusi visus privalomus etapus ir paleista naudoti.
„Duomenys renkami ir naudojami tik rinkimų tikslais ir niekam kitam“
Pilietybės netekimo diskusijų akivaizdoje, Pilietybė.lt bendrakūrėjas R. Baltaduonis VRK vadovės paklausė dar vieno pasaulio lietuviams aktualaus klausimo: ar rinkimų registracijų metu surinkti Lietuvos piliečių užsienyje duomenys nėra naudojami pilietybės teisinei peržiūrai?
VRK vadovė juodu ant balto patikino, kad pasaulio lietuviai gali būti ramūs, asmens duomenų apsaugos įstatymas yra svarbiausias dokumentas, kurio griežtai laikomasi – „duomenys renkami ir naudojami tik rinkimų tikslais ir niekam kitam“.
Pusvalandžio trukmės „Pokalbis su Pilietybe“ apie vykdomosios rinkimų organizavimo institucijos artimiausių trejų metų planus vaizdo įrašas:
Projektas iš dalies finansuojamas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos lėšomis.