Trečiojoje sezono LRT radijo laidoje „Vardan tos“ istorikė Luka Lesauskaitė kalbasi su filosofu ir apžvalgininku Pauliumi Gritėnu ir NVO „Žmogaus teisių balsas“ vadove Giedre Šėmyte. Kiek pastarųjų mėnesių protestai siejasi ir kiek prasilenkia su pilietiškumo samprata? Ar protestuoti savaime yra pilietiška? Ar egzistuoja keli pilietiškumo suvokimai? Ir, provokuojantis, o kartu susimąstyti verčiantis klausimas – ar gali pilietiškumas kenkti valstybei?
Pauliaus teigimu, problema su pilietiškumo koncepcija yra ta, kad vientiso, tikslaus, leidžiančio vienodai vertinti skirtingus reiškinius, pilietiškumo apibrėžimo nėra. Kaip ir daugelis į filosofinį lauką patenkantys konceptai laisvė, demokratija ir kiti.
Tačiau, pabrėžia filosofas, valstybės pasas suteikia ir teises teisėtais būdais kelti teisėtus reikalavimus, ir tuo pačiu įsipareigojimus laikytis tarpusavyje sutartų taisyklių. Pilietiškumas, jo teigimu, turi tą esminę atsakomybės dalį, kuri susijusi su kitų piliečių laisvėmis ir teisėmis. Todėl pilietiškumas baigiasi ten, kur savo teisių reikalavimas paneigia kitų valstybės piliečių teises kelti teisėtus reikalavimus.
Giedrė pabrėžia, kad pilietiškumas gal ir neturi aiškaus apibrėžimo, tačiau žmogaus teisės – taip. Tik mes jį ne visada žinome ir vartojame subjektyviai. Jos teigimu, žmogaus teisės ir Konstitucija praranda prasmę, jei imame taikyti pasirinktinai jų dalis ir straipsnius. Nes valstybė grindžiama abipusiai įpareigojančiais piliečių susitarimais.
Anot pašnekovų, protestuotojus jungia ne tiek keliami reikalavimai, kurie su laiku tampa vis gausesni, painesni ir neracionalūs, kiek bendra emocija – baimė, nerimas, pyktis dėl menamų grėsmių tokioms vertybėms kaip šeima, sveikata, laisvas pasirinkimas.
Tikslingesnė veikla turėtų būti paremta konstruktyviu pokalbiu paieškomis visuose valdžios lygiuose, išnaudojant visus tam sukurtus įrankius ir procesus, kritiniu deklaruojamų reikalavimų vertinimu, siekiant jų atitikimo realiai situacijai ir teisinėms galimybėms. Turint labai aiškų suvokimą – nė vienas pilietis negali būti išstumtas.
Luka kviečia nedevalvuoti žodžio „pilietiškumas“ ir prisiminti, kad jis – tai kiekvieno kuriamas ryšys su valstybe, išreikštas veiksmu – ne kenkiančiu, o kuriančiu pridėtinę vertę valstybei.
Visas Lukos vedamos LRT radijo laidos „Vardan tos“ įrašas:
Viršelio nuotraukoje: Luka Sinevičienė (viduryje) su laidos pašnekovais filosofu Pauliumi Gritėnu (dešinėje) ir žmogaus teisių eksperte Giedre Šėmyte. Justino Stacevičiaus nuotr.
About The Author
